narystė es

Derybos su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) galėtų prasidėti birželį, dar iki Vengrijos pirmininkavimo Bendrijai pradžios, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikiu, kad tarpvyriausybinė konferencija gali įvykti birželį. Turiu pagrindo taip manyti. Mūsų nuostatai, kad ir susitarimo tekste būtų nuoroda į tai, kad ketiname pradėti derybas kiek įmanoma anksčiau“, – ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos susitikimo žurnalistams teigė G. Nausėda.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė su Bosnija ir Hercegovina pradėti derybas dėl jos prisijungimo prie bloko, tačiau pats procesas prasidės tik tada, kai Balkanų šalis įvykdys daugiau svarbių reformų. „Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

Lietuviai, latviai ir estai daugiausia palaiko Europos Sąjungą, kuri padėjo pradėti laisvės ir gerovės erą. Nepaisant to, kad Baltijos šalyse parama ES yra didelė, kai kurie gyventojai yra kitokios nuomonės apie Bendriją. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra „geras dalykas“, 18 proc. teigia, kad tai nėra nei „gerai, nei blogai“, ir tik 2 proc. mano, kad tai „blogai“. Tos pačios apklausos duomenimis, Estijoje (67 proc.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį paragino surengti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką prisijungti prie Europos Sąjungos. Tai dar vienas ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos. Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių valstybių neturėtų gąsdinti institucijų reformos, kurių nepasiekus jos taptų kliūtimi narystei, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. Gabrielius Landsbergis sako, kad nebūtina keisti priėmimo į Bendriją tvarkos, nes Lisabonos sutartis ir taip suteikia plėtros galimybę, užtektų pakoreguoti kai kuriuos dokumentus. „Tai nėra būtina. Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę plėstis, yra dokumentai.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.

Europos lyderių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderių ketvirtadienį priimtą sprendimą pradėti narystės derybas su Ukraina vadina nauju istorijos puslapiu. „Naujas puslapis, istorinis puslapis atverstas, didžiuojuosi ES, kuri visgi sugebėjo rasti stiprybės ir galių priimti šitą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europos lyderius, kad Vladimiras Putinas išnaudotų bet kokį nesugebėjimą susitarti dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybų pradžios. „Žmonėms Europoje nebus jokios naudos, jei Maskva gaus iš Briuselio leidimą – neigiamos nuostatos Ukrainos atžvilgiu forma. Putinas neabejotinai panaudos tai prieš jus asmeniškai ir prieš visą Europą“, – vaizdo ryšiu ES viršūnių susitikimui sakė V. Zelenskis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį prieš svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą paragino 27 bloko lyderius paremti didelę finansinę pagalbą Ukrainai ir Kyjivo siekius pradėti derybas dėl narystės. „Turime suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji šiandien būtų stipri. Kad rytoj ji galėtų būti stipresnė prie derybų stalo, kai derėsis dėl ilgalaikės ir teisingos taikos“, – EK pirmininkė sakė Europos Parlamento nariams.