nanotechnologijos

Mokslas padovanojo žmonijai daug nuostabių technologijų, tačiau pažanga ne visose srityse tokia sparti, kaip norėtųsi. Jeigu automobiliai tobulėtų tokiu pat greičiu, kaip kompiuterinė technika, su vienu litru degalų turėtume lengvai nuvažiuoti bent tūkstantį kilometrų. Mokslininkai dažnai susiduria su materijos pasipriešinimu – norint pakeisti medžiagų savybes, pritaikyti jas mūsų poreikiams, reikia daug kantrybės ir išradingumo. Viena tokia sritis – puslaidininkinės medžiagos.

Oksfordo universiteto mąstytojai sudarė sąrašą variantų, kaip gali ateiti pasaulio pabaiga. Gera naujiena ta, kad išvengsime zombių atakos ar Godzilos išpuolio. Blogos naujienos? Siūlome susipažinti. 1. Branduolinis karas Nepaisant to, kad Šaltasis karas baigėsi, keletas šalių, įskaitant JAV ir Rusiją, turi didžiules tarpžemyninių raketų su vandenilinėmis bombomis atsargas.

Kaip išlaikyti langų spindesį ilgiau nei pusę metų? Kaip baltą sofą apsaugoti nuo purvo ir gėrimų dėmių? Kaip kovoti su kalkėmis dušo kabinoje? Visa tai galima įgyvendinti sunkiai plušant ir nuolat švarinant namus, arba vieną kartą padengti mokslininkų sukurta ir specialia nanotechnologijų pagrindu pagaminta danga ir pamiršti varginantį valymą bent pusei metų, teigia „Baltic Nano Technologies” atstovai.

Be vandens nėra gyvybės, bet drėgmei neatspariems statybiniams paviršiams ji gali būti net labai žalinga. Naujo ar renovuoto namo savininkai dažnai nesitiki, kad jau po keleto metų jiems teks susidurti su galvos skausmu, kaip apsaugoti pastatų sienas nuo dumblių, grybelio ar net apdailos skilinėjimo. Šių nemalonių procesų padeda išvengti nanotechnologijų pagrindu Lietuvoje sukurti produktai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tarsi mokslinė fantastika.

JAV mokslininkai išrado naują nanotechnologiją, kuri suteikia galimybę elektros laidais ne tik perduoti energiją, bet ir ją kaupti. Tai reiškia, kad elektros energiją, kurios reikia jūsų MP3 grotuvui ar išmaniajam telefonui maitinti, galima nešiotis su savimi savo drabužių audiniuose.

Gegužės 15 d. 10 val. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) prasidės pirmą kartą Lietuvoje organizuojama praktinė tarptautinė konferencija „Nanotechnologijos: mokslas ir praktika“, kuri skirta šios konferencijos iniciatoriaus ir ilgamečio LPK prezidento Bronislovo Lubio atminimui, pranešė konferencijos organizatoriai.

Reikia augalus perkurti į bioninius supergalingus fotosintetintezės vykdytojus? Tam turime nanotechnologijas. Už tokią gyvybę, kokią žinome, dėkoti turime augalams. Viskas prasideda nuo mažyčių organelų augalų lapuose, vadinamų chloroplastais.

Japonijos mokslininkai iš Nacionalinio medžiagų mokslo instituto (the National Institute for Materials Science) sukūrė technologiją, kuri leidžia gaminti gerokai mažesnius kondensatorius – vienus iš paprasčiausių, tačiau labai svarbius elektroninių grandinių komponentus. Jų darbo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „ACS Nano“, kuriame teigiama, kad pasiūlyta technologija gali paspartinti kompaktiškų naujos kartos elektroninių prietaisų kūrimą.

Tradicinis dalies vyrų spyriojimasis nenaudoti prezervatyvų greitai neteks pagrindinio argumento: mokslininkai jau kuria naujas kompozitines medžiagas, iš kurių pagaminti sargiai bus plonesni už žmogaus plauką ir labai patvarūs.