nacionalinis vėžio institutas

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė atvejį, kai Nacionalinio vėžio instituto chirurgė buvo diskriminuojama lyties pagrindu. Tarnybos teigimu, moteris buvo priversta operuoti pacientus tik po pietų, tuo tarpu kolega tame pačiame skyriuje galėjo darbuotis ir rytais. Kaip nurodo Tarnyba, pareiškėjos tikinimu, nuo praėjusių metų birželio ji prašė vadovų pakeisti jos darbo grafiką ir leisti atlikti operacijas rytais bent dvi dienas per savaitę, tačiau to nesulaukė.

Antradienį Nacionaliniame vėžio institute lankėsi garbingos viešnios: Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Maltos Respublikos pirmoji ponia Miriam Vella. Iškilioms viešnioms pristatyta NVI veikla, surengta ekskursija „Paciento kelias“. Joje pirmosioms ponioms buvo papasakota ir parodyta, kaip NVI vyksta krūties vėžio diagnostika ir gydymas, savo istorijomis su iškiliomis viešniomis pasidalijo pacientės, pacientų organizacijos.

Mokslininkų prognozės džiugiai nenuteikia – prognozuojama, kad su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Gydytojai pažymi, kad nėra vieno veiksnio, kurį pašalinus būtų galima visiškai apsisaugoti nuo vėžio. Vis tik pabrėžiama, kad  mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą.

Nors vėžio gydymo ir profilaktinio išsityrimo galimybės per kelis dešimtmečius šalyje gerokai pasikeitė, gydytojai apgailestauja, kad vis dar ne vieną tikrintis prevenciškai stabdo baimės. Neatmesdamas, kad galbūt tą skatinti reikėtų ir radikalesnėmis priemonėmis, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovas Valdas Pečeliūnas teigia pasigendantis ne tik žmonių sąmoningumo, bet ir valstybės dėmesio.

66-erių p. Jonas pasakoja pas gydytoją nesilankęs net kelis dešimtmečius ir nė nenutuokęs, kad serga onkologine liga. Vizito pas medikus vyrui prireikė, kai valgant jį sukaustė itin stiprus skausmas. Paaiškėjo, kad p. Jonui – kepenų vėžys. Tai klastinga liga, kuri ankstyvose stadijose paprastai nepasireiškia jokiais simptomais. Sėkmingo kepenų vėžio gydymo galimybes didina daugiadalykės onkologų komandos darbas – pacientui parenkamas efektyviausias kepenų vėžio gydymas.

Neretai kepenų vėžį žmonės vadina alkoholikų, o burnos – rūkorių liga. Pastarasis susirgimas yra itin klastingas, kadangi neretai jis pastebimas jau ligai įgavus pagreitį. Kokie simptomai išduoda burnos vėžį kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto chirurgu-onkologu, otorinolaringologu Ignu Karnu. Onkologinę burnos vėžio ligą vadiname, kuomet burnos ertmėje susiformavo vėžinės ląstelės. Neretai šią ertmę apima skirtingos sritys: lūpos, liežuvis, burnos dugnas, dantenos, gomurys, žandai.

Klastinga liga, kuri neretai apie save „prabyla“ esant pažengus klinikai – žarnyno vėžys. Teigiama, kad tai yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Laimei, užkirsti kelią šiai ligai galima atlikus vos vieną paprastą ir neskausmingą testą bei leidžia pasirūpinti savo sveikata laiku.

Nacionalinis vėžio institutas praneša apie skaudžią netektį – mirė gerbiamas daktaras Povilas Miliauskas. Jam buvo 70. Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, Nacionaliniame vėžio institute Anesteziologijos, reanimatologijos ir operacinės skyriuje dirbo beveik keturis dešimtmečius, yra vadovavęs Operacinės ir reanimacijos skyriui, dirbęs mokslinį darbą.

Nacionaliniame vėžio institute Daivai buvo nustatytas trigubai neigiamas krūties vėžys, kurio gydymą tarptautiniai ekspertai rekomenduoja pradėti nuo medikamentinės terapijos. „Sumažėjus naviko masei ar netgi jam visiškai išnykus vėlesniame etape seka chirurginis gydymas. Neadjuvantinio, t. y. prieš operaciją taikomo medikamentinio gydymo dėka atsiranda galimybė atlikti mažesnės apimties operaciją, išsaugoti krūtį ir sukelti mažesnę traumą ligonei“, – sako NVI gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.