n. nazarbajevas

 Tarp ištikimų Rusijos sąjungininkų šalia Baltarusijos dažniausiai minimas ir Kazachstanas. Ši posovietinė valstybė palaiko glaudžius ryšius su Maskva, dalyvauja bendruose geopolitiniuose projektuose. Tačiau tai nereiškia, kad Astana žiūri į Rusiją vien pro rožinius akinius ar yra jos marionetė. Be jokios abejonės, Kazachstanas įdėmiai stebi situaciją posovietinėje erdvėje ir daro atitinkamas išvadas.

Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pradėjo elgtis visai ne kaip artimiausias Rusijos sąjungininkas. Tuomet galima buvo pagalvoti, kad tai tik kažkoks Maskvos triukas siekiant turėti tarpininką dialoge su Kijevu ar paprasčiausios maištingu charakteriu pasižyminčio Batkos išdaigos. Tačiau kuo toliau, tuo labiau komplikavosi Baltarusijos santykiai su Rusija.

 Ukrainos televizinio humoro grandai – laida „Studija kvartal 95“ kuria puikų animacinių filmukų ciklą „Pasakų Rusia“, kurio vienas pagrindinių personažų yra Rusijos (Moskovijos) kunigaikštis Vladimiras, o tiksliau – Rusijos prezidentas V. Putinas. Ši analogija atėjo į galvą dėl to, kad pastaruoju metu Rusijoje ima formuotis jos vadovo kultas.

 Rusijos prezidentas V. Putinas aplankė tradicinį jaunimo forumą Seligere, kur daug kalbėjo įvairiomis temomis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai, bet taip pat – gana netikėtai – iškilo Kazachstano klausimas.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė apie galimą Kazachstano pasitraukimą iš Eurazijos sąjungos, kurią, be šios šalies, sudaro Rusija ir Baltarusija. Žiniasklaida teigia, kad tokia prezidento pozicija yra atsakas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus dėl Kazachstano valstybingumo, rašoma newsru.com.

Pastaruoju metu Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos elgesys ir pareiškimai tiesiog stebina: ne tiek iš principo, kiek jo santykių su Rusija kontekste. Štai keli faktai. Pirma, tuo metu, kai Kremlius atkakliai kartojo, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis perversmas ir laikinojo prezidento valdžia yra neteisėta, Baltarusijos vadovas susitiko su A. Turčinovu ir pareiškė: „Tai buvo labai naudingos derybos. Mes apsikeitėme nuomonėmis visais klausimais.

LRT radijas, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas turėtų pasirašyti Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrimo dokumentus. Pasirašymo ceremonija vyks Kazachstano sostinėje Astanoje.

Per kelis pastaruosius metus integracijos procesai Eurazijoje smarkiai paspartėjo. Pagrindinis jų lokomotyvas yra Rusija. Tai ji inicijavo Muitų sąjungą, už kurios matyti būsimos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) kontūrai. Be to, ir pati EES gali tapti realybe jau 2015 metais. Visa tai galima priskirti prie didelių Maskvos laimėjimų. Tačiau integracijos procesai Eurazijos platybėse nėra vienareikšmiai.

Be pirmoje šio straipsnio dalyje analizuotų politinių veiksnių, yra dar daugybė socialinių ir ekonominių klausimų, kuriuos reikia atskirai aptarti, kad Kazachstano „stebuklas“ būtų įvertintas objektyviai. Netolygi regionų raida Iš esmės svarbiausias veiksnys, komplikuojantis Kazachstano sėkmę, yra vis gilėjantis atotrūkis tarp miesto ir kaimo vietovių, ypač vakarinėje dalyje.