mokesčių augimas

Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko nuomone, pastatų vaiduoklių savininkams nederėtų tikėtis kokių nors išimčių, kai skaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčiai. Apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkų prašymai netaikyti maksimalaus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo buvo atmesti. Taip antradienį apsisprendė Kauno miesto tarybos kolegija.

Žemės savininkai baiminasi, kad įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei dabar mokesčių. Nuo kitų metų mokestis bus skaičiuojamas, atsižvelgiant į žemės rinkos vertę, o didžiausias tarifas nuo pusantro procento kils iki 4 – tai daliai žemės savininkų gali tapti per didelė našta, praneša LTV naujienų tarnyba.

Mokestis už bendrojo naudojimo elektrą privertė aiktelėti kai kuriuos klaipėdiečius. Vaidaugų gatvės 11 namo gyventojams jis išaugo trigubai. Sausio 15-osios gatvės 10 namo žmonės gavo net dešimt kartų didesnes sąskaitas. Gyventojai atsisako mokėti Sausio 15-osios gatvės 10 namo gyventoja pasakojo, jog anksčiau už bendrojo naudojimo elektrą jai tekdavo mokėti 1,5–2,5 lito. Sąskaitoje už sausį ši suma buvo kur kas didesnė ir siekė 25 litus.

Ūkininkai nuogąstauja, kad įsigaliojus naujiems Žemės ir Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymams, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei dabar mokesčių. Tokius nuogastavimus žemdirbių savivaldos vadovai antradienį išsakė Premjerui, praneša LTV „Šiandien“. Ūkininkai sako nuogąstaujantys, kad teks plačiau atverti piniginę naujiems mokesčiams. Nuo kitų metų mokestis už žemę bus skaičiuojamas atsižvelgiant į jos rinkos vertę, o maksimalus tarifas nuo 1,5 proc. didės iki 4 proc.

Pelno mokesčio tarifo didinimas mažintų šalies konkurencingumą – tokią išvadą padarė Vyriausybė, išnagrinėjusi parlamentarų siūlymą. Vyriausybė išnagrinėjo Seimo narių grupės siūlymą keisti Pelno mokesčio įstatymą ir padarė išvadą, jog pateiktas įstatymo pakeitimo projektas diferencijuoti ir padidinti tarifus susilpnintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas regione.

Nuo metų pradžios mokestis už vandens išteklius, naudojamus komercijai, brangsta kone du šimtus kartų: nuo 6 centų už išgauto vandens kubinį metrą iki 10,8 lito. Kai kurios vandenį parduodančios įmonės svarsto perkelti verslą į Latviją, kur mokesčių aplinka kitokia.