mita

Per didelis žmonių vartojimas – nuo maisto ir drabužių, kuriuos perkame, iki pasirinktų transportavimo būdų – yra pagrindinis veiksnys, lemiantis klimato pokyčius. Todėl vis svarbiau yra suprasti vartotojų pasirinkimus ir tai, kaip šie sprendimai daro įtaką planetos sveikatai. Tačiau į kovą su klimato kaita turi stoti ne tik vartotojai, bet ir verslai tam, kad diegtų žaliąsias inovacijas, prisitaikytų prie besikeičiančių vartotojų įpročių bei skatintų tvarų vartojimą.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje susipažinsime su lietuvių įmone, kuri veržiasi į priekį kurdama lazerių inovacijas. Ji sukūrė itin trumpų šviesos impulsų generatorių. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Dabartinis lazerio terminas pasiūlytas 1959 metais, tuo tarpu prieš tai vadintas „optiniu mazeriu“. Pirmąjį veikiantį lazerį 1960 metais pademonstravo Theodore Maiman, o jau 8-9 dešimtmetyje lazerių pritaikymas įvairiose srityse ėmė smarkiai didėti. Dabar visame pasaulyje jaučiamas lazerinių technologijų augimas, kuris prognozuojama, ateityje tik didės.

Automobiliuose ir jų infrastruktūroje diegiamų technologinių sprendimų įvairovė didėja, kiekvieną dieną pasiūlydama dar neregėtas galimybes ir bandydama prisitaikyti prie šiuolaikinio vairuotojo poreikių. Šiandien visuomenė nepaprastai vertina inovacijas ir tai nenuostabu: gyvename XXI amžiuje, todėl siekiama, kad automobilis nebūtų vien tik keturi ratai, vairas ir rankinis stabdis.

Ar žinojote, kad 2005 metais, buvo įgyvendintas Lietuvos kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų tinklas RAIN. Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta 3357 kilometrų plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, sujungianti 467 šalies kaimiškąsias seniūnijas su savivaldybėmis; prie šios infrastruktūros buvo prijungta apie 330 mokymo įstaigų. Projekto įgyvendinimo metu sukurta šviesolaidinė infrastruktūra pasiekė gyvenvietes, kuriose gyvena per 300 000 šalies gyventojų.

Dabar Europos piliečiai gali tikėtis gyventi iki 30 metų ilgiau nei prieš šimtmetį. Prie kur kas geresnės pacientų gyvenimo kokybės, gerokai prisidėjusi yra farmacijos pramonės. Ne paslaptis, kad dėl mokslo ir technologijų pažangos, mokslinių tyrimų pagrindu veikianti farmacijos pramonė žengia į naują medicinos vystymosi erą.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje išvydote lietuvių įmonę, kuri kuria inovatyvius sprendimus biotechnologijų srityje. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad 1973 metais, LMA Biochemijos institute prof. Juozo Kulio vadovaujamame skyriuje buvo pradėta visiškai nauja kryptis biomoksluose – fermentų, polifermentinių sistemų bei ląstelinių struktūrų veikimo tyrimai elektrocheminėse sistemose. Tai buvo labai nauja ir inovatyvi kryptis pasaulyje. Skyriaus mokslininkai vieni pirmųjų pasaulyje parodė kaip galima transportuoti elektronus nuo kietų elektrodų ant biologinių struktūrų.

Inovacijų, mokslinių tyrimų vystymui ir žinomumo didinimui tarptautinėje rinkoje, dažnai reikalingas papildomas finansinis užnugaris ir partneriai. Neretai atsiranda vis daugiau galimybių – priemonių ir programų, padedančių mažoms ir vidutinėms inovatyvioms įmonėms patekti į tarptautinius vandenis.