miškų įstatymas

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Seimą kuo greičiau priimti urėdijų reformą įteisinusio Miškų įstatymo pataisas. Šalies vadovas neigiamai vertina Seimo delsimą jas priimti ir mano, kad teisinio reguliavimo spragos gali sutrikdyti Valstybinių miškų urėdijos darbą. „Kviečiu Seimo narius nedelsiant imtis veiksmų, užtikrinančių miškų ūkio teisinio reguliavimo stabilumą, kurį Konstitucinis Teismas pripažino viešuoju interesu“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Nuo 2020 metų sausio vienas savininkas ar susiję asmenys galės turėti iki 1,5 tūkst. hektarų miško. Seimas antradienį priėmė tai numatančią Miškų įstatymo pataisą: už ją balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 5. Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad efektyviai miškus gali valdyti tik didelius jų plotus turintys savininkai. Liberalo Simono Gentvilo teigimu, yra daugybė kelių, kuriais bus galima ribojimų išvengti.

Valstybines miškų urėdijas suvienysianti įmonė Valstybinių miškų urėdija galėtų įsikurti Panevėžio rajone, siūlo Aplinkos ministerija. Ministerija artimiausiu metu ketina kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybę, prašydama panaudos būdu suteikti patalpas. „Tikimės, kad rugpjūčio pabaigoje Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritars patalpų skyrimui. Darbuotojai į centrinę būstinę turėtų keltis palaipsniui iki 2019 m. Čia dirbs apie 150 žmonių.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai teigia, kad naujos sudėties Seimas pirmąjį darbo pusmetį pademonstravo sugebantis priimti ryžtingus sprendimus verslo aplinkai gerinti.

Parlamentarams atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pakartotinai priėmus Miškų įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtintas konkretus šalies ūkyje veikiančių urėdijų skaičius - 42, parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas sako, kad iš pareigų turi trauktis generalinis urėdas, siekiantis urėdijų stambinimo. „Po šio Seimo balsavimo jei ne šiandien, tai rytoj generalinis miškų urėdas turėtų rašyti pareiškimą.

Priešingai, negu esame įpratę, ketvirtadienio rytą prie Seimo susirinkęs būrelis miškininkų – 42 Lietuvos miškų urėdijų atstovai – ne protestavo prieš parlamentarų priimamas įstatymo pataisas, o atėjo jų palaikyti. Dėl kieme susirinkusių miškininkų net buvo pakeista darbotvarkė ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotos Miškų įstatymo pataisos buvo svarstomos pirmiausia.

Prieš kelias dienas Seimas skubos tvarka po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pakeitimams dėl buvusių sodybų atstatymo. Numatoma patikslinti išimtis, kokiais atvejais miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis ir skaidyti privačią miško valdą, atidalijant jos dalį buvusiai sodybai atstatyti. Jeigu pataisoms būtų pritarta, buvusieji savininkai ir jų įpėdiniai įgytų teisę atstatyti privačioje miško žemėje buvusias, bet neišlikusias sodybas.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio, buvo įsiklausyta į piliečių prašymus ir priimtas žmonėms palankus sprendimas. "Pritarėme Peticijų komisijos siūlymui teikti Seimui Miškų įstatymo pataisą ir dar kartą svarstyti galimybę miškuose esančiose teritorijose atkurti buvusias sodybas paveldėtojams ten, kur jos buvo", - sakė komiteto pirmininkas.

Į Seimą sugrįžus diskusijoms dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Miškų įstatymo, šalies vadovės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas pažymi, kad leidimai vykdyti statybas miškuose turi būti numatomi tik išimtiniais, nustatytais atvejais. „Negalima sutikti su norais statyti gyvenvietes miškuose, taip iškeliant privačių savininkų interesus aukščiau už visuomenės interesą ir tokiu būdu paneigiant miško ekosistemos, gamtosauginės, rekreacinės funkcijas.