migrantai

Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad šiomis dienomis kylantys iššūkiai dėl pabėgėlių krizės buvo užprogramuoti ir situacija būtų geresnė, jei tam būtų ruoštasi iš anksto, kuomet klausimai dėl pabėgėlių buvo keliami Seime praėjusių metų vasarą, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad priimtas sprendimas pasienyje su Baltarusija statyti tvorą, siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtos migracijos srautus.

Keliolikos užsienio valstybių ir Lietuvos parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai pasmerkė Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą „migrantų kontrabandą“.  Penktadienį paskelbtame pareiškime jie taip pat ragina uždrausti skrydžius į Baltarusiją, kurie, kaip įtariama, naudojami valstybės organizuojamai žmonių kontrabandai.

Nelegaliems migrantams užplūdus šalį Vyriausybė imasi sprendimų – statys spygliuotą tvorą su Baltarusija, griežtins įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų teisėmis Lietuvoje. Taip pat norima, kad pabėgėliams būtų uždrausta laisvai judėti po šalies teritoriją. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras.

Penktadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje aptarta situacija dėl neteisėtos migracijos ir valstybės bei savivaldybių institucijų įtraukimo į ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio suvaldymo galimybės. Daugiausia dėmesio posėdyje skirta valstybės sienos apsaugai.

Kariuomenė pasienyje su Baltarusija penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, spygliuotos vielos užtvara – vadinama koncertina –  tiesiama siekiant suvaldyti pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusį migrantų, patenkančių iš Baltarusijos, srautą.

Lenkija pastaruoju metu grąžino Lietuvai kelias dešimtis Vakarų Europos valstybes bandžiusių pasiekti neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją. „Yra žmonių, kurie bando išvykti, bet jie taip pat yra ir grąžinami (...) Lenkijos Respublika yra kelias dešimtis tų žmonių, kurie, tikėtina, kad kirto sieną Lietuvoje, per pastarąsias savaites sugrąžinusi Lietuvai“, – LRT radijui penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad dalį į Lietuvą patekusių nelegalių migrantų sutiks priimti Latvija ir Estija. Apie tai ji planuoja kalbėtis su Baltijos šalių parlamentų vadovais. „Su Latvijos ir Estijos Parlamentų pirmininkais vakar aptarėme planuojamą bendrą vizitą prie Baltarusijos pasienio. Lukašenkos režimo vežamus nelegalius migrantus kolegos vertina kaip grėsmę ne tik Baltijos regionui, bet ir visai ES.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, liepos 12 d., šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, skirtą valstybės sienos apsaugai. Baltarusijos režimui organizavus hibridinę ataką prieš Lietuvą, šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta daugiau nei 1500 nelegaliai sieną kirtusių asmenų. Prezidento šaukiamo Valstybės gynimo tarybos posėdžio darbotvarkėje tarp kitų klausimų – strateginės šios krizės valdymo gairės.

Siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtų migrantų iš Baltarusijos srautus, pasienyje ties Druskininkais penktadienį pradedama statyti vielų užtvara. „Turėtų kariai pradėti statyti“, – penktadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis. Jo teigimu, vielų užtvara bus statoma dalyje Druskininkų pasienio užkardos ruožo, kurio ilgis iš viso yra 30 kilometrų. „Pasieniečiai statybose nedalyvauja, tik patį neramiausią ruožą nurodė“, – teigė VSAT atstovas.

Baltarusija nesaugo sienų ne tik su Lietuva, bet ir Lenkija. Kaimyninės šalies pareigūnai aptikto nelegalių migrantų iš Afganistano ir čečėnų iš Rusijos grupę. Lenkijos pasienio Krynkų pasienio posto pareigūnai aptiko žmonių pėdsakus Lenkijos teritorijoje prie Baltarusijos Bresto. Netrukus jie sulaikė 49 nelegalių migrantų grupę, skelbia zerkalo.io. Viso buvo sulaikyti 34 vyrai, 5 moterys ir 10 vaikų. Daugelis jų neturėjo jokių dokumentų.

Nenutrūkstantį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos Vyriausybė ketina spręsti griežtindama įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras. „Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas. Neteisėtas migracijos įrankis yra viena iš priemonių. Gegužės mėnesį turėjome tik 70, birželį – 500, liepos mėnesį – virš 800 neteisėtų migrantų.

Nuo ketvirtadienio ryto iki penktadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 37 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Jau trečią parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 546 neteisėti migrantai. Iš 37 minėtų migrantų 22 sulaikyti Varėnos rajono ribose, 13 – Švenčionių, 2 – Lazdijų. Per praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai pereiti sieną Druskininkų užkardos ruože – tai pirmas toks atvejis liepą.

Vyriausybė penktadienį svarstys įstatymų pakeitimus dėl išaugusio nelegalių migrantų iš Baltarusijos srauto valdymo. Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įtraukti klausimai dėl Dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisų projektų. Patys projektai kol kas dar nėra registruoti. Siekiant priimti pakeitimus, kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę Seimo sesiją.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Pasklidę gandai, kad į vieną, ramiame Klaipėdos rajone stovintį daugiabutį valdžia planuoja perkelti prie sienos su Baltarusija sučiuptus pabėgėlius, tarp vietos gyventojų pasėjo baimę. Žmonės surengė piketą, kuriame pradėjo rinkti parašus reikalaudami svetimtaučių čia negabenti. Uostamiesčio valdžia tokius nuogąstavimus neigia ir gandus vadina priešiškų Lietuvai jėgų sukeltu chaosu. Klaipėdoje verda aistros.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglas pažadėjo pagalbą Lietuvai tvarkantis su neteisėtais migrantais. Ketvirtadienį Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje Turkijos diplomatijos vadovas patvirtino šį klausimą prieš porą dienų aptaręs su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu. „Prieš dvi dienas Vilniuje mes aptarėme šį klausimą su Lietuvos užsienio reikalų ministru.

Kasdien pasienio pareigūnams sulaikant didelius pabėgėlių skaičius iš Baltarusijos, gyventojai gyvena baimėje – tenka ir patiems nelegalius migrantus sutikti miškuose. Kapčiamiestyje sutinkami pabėgėliai apsimeta turistais, miestelio bendruomenė ragina apie juos pranešti pareigūnams. Ne mažiau raminanti situacija ir dėl jau apgyvendintų migrantų – baiminamasi dėl tokių kaimynų, prašoma sustiprinti policijos pajėgas.

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti įmonė Turto bankas peržiūrėjo šiuo metu valdomą turtą ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM) bei Turto valdymo ir ūkio departamentui prie VRM (TVŪD) pasiūlė daugiau nei 20 įvairių objektų visoje Lietuvoje, kurie galėtų tikti pabėgėlių (nelegalių migrantų) priėmimo ir laikino apgyvendinimo centrams įrengti. Pasiūlyti objektai – buvusių profesinių mokyklų ir jų bendrabučių pastatai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose.

Fizinė spygliuotos vielos užtvara siekiant suvaldyti migrantų srautus Baltarusijos pasienyje turėtų būti pradedama įrengti ketvirtadienį arba penktadienį, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Trumpame interviu BNS ministras patvirtino, kad jau šeštadienį į pagalbą pasieniečiams budėti ir patruliuoti ateis kariai, taip pat bus ieškoma kitų „žvalgybinių ir diplomatinių“ priemonių migracijai stabdyti, neatmetama ir patirties turinčios Ispanijos pagalba.

Į Lietuvą plūsta nelegalūs migrantai, o ekspertai ir pareigūnai tvirtina, kad tai – hibridinė Lukašenkos režimo ataka prieš Lietuvą. Visgi tai gali būti tik įžanga į dar didesnę grėsmę Lietuvai ir šalies saugumui.

Nelegalių migrantų problema Lietuvoje vis dar opi. Pastarąją parą pasieniečiai sulaikė beveik 100 nelegaliai Lietuvos sieną iš Baltarusijos kirtusių asmenų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) taip pat pasidalijo vaizdine medžiaga, kaip Vilniaus rajone buvo sulaikomi migrantai. „Tai medžiaga sulaikymo, užfiksuoto ties Vilniaus rajono Užtilčių kaimu. Vos tik perėję sieną sulaikyti 3 migrantai. 2 iš jų neturėjo dokumentų, prisistatė Irako piliečiais.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Savivaldybių patalpose apgyvendinti 505 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tuo metu kai kurie merai pasigenda aiškumo iš centrinės valdžios dėl migrantų apgyvendinimo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis ketvirtadienį BNS informavo, kad daugiausia  – 189 – užsieniečių apgyvendinta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime.

Nelegalių migrantų srautui iš Baltarusijos nemažėjant, pasienio savivaldybės laukia valdžios sprendimų. Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės pastebėjimu, seniai žinodami apią šią problemą, valdantieji jai nesiruošė. To pasekmė – gyventojų nerimas ir nesaugumo jausmas, todėl jau šiandien prašo atsakingų institucijų prisiimti lyderystę sprendžiant pabėgėlių klausimus.

Nuo trečiadienio ryto iki ketvirtadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 93 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 509 neteisėti migrantai. Trečiadienį Druskininkų užkardos teritorijoje baigtas statyti angaras, kuriame galima apgyvendinti apie 70 neteisėtų migrantų. Tokio pat dydžio angarą ketvirtadienį planuojama statyti ir gretimoje Kabelių užkardoje.

Nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga  Europos Sąjungai (ES) pademonstruoti solidarumą, sako užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.  „Smarkiai išaugę nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga, kuomet Europos Sąjunga gali pademonstruoti vieną esminių savo vertybių – solidarumą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A. Pranckevičius.

Aliaksandro Lukašenkos sprendimas „eksportuoti“ migrantus į Lietuvą sulaukė tarptautinio dėmesio. Apie „hibridinį karą“ kalba ne tik aukščiausio lygio Europos politikai, bet ir ES šalių žiniasklaidos priemonės.

Lietuva prieš migrantų antplūdį jau telkiasi kariuomenę. Pasieniečiai prašo kariuomenės, kad ši nutiestų vielą pasienyje su Baltarusia ir pasiųstų ten karius. O savivaldybės, iki šiandien turėjusios pasakyti kiek ir kur galėtų apgyvendinti nelegalų, centrinei valdžiai nusprendė nepadėti – pareiškė, kad nei gali, nei nori priimti atvykėlių. Priešinasi ir patys gyventojai, bijo sulaukti nekviestų kaimynų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad fizinis barjeras karščiausiose Lietuvos pasienio su Baltarusija vietose bus pradėtas tiesti jau šią savaitę. Ministrė taip pat užsimena apie du naujus angarus migrantams apgyvendinti, juos statyti padeda kariškiai. „Su Krašto apsaugos ministerija sutarėme dėl bendradarbiavimo suvaldant neteisėtos migracijos srautus pasienyje su Baltarusija. Ketiname pasitelkti kariuomenę, kuri teiks pagalbą pasienyje.

Turkija galėtų padėti nustatyti migrantų, neteisėtai kertančių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tapatybę, kadangi dauguma žmonių atvyksta ir per Turkijos oro uostus, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didelė dalis, mūsų žiniomis, asmenų patenka būtent per Turkijos oro uostus ir iš Turkijos organizuojamais skrydžiais. Mūsų įsitikinimu, Turkija turi informaciją apie tų žmonių tapatybę.

Vidaus reikalų ministerijai išreiškus patalpų, kuriose būtų galima apgyvendinti į Lietuvą plūstančius migrantus, poreikį, Vilnius pateikė siūlomų patalpų sąrašą. Siūlomose vietose Vilnius galėtų apgyvendinti ne daugiau 250 pabėgėlių.

Nors migrantų srautai išlieka dideli, jie kiek sumažėjo, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vidaus reikalų viceministro teigimu, nutrūko migrantų srautas iš Afrikos, tačiau į Lietuvą toliau atvyksta migrantai iš Irako. Jis taip pat pažymėjo, kad su savivaldybėmis deramasi, kur galėtų apsistoti į Lietuvą jau patekę migrantai. „Aktualijos keičiasi kiekvieną dieną ar kiekvieną valandą, kaip mes įvardijame Europos Komisijai ir Europos Tarybai.

Migrantų miesteliui įrengti Švenčionių savivaldybė siūlo teritorijas Pabradėje, Švenčionėliuose. Kaip BNS sakė savivaldybės administracijos direktorė ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Jovita Rudėnienė, abi teritorijas dar savaitgalį apžiūrėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Užsieniečių registracijos centro pareigūnai. „Komisija tiek Užsieniečių registracijos centras, tiek VSAT pasiūlė dvi teritorijas, viena jų yra Pabradėje, kita – Švenčionėliuose.

Nuo antradienio ryto iki trečiadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 53 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Beveik pusė jų pastarąją parą įkliuvo Druskininkų savivaldybėje. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta 1 416 neteisėtų migrantų. Iš 53 migrantų 23 sulaikė Druskininkų savivaldybėje sieną su Baltarusija saugantys minėto kurorto užkardos pasieniečiai. 14 migrantų sulaikyta Ignalinos rajone, 9 - Švenčionių, 7- Varėnos.

Per parą – vėl beveik pusantro šimto nelegalų iš Baltarusijos pusės, o šalies kaimai ir toliau pildosi svetimšaliais. Dar vienoje mokykloje, Alytaus rajone, apgyvendinti nelegalai iš Irako ir Afrikos šalių. Vienam šiandien prireikė greitosios. Kaimo žmonės kratosi tokios kaimynystės. Ekstremalią situaciją šiandien aptarė Ingrida Šimonytė ir Europos Tarybos pirmininkas. Jis pažadėjo paramą Lietuvai. Alytaus rajone, Verebiejų kaime, prie buvusios mokyklos pastato – greitosios automobilis.

Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnyba (PPA) šį trečiadienį atsiųs į Lietuvą policijos padalinį ESTPOL5, padėsiantį stabdyti išaugusius neteisėtų migrantų srautus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, pirmadienį naujienų agentūrai BNS pranešė tarnybos spaudos skyrius. Liepos 2 dieną Lietuva paskelbė ekstremalią situaciją, susijusią su padidėjusia nelegalia migracija iš Baltarusijos.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį dar kartą pareiškė, kad kad jo šalis netaps „pamazgų duobe“, kurioje kaupiasi neteisėti migrantai, ir kad šalies tarnybos nestabdys jų judėjimo į kaimynines valstybes, įskaitant Lietuvą. „Jeigu kas nors galvoja, kad dabar uždarysime sieną su Lenkija, Lietuva, Latvija ir Ukraina bei tapsime pamazgų duobe pabėgėliams iš Afganistano, Irano, Irako, Libijos, Sirijos, Tuniso – jie mažų mažiausiai klysta.

Apsilankęs prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pažadėjo Lietuvai pagalbą kalbantis su nelegalių migrantų kilmės šalimis. Jis teigė kitą savaitę kelsiąs šį klausimą per susitikimą su Irako ministru pirmininku Mustafa Kazemiu. Daugelis į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančių migrantų yra iš Irako.

Nuo pirmadienio ryto iki antradienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Pastarąją parą daugiausia jų įkliuvo Varėnos rajone. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 363 neteisėti migrantai. Be Irako piliečių, tarp sulaikytųjų daug migrantų iš Kongo, Kamerūno ir Gvinėjos. Iš 131 migranto 68 sulaikė Varėnos rajone sieną su Baltarusija saugantys Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai.

 Į Lietuvą plūstančių migrantų sulaikymo bylas nagrinėjančiame Vilniaus regiono apylinkės teisme jų krūvis darosi sunkiai pakeliamas, išnaudota didelė dalis vertimams skirto biudžeto, sako vienas šio teismo vadovų. „Neišvengiamai mums teks kreiptis pagalbos į kolegas, galbūt bus priimti teismų savivaldoje atitinkami sprendimai, kaip tuos srautus paskirstyti.

Praėjus pusmečiui po galutinio „Brexit“ įsigaliojimo Didžiojoje Britanijoje oficialiai baigėsi supaprastintos tvarkos gyvenančių šalyje ES piliečių registracijos kampanija. Jos metu paaiškėjo netikėtas valdžiai faktas: tokių žmonių Jungtinėje Karalystėje beveik 1,5 karto daugiau negu buvo manoma iki tol. Iki šių metų gegužės pabaigos (birželio duomenų šalies Vidaus reikalų ministerija (Home office) dar nepaviešino) prašymą dėl leidimo gyventi supaprastinta procedūra pateikė daugiau nei 5,6 mln.

Nelegalų srautas į Lietuvą iš Baltarusios ir toliau neslūgsta – Praėjusią parą pasieniečiai vėl sulaikė virš šimto neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Juos išskirsčius po savivaldybes, piestu prieš naujus kaimynus stojo vietos žmonės. Jiems neramu dėl saugumo, bet valdžia ramina, kad užsieniečiai nebus išleidžiami iš patalpų, o juos jau netrukus saugoti pradės ir kariai. Įsibaiminę kaimų žmonės sako net nežinantys ir ką daryti, sutikus juodaodžius užsieniečius – užpulti, ar pavaišinti arbata.

Į Lietuvą plūstantiems migrantams pradėjus skųsti nepalankius sprendimus dėl pabėgėlio statuso, gali nukentėti kiti procesai, sako šiuos skundus nagrinėjančio Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė. Šis teismas vienintelis Lietuvoje nagrinėja skundus dėl Migracijos departamento sprendimų. Vėliau jo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos, prieglobsčio prašymus nagrinėjantis Migracijos departamentas didina etatų skaičių, tačiau patys prašymai dėl jų gausos kol kas bus dedami į stalčių. Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad šiuo metu išnagrinėti atvykėlių prieglobsčio prašymą užtrunka tris savaites, tačiau terminas ilgės, pastarosiomis dienomis į Lietuvą atvykstant po daugiau nei šimtą migrantų per parą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad, siųsdama į Lietuvą nelegalius migrantus, Baltarusija vykdo hibridinį karą. Ministrės teigimu, jau suplanuota, kad Lietuvoje greičiau nei po savaitės iškils palapinių miestelis migrantams, o šalis savo ruožtu ruošia Baltarusijai atsaką. „Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad beveik kasdien dešimtimis skaičiuodama per sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, Lietuva įsitikino, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje.

Dar viena įtempta para pasienyje su Baltarusija ir dar vienas liūdnas rekordas – per parą sulaikyta šimtas šešiasdešimt nelegalių migrantų. Kasdien sulaikant po daugiau nei šimtą migrantų, aštrėja ir jų apgyvendinimo problema. Savivaldybėse kyla įtampa – jos ieško laisvų patalpų, migrantai jau apsigyvena miestelių mokyklose. Vidaus reikalų ministerija jau svarsto statyti didžiulį angarą. Plačiau – TV3 Žiniose.

Nelegalių migrantų Lietuvoje daugėja kasdien, pranešta, kad per savaitgalį, iki sekmadienio popietės sulaikyta daugiau nei 160 migrantų. Dėl to vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vyko į Varėnos rajoną, Vydenių kaimą, kur kalbėjo su vietos savivalda apie planuojamus veiksmus. „Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir mes turime būti vieningi, susitelkę, tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu sprendžiant šiuos iššūkius“, – sakė A. Bilotaitė.