medžių kirtimas

Birštono miesto centriniame parke bus kertami jauni medžiai. Gyventojai baiminasi, kad kurortiniame mieste bus naikinamas pušynas. Visgi Birštono kraštovaizdžio architektė nuramino ir paaiškino priežastis, kodėl bus kertami ne tik seni ir nudžiūvę, bet ir jauni medžiai. Medžių kirtimu ir miškų naikinimu susirūpinęs Andrius pastebėjo, kad Birštono centriniame miško parke, šalia riedlenčių parko, yra pažymėti jauni medžiai.

Vilniuje penktadienį apie 100 žmonių susirinko prie Seimo protestuodami dėl plynųjų miškų kirtimų saugomose teritorijose. Žmonės nešėsi plakatus su užrašais: „S. Gentvilai, STOP Lietuvos miškų genocidui!“, „Šylančio klimato fone – Lietuvos miškų naikinimui – NE!!! Nepjaukime šakos, ant kurios sėdime...“, „Dievas sunaikins niokojančius žemė. Biblija, apsireiškimo kn. 11,18“. Mitingo „Kieno miškas?“ organizatoriai teigia, kad Lietuvos miškai nėra tinkamai apsaugoti.

Penktadienį prie Seime renkantis protestuotojams prieš plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose, aplinkos ministras sako norintis paneigti mitą, kad Lietuvoje miškai kertami per intensyviai. Tačiau Simonas Gentvilas pripažįsta, kad sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose galėtų būti tvaresni.  „Lietuvoje iškertama 70 proc. metinio prieaugio ir Lietuva yra tvariai ūkininkaujanti šalis.

Skandalas dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kartu su pažeistomis eglėmis nukirstų sveikų ąžuolų. Po kilusio šaršalo urėdija suskubo keisti taisykles – žmonių poilsiui skirtuose miškuose kirsdama vabalų pažeistas egles ąžuolų ir kitų lapuočių nebepjaus. Nors pripažįsta – nukirsti medžiai neša didžiulius pinigus. Vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje kertami medžiai. Ir ne po vieną, o kone ištisais hektarais.

Apsiginklavę muzikos instrumentais į Šimonių girią buvo sugūžėjusi grupelė miško gynėjų, pasipiktinusių, kad saugomoje girios teritorijoje miško savininkai kerta savo medžius. Iš įvairių šalies miestų suvažiavę keletas aktyvistų ne tik surengė protesto akciją, bet ir stabdė techniką jėga, reikalavo nustoti niokoti Šimonių girią. Į konfliktą teko įsikišti ir policijai.

Vietoje ilgamečių medžių – vazonai ir sodinukai. Verslininkai nori iškirsti medžius vienoje gražiausių sostinės vietų, jų vietoje padėti vazonus su augalais ir pastatyti stiklinį stoglangį. Savivaldybė sako padariusi viską, kad medžiai būtų išsaugoti. Gyventojai piktinasi verslininkų veiksmais, bet klausimų turi ir miesto valdžiai.

Vilniaus taryba trečiadienį saugotinais paskelbė daugiau nei 45 tūkst. mieste augančių medžių, dešimt kartų padidino kompensacijas už jų nukirtimą. Saugotinais paskelbti centrinėje miesto dalyje, gamtinio karkaso zonoje, prie gatvių augantys, 20 centimetrų ir storesnio kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys ir miškinė...

Peru mokslininkai įsitikinę, kad nykstančius Amazonės atogrąžų miškus galima išgelbėti ir demonstruoja, kaip žada tai padaryti – medžiams sodinti jie pasitelkia robotą, kuris vos per kelias valandas gali pasėti 600 sėklų. Tokio kiekio sodinukų pakaktų užsodinti net 2 futbolo stadionus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Iš paukščio skrydžio matosi, kaip iškirsti mūsų planetos plaučiais vadinami Amazonės atogrąžų miškai.

Vilniuje – naujas kivirčų židinys, amerikiečių muzikanto Franko Zappos skveras. Žalumoje skendinčio skvero vietoje savivaldybė jau planuoja statyti naują statinį, medžius iškirsti, o paminklą perkelti į gatvę. Skvero gynėjai reikalauja projektą atšaukti ir išsaugoti medžius. Meras Remigijus Šimašius žada miestiečiams daugiau žalumos, tik kitose vietose.