medicininės atliekos

Klaipėdoje, Alksnynės gatvės gyventojai pamatė šokiruojantį vaizdą – daugybę išmestų, galimai jau panaudotų švirkštų. Pastarieji priskiriami pavojingoms atliekoms, tad mesti juos į šiukšlių konteinerius negalima. Tačiau kaip atsikratyti panaudotais švirkštais neaišku. Tam numatytos tvarkos  nėra, bet baudos už netinkamai išmestus švirkštus gresia.

Iš atliekų deginimo krosnies Šiauliuose į orą iškeliauja ir medicininės atliekos ir per anksti gimę kūdikiai. Pagal Lietuvos įstatymus laidoti galima tik 22-iejų savaičių vaisių. Esą iki tol embrionas – medicininė atlieka. Todėl jis naikinamas krosnyse kartu su amputuotomis žmogaus galūnėmis ar panaudotais švirkštais. „Medicininės atliekos yra priimamos Šiaulių deginimo įrenginyje. Jos yra iškraunamos iš atvežto transporto.

Pavasaris yra tradiciškai tas metas, kai visi nori atsikratyti susikaupusių per žiemą atliekų, sutvarkyti savo kiemą, namus, aplinką. O atliekų yra įvairių. Tie, kas bent kartą lankėsi ligoninėse, o ir tie, kuriems rūpi mūsų saugi aplinka, tikriausiai yra pagalvoję, kurgi dedamos gydymo procese susidariusios atliekos, ar jos teisingai tvarkomos. Apie tai kalbama ir rašoma nedaug, visų pirma, matyt, todėl, kad tai labai specifinė ir gana siaura sritis, rūpinti tik medicinos darbuotojams.

Į Kėdainių pramonės parką, kuris paskelbtas laisvąja ekonomine zona (LEZ), braunasi pavojingas medicinines atliekas utilizuoti pasirengusi įmonė, rašo „Lietuvos rytas“. Tačiau vietos politikai stoja piestu. Verslininkų ketinimai išaiškėjo Kėdainių rajono tarybos posėdyje, kuriame panūdo pasisakyti Kauno technologijos universiteto profesorius Gintaras Denafas.

Medicininės atliekos gydymo įstaigose susidaro nuolat. Tinkamai nenukenksmintos, jos gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Didžioji šių atliekų dalis neutralizuojama deginant, kitos neutralizuojamos autoklavuose ar specialiuose mikrobangų įrenginiuose. Taip turėtų būti. Bet taip būna ne visada. O dėl Lietuvoje neseniai kilusios medicininių atliekų krizės kaltos Ūkio ir Aplinkos ministerijos –  šių metų vasarą konstatavo Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius.

Iš ekstremalios situacijos dėl susikaupusių medicinos atliekų Lietuvai šiaip ne taip išsikapsčius, valdžia tikisi, jog gydymo įstaigos pačios pradės ieškoti būdų tokias atliekas utilizuoti pas save. Tačiau tai nėra taip lengva, kaip atrodo. Ekstremali situacija šalyje buvo paskelbta, kai medicinos atliekos pradėjo kauptis gydymo įstaigose, sustabdžius jų deginimą statomoje gamykloje Šiauliuose. Jos čia buvo deginamos per bandymus.

Šalyje dar tebesant ekstremaliai padėčiai dėl susikaupusių tonų medicininių atliekų, joms naikinti pasitelktas papildomas įrenginys. Jei jis ir deginimo gamykla dirbs visu pajėgumu, susikaupusias dešimtis tonų planuojama sunaikinti per mėnesį, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Skaičiuojama, kad deginimo gamykloje Vilniuje, kurioje naikinamos medicininės atliekos, ir ligoninėse dar yra likę per 50 tonų nesudorotų atliekų.

Žiniasklaidai prieš kelias dienas pranešus, kad Lietuvoje bręsta ekologinė katastrofa dėl nedeginamų medicinos atliekų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo Vyriausybės nutarimą, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Sveikatos priežiūros įstaigose sukaupta 10 tonų medicinos atliekų, pas atliekų surinkėjus sandėliuose - apie 50 tonų. Susikaupusios medicinos atliekos ne tik trikdo sveikatos priežiūros įstaigų darbą, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.

Dvi savaites kasdien po 10 tonų pūvančių tvarsčių, kraujo, amputuotų galūnių, kitų operacijų atliekų, vienintelių medicinos atliekas Lietuvoje deginančių įmonių „Senovė“ ir „Toksika“ kamuojanti nežinia bei alinantis karštis – šių dienų faktų derinys, vedantis prie ekologinės katastrofos pačiame Vilniaus centre ir kituose miestuose. Atliekas surenkančios ir gydymo įstaigos bejėgės kovoti su biurokratiniais ministerijų malūnais.