mažoji bendrija

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį finansinių nusikaltimų byloje, joje mažosios bendrijos vadovas M. J. pripažintas kaltu dėl labai didelės vertės turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo. Trečiadienį paskelbtu nuosprendžiu teismas M. J. pripažino kaltu ir paskyrė galutinę subendrintą 15 tūkst. eurų baudą. Taip pat taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota daugiau kaip 84 tūkst.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo įsteigta 5,26 tūkst. mažųjų bendrijų (MB) – 42 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu prieš metus, skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo, nors dažnai daroma prielaida, kad į MB formą perėjo dirbę individualiai, statistika masinės migracijos nerodo – savarankiškai dirbančiųjų nemažėja, o individualią veiklą nutraukė ir MB įsteigė mažiau kaip 200 asmenų. Kaip rodo pirmojo ketvirčio duomenys, savarankiškai dirbančiųjų skaičius šiemet stabiliai auga.

Pastaruoju metu vis daugiau gyventojų renkasi darbą sau. Individuali ar savarankiška veikla dažnai yra patraukli tuo, kad vykdant ją daliai gyventojų mokesčiai gali būti mažesni arba kai kuriais atvejais jų iš viso nereikia mokėti. Tačiau ne visi žino, kad mokesčiai priklauso ne tik nuo to, ar žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis, bet ir nuo to, kaip jie apskaičiuojami.

Pastaruoju metu vis dažniau keliama dilema, ar verta keisti individualią veiklą į mažąją bendriją. Smulkųjį verslą pradedantys gyventojai svarsto, ar toks sprendimas padės sutaupyti mokesčių, ar, priešingai, pridės daugiau biurokratijos. Vieni teigia, kad iki tam tikros pajamų ribos keisti veiklos formą neapsimoka, kiti įsitikinę, jog mažoji bendrija gali būti finansiškai palankesnė.

Šių metų sausį Lietuvoje užfiksuotas per pastarąjį dešimtmetį didžiausias naujai registruotų įmonių skaičius. Per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje įregistruota daugiau nei 3 tūkst. naujų įmonių. Tai – beveik 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo fiksuota daugiau nei 2,1 tūkst. registracijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos mažosios bendrijos pernai sumokėjo 30 proc. daugiau mokesčių – 202,6 mln. eurų (2022 metais – 156 mln. eurų), uždarosios akcinės bendrovės – 6 proc. daugiau 10,73 mlrd. eurų (10,09 mlrd. eurų), remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, penktadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Daugiausia buvo sumokėta pridėtinės vertės mokesčio (PVM), palyginti su užpernai, mažosios bendrijos jam pernai skyrė 29 proc. daugiau – 105,6 mln. eurų (81,6 mln.

Finansų ministerijos šią savaitę viešai pristatytoje siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatytas ir didesnis apmokestinimas mažosioms bendrijoms (MB). Apie šiuos pakeitimus penktadienį feisbuke paskelbusi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pažymėjo, kad ministerija jų nepaminėjo pristatydama siūlomus mokestinis pakeitimus.

Mažoji bendrija „Skruzdėliuko kelionės“, tarpininkaujanti įsigyjant pigių oro skrydžių bendrovių bilietus, negali naudoti interneto domeno wizzairbilietai.lt, nes jis vartotojams sudaro klaidingą įspūdį, jog bilietai yra įsigyjami tiesiogiai iš Vengrijos pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“ arba jos oficialios atstovės, nutarė teismas.

Šiandien vis sunkiau rasti pasiteisinimų, kodėl nereikėtų pradėti verslo. Internetas palengvino ne tik pradedančiojo verslo procesus, viešinimą ir prekybą, tačiau 2010 metais įsteisintas verslo stegimas internetu pakeitė ir jo pradžios sampratą. Vien šiemet iš 5412 uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) daugiau nei pusketvirto tūkstančio buvo registruota internetu. Mažųjų bendrijų (MB) įkūrėjai dažniau registruoja savo verslą internetu, mat iš 1557 MB 1342 buvo registruota internetu.

Prieš dvejus metus naujai steigiamam verslui buvo leista burtis į mažąsias bendrijas (MB). Tokia teisinė forma suteikė galimybę verslą pradėti ne tik be pradinio kapitalo, tačiau ir buvo taikomos labai didelės mokestinės lengvatos. Vis dėlto smulkusis verslas gana greitai persitvarkydavo į uždarąsias akcines bendroves (UAB), o šiemet sumažėjus lengvatų apimčiai rimtai verslo pradžioje dvejojama dėl MB steigimo.

Siūloma suteikti galimybę vienai iš smulkiojo verslo veiklos formų - mažajai bendrijai - tapti kredito unijos nare bei naudotis jos teikiamomis paslaugomis (gauti verslumo paskolą, palūkanų kompensavimą ir kt.). Tokį Kredito unijų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

Nuo rugsėjo 1 d. norintys pradėti savo verslą galės steigti naujos teisinės formos įmonę – mažąją bendriją. Mažoji bendrija turėtų būti patogi žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, didelių investicijų nereikalaujantį šeimos verslą. „Mažoji bendrija sudarys galimybę žmonėms be didesnių išlaidų ir gerokai paprasčiau pradėti savo verslą.

Vyriausybės pasitarime pritarta ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens - mažosios bendrijos - koncepcijai. Mažoji bendrija užpildys nišą tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės ir bus orientuota į smulkaus, ypač šeimos, verslo poreikių tenkinimą. Tokios įmonės veikla bei apskaita bus gerokai paprastesnė. Koncepcijoje numatyta, kad steigiant mažajai bendrijai nebus taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas.