mauša bairakas

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad žydų bendruomenių turto nuosavybės restituciją trikdo nesutarimai ir atskirų asmenų intrigos. Žydų bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo ir kompensacijų klausimo sprendimas kelia aistras ir nesutarimus, kurie gali skatinti antisemitines nuotaikas.

Senosiose Kauno žydų kapinėse ketvirtadienį apsilankiusius rabinus pašiurpino čia pamatytas vaizdas.Dalis paminklų - sudaužyti ir išvartyti, aplinkui mėtėsi šiukšlės, tušti alkoholio buteliai, narkomanų išmesti švirkštai, rašo dienraštis "Lietuvos rytas"."Šiose kapinėse ilsisi mano seneliai, visa mano giminė kilusi iš Kauno. Negaliu ramiai jaustis matydamas, kaip niokojamos kapinės ir niekinamas mirusiųjų atminimas", - kalbėjo Izraelyje gyvenantis rabinas Josefas Chevroni.

Susidomėjęs perskaičiau Tomo Čyvo straipsnius „Kokio Maskvos kozirio neatmuš Lietuva?“ (I) ir (II), o taip pat su jais susijusį A. Nikžentaičio interviu bei A. Vinokuro atsakymą. Manau, jog Tomas Čyvas iš esmės teisingai parodė procesų, vykstančių aplink Lietuvos žydų bendruomenę (LŽB) esmę. Įdomiausia tai, kad internautai-komentatoriai antisemitai apšaukė jį žydu, o prorusiška publika išvadino antisemitu.

Pirmojoje dalyje prakalbome apie tai, kad „žydų kortą“ Maskva būtų linkusi išnaudoti prieš Lietuvą nei kiek ne mažiau džiugiai, nei paminklų reikalus Taline. Ir nebūtinai pretekstu tampa paminklinio mastelio įvykiai. Štai „antros lietuvių religijos“ jubiliejuje kažko nepasidalino lietuvis Šarūnas Marčiulionis ir žydas Šabtajus Kalmanovičius. Ko nepasidalino – vienas Dievas težino. Tačiau tūlas Mauša Bairakas iš to išpūtė visatos masto incidentą.

Šarūno Marčiulionio ir verslininko Šabtajaus Kalmanovičiaus – sukelto konflikto bangos ritasi toliau, ketvirtadienį rašo "Lietuvos rytas" - Kauno žydų religinei bendruomenei pamėginus sukelti tarptautinį skandalą ir pasmerkus Š.Marčiulionį, Kauno žydų bendruomenė stojo į lietuvio pusę. Tuo tarpu "Respublikai" duotame interviu krepšininkas atsiprašo visų žydų.Šią savaitę Kauno žydų religinė bendruomenė išplatino pareiškimą, kurį pasirašė reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas.

Turto grąžinimą religinėms bendruomenėms lemsiančio įstatymo rengimas įstrigo dėl nesibaigiančių vaidų tarp Lietuvos žydų. Savo dalies panoro ir pasaulinė žydų organizacija. Pasak dienraščio "Lietuvos žinios", Lietuvos žydų turtas masina ir jų užtarėjus iš pasaulinių organizacijų. Šis interesas ir vietos bendruomenių konfliktai sužlugdė planus dar praėjusį rudenį Seime pataisyti Religinių bendrijų teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą.