maskva

Maskvos sąjungininkės Baltarusijos prokurorai paprašė teismo įkalinti baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają ir jos artimą padėjėją beveik dviem dešimtmečiams už grotų, jiems esant teisiamiems už akių. Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbta rekomendacija yra dalis ilgalaikės brutalios kampanijos, kuria siekiama nutildyti kritikus, 2020 metais surengusius istorinius mitingus prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Prieš metus, kelios dienos prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, garsus „New Yorker“ žurnalistas ir knygų apie Putiną autorės Mashos Gessen brolis lankėsi Maskvoje, ten, kur gimė ir iš kur išvyko dar būdamas vaikas. Jis rašo, kokios tuomet vyravo nuotaikos, kaip beveik niekas netikėjo, kad karas bus ir kaip viskas atrodo šiandien, kas pasikeitė. „Prieš metus, sausio mėnesį, išvykau į Maskvą sužinoti, ką galiu parašyti apie artėjantį karą – visų pirma, ar jis įvyks.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (angl. Financial Action Task Force) penktadienį paskelbė sustabdžiusi Rusijos narystę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. FATF įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai (Valstybės Dūma) trečiadienį priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinama vyriausybės teisė savo nuožiūra laikinai stabdyti oficialios statistinės informacijos teikimą ir platinimą Rusijoje, taip pat apriboti prieigą prie agentūros „Rosstat“ statistinių duomenų bazės, skelbia „Deutsche Welle“. „Rusijos vyriausybės sprendimais dėl federalinio statistikos darbo plano aktualizavimo (koregavimo) gali būti nustatyti prieigos prie oficialios statistinės informacijos ypatuma...

Maskvoje šiandien didelis sujudimas – režimo mylėtojai ir jam parsidavę rusai suvažiavo į propagandinį koncertą stadione, kuriame Putinas neturėjo jiems ką naujo pasakyti. Svarbiau Putinui buvo susitikti su Kremliuje viešinčiu aukščiausio rango Kinijos diplomatu. Maskva tikisi su Pekinu pasirašyti naujų sutarčių, Vakarai perspėja, kad Pekinas gali nuspręsti tiekti Rusijai ginklų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su Kinijos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas yra svarbus siekiant „stabilizuoti tarptautinę padėtį“. „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas pasaulinėje arenoje yra labai svarbus siekiant stabilizuoti tarptautinę padėtį“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Wang Yi. Jų susitikimas įvyko Kinijai bandant tarpininkės vaidmenį.

Kinijos diplomatijos vadovo Wang Yi vizitas Rusijoje rodo, jog Pekinas linksta į Maskvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Wang Yi apsilankymas Maskvoje aiškiai rodo, kad jie linksta į Maskvą. Žinia turi būti labai aiški, jei jie nuspręstų paremti Rusiją jos kare su Ukraina.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė JAV ambasadorę Lynne Tracy dėl to, ką ji pavadino besiplečiančiu Vašingtono dalyvavimu kare Ukrainoje.

  JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti savo dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su Vašingtonu yra „labai netinkamas ir neatsakingas“, tačiau pabrėžė, kad JAV ir toliau nori kalbėtis šiuo klausimu. „Esame pasirengę bet kada kalbėtis su Rusija apie strateginės ginkluotės apribojimus, nepriklausomai nuo to, kas dar vyksta pasaulyje ar mūsų santykiuose“, –  sakė A. Blinkenas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Toliau palaikysime savo ekonominius santykius su Rusija ir siūlome savo sąjungininkams daryti tą patį“, – pareiškė V. Orbanas savo metinėje kalboje.

Buvusiam Jungtinės Karalystės ambasados Berlyne apsaugos darbuotojui, kuris prisipažino šnipinėjęs Maskvai, penktadienį paskelbus nuosprendį gresia įkalinimas iki 14 metų.  58-erių Davidas Ballantyne'as Smithas, kuris pripažino perdavęs slaptos medžiagos Rusijos ambasadai Vokietijoje, įkliuvo vykdant slaptą operaciją.

Maskvos karas Ukrainoje „suteikė NATO atsinaujinusį tikslą“ ir paskatino Rytų Europą atsisakyti sovietinių laikų technikos, tačiau JAV didžiausią susirūpinimą kelia Kinijos karinė modernizacija, trečiadienį pareiškė britų analitinis centras.

Rusijos teismas trečiadienį nuteisė vieną žurnalistę šešerius metus kalėti už Maskvos puolimą Ukrainoje kritikuojančius komentarus, o tai, pasak pareigūnų, yra tebesitęsiančio susidorojimo su kitaminčiais dalis. Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės didelio atgarsio sulaukusių teismo sprendimų, priimtų remiantis naujais teisės aktais, kuriais, pasak kritikų, siekiama kriminalizuoti karinės intervencijos kritiką.

Netoli Maskvos esančiame kaime buvo rastas negyvas Vladimiras Makarovas, buvęs Rusijos vidaus reikalų ministerijos kovos su ekstremizmu valdybos viršininko pavaduotojas. Apie tai pranešė keli rusų žiniasklaidos kanalai, rašo „Meduza“. Ši informacija oficialiai nepatvirtinta. V. Makarovo kūnas buvo rastas vasario 13 d. rytą jo sodyboje. Pirminiais duomenimis, jis nusižudė. V. Makarovas dar sausio mėnesį buvo atleistas iš Vidaus reikalų ministerijos kovos su ekstremizmu valdybos.

Rusijos centrinis bankas penktadienį nusprendė nekeisti 7,5 proc. dydžio bazinių palūkanų normos, tačiau aiškiai įspėjo apie galimą jų didinimą ateityje, skelbia Rusijos žiniasklaida. Tai buvo trečioji pertrauka po šešių iš eilės bazinių palūkanų mažinimo ciklo, prasidėto pernai vasarį nuo rekordinio 20 proc. jų lygio.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad sureaguos, jei Jungtinė Karalystė nuspręs Ukrainai tiekti naikintuvus, ir perspėjo dėl eskalacijos. „Rusija suras atsaką į bet kokius nedraugiškus Jungtinės Karalystės žingsnius“, – teigiama Rusijos ambasados Londone išplatintame pranešime, kurį perdavė rusų naujienų agentūros.

Vakarams didinant ginklų tiekimą Ukrainai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad atsakydama į tai Rusija „labiau išnaudos savo potencialą“. „Kadangi kolektyviniai Vakarai tiekia naujus ginklus, Rusija labiau išnaudos savo potencialą, kad atsakytų“, – pagrasino jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą skubiai įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jo karo draskomai šaliai stengiantis atremti Maskvos invaziją. „Šiandien matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Vietoj to teroristinė valstybė didina prisitaikymo prie sankcijų tempą. Tai turėtų būti išspręsta.

Maskvos primesta valdžia pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos žengia į priekį netoli Vuhledaro – miesto rytinėje Donecko srityje, kuri šiuo metu yra kovų epicentras Ukrainoje, tačiau Kyjivas atmeta tokį tvirtinimą. „Mūsų daliniai toliau žengia Vuhledaro link“, – sakė Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas, nurodė Rusijos naujienų agentūros.

Maskvos srityje penktadienį kilo didelis gaisras statybinių medžiagų sandėlyje „Sindika“. NEXTA rašo, kad sandėlio bendrasavininkas - buvęs Kabardos Balkarijos prezidentas, oligarchas Arsenas Kanokovas, kuris, Vakarų įmonėms paskelbus apie išėjimą iš Rusijos dėl vykdomos invazijos Ukrainoje, kartu su reperiu Timati atidarė alternatyvią bendrovę. Pastebima, kad pastaruoju metu Rusjoje vis skirtngose vietose užsiliepsnoja tam tikri pastatai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį minėdamas Holokausto aukų atminimo dieną, paragino pasaulį susivienyti prieš abejingumą ir neapykantą. „Šiandien, kaip visada, Ukraina pagerbia milijonų Holokausto aukų atminimą. Mes žinome ir prisimename, kad abejingumas žudo kartu su neapykanta“, – vaizdo pareiškime sakė V. Zelenskis, kurio šalis jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija.

Sekmadienį Rusijos pajėgos smogė Charkivo sričiai. Anot vietos pareigūnų, žuvo moteris, apgadinti pastatai, kapinės. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: 20:16 | Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija vis dar svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

Nors dėl Maskvos karo Ukrainoje kilo visuotinis pasipiktinimas, iš Rusijos pasitraukė nedaug Vakarų bendrovių, parodė Šveicarijoje atliktas tyrimas. Sankt Galeno universiteto ir IMD instituto Lozanoje mokslininkai išnagrinėjo, kiek Europos Sąjungoje (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) šalyse įsikūrusių bendrovių faktiškai pardavė Rusijoje turėtą veiklą nuo tada, kai Maskva pernai vasarį pradėjo savo karinę invaziją į Ukrainą.

Naujoji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovė Mirjana Spoljaric Egger šią savaitę lankysis Maskvoje, o praėjusį mėnesį lankėsi karo nuniokotoje Ukrainoje, trečiadienį pranešė organizacija. „TRKK pirmininkė Mirjana Spoljaric šią savaitę lankosi Maskvoje, kur su vyriausybės pareigūnais ir Rusijos Raudonuoju Kryžiumi aptars neatidėliotinus humanitarinius klausimus“, – sakoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad neabejoja, jog Maskva iškovos pergalę Ukrainoje, nepaisant karinių nesėkmių beveik metus trunkančiame puolime. Pergalė „garantuota, aš tuo neabejoju“, sakė V. Putinas darbininkams gamykloje antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge.

Maskva pirmadienį pranešė išsiuntusi naikintuvą virš Baltijos jūros palydėti Vokietijos žvalgybinį lėktuvą, kuris, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, artėjo prie jos sienos. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai po kelis mėnesius trukusios kritikos dėl neryžtingos Berlyno reakcijos į karą Ukrainoje ir nesėkmių virtinės atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Maskvos šiaurėje antradienio popietę kilo didelis gaisras. Kaip skelbia rusų „Telegram“ kanalas „Baza“, gaisras išplito po daugiau nei 1 500 kvadratinių metrų teritoriją. Gaisras kilo plovyklos pastate Dobroliubovos gatvėje. „Bazos“ duomenimis, iš degančio pastato buvo evakuoti devyni žmonės, tačiau bendras evakuotųjų skaičius gerokai didesnis – šalia plovyklos yra nakvynės namų priestatas ir žmonės iš ten išbėgo.

Kremlius prieš Naujus metus išleido vadovą valdžios institucijoms ir prokremliškajai žiniasklaidai, ką šie turėtų pasakyti metų pabaigos ataskaitose apie 2022 m. Vadovo „rekomendacijos“ yra įvairios: nuo tvirtinimo, kad Putinas „užkirto kelią artėjančiam NATO puolimui Rusijos teritorijoje“, iki teiginių, kad „Ukrainos denacifikacija“ vyksta gerai, kad Rusijos ekonomika netrukus pradės klestėti, rašo „Meduza.

Rusijos sostinėje Maskvoje užsidegė vienas iš Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pastatų, rašo UNIAN. Preliminariais duomenimis, galima gaisro priežastis galėjo būti trumpasis jungimas. „Viename iš Užsienio reikalų ministerijos pastatų techninėje patalpoje suveikė priešgaisrinė signalizacija. Galima priežastis – trumpasis jungimas. Dirba Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnai. Aukų nebuvo“, – cituojamas ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pranešimas.

Į Ukrainą atėjo žiema, kuria Kremlius taip ilgai gąsdino ukrainiečius. Rusijos propaganda „generolą šaltį“ pristato kaip ištikimą Rusijos kariuomenės sąjungininką, padėjusią jai per karus prieš Napoleoną ir Hitlerį.

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

Bulgarijos vienintelė atominė elektrinė penktadienį pasirašė branduolinio kuro tiekimo sutartį su prancūzų įmone, siekdama atsisakyti tiekimo iš Rusijos po Maskvos invazijos į Ukrainą. Valstybinė Kozlodujaus atominė elektrinė šiuo metu naudoja rusišką kurą dviem sovietmečiu pastatytiems 1 tūkst. megavatų galios reaktoriams.

Bulgarija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorę „pasiaiškinti“ po to, kai Maskva į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė bulgarą Christo Grozevą, žurnalistinių tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ vykdomąjį direktorių. „Bellingcat“ plačiai naudojasi atvirojo kodo duomenų bazėmis bei internetinėmis tyrimų priemonėmis ir yra pelniusi keletą apdovanojimų. Ji atliko keletą tyrimų dėl, jos teigimu, Rusijos dalyvavimo keliuose sunkiuose nusikaltimuose, įskaitant bandymus nunuodyti kritikus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Kremlius, Rusijai siekiant stiprinti santykius su Pekinu.  „Bus labai svarbu apsikeisti nuomonėmis apie opiausias regionines problemas: tas, kurios yra artimesnės mums, Rusijai, ir tas, kurios yra artimesnės Kinijai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Maskvoje trečiadienį susitiko Rusijos, Turkijos ir Sirijos gynybos ministrai, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tai buvo pirmosios tokios derybos nuo tada, kai Sirijoje 2011 metais prasidėjo karas, ir pirmas Turkijos ir Sirijos gynybos ministrų susitikimas nuo karo pradžios. Ir Rusija, ir Turkija yra įsivėlusios į konfliktą Sirijoje, tik Maskva palaiko Damasko režimą, o Ankara remia sukilėlius.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį gynė savo šalies poziciją dėl karo Ukrainoje ir davė suprasti, kad ateinančiais metais Pekinas stiprins ryšius su Maskva.

Turkija šeštadienį pripažino, kad Rusijos karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“, nors Ankara ne kartą bandė organizuoti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas. Šeštadienis yra 304-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Svarbiausi šeštadienio įvykiai: 16:40 | Turkija: karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“ NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus santykius su abiem kaimynėmis, deklaravo neutralios žaidėjos poziciją ir bandė tarpininkauti dėl taikos.

Vienas Rusijos municipalinis įstatymų leidėjas paragino imtis teisinių veiksmų prieš šalies prezidentą Vladimirą Putiną dėl to, kad jis invaziją į Ukrainą pavadino „karu“, o ne naudojo oficialų Maskvos sugalvotą terminą.  V. Putinas ketvirtadienį spaudos konferencijos metu teigė, kad Rusija nori kuo greičiau „užbaigti šį karą“, turėdamas omenyje karą Ukrainoje.

Maskvoje kariniame dalinyje ketvirtadienį kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo sostinės Rytų administraciniame rajone esančio padalinio teritorijoje, garažuose.  Apie tai pranešė agentūra „Moskva“, rašo „Telegram“ naujienų kanalas „Baza“. Gaisro plotas siekė apie 200 kvadratinių metrų. Gesinant gaisrą teko dalyvauti apie keliolikai ugniagesių komandų.  Įvykio metu niekas nenukentėjo. Tai ne pirmas gaisras kariniame Rusijos objekte pastaruoju metu.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucijos vadovas Maskvoje ketvirtadienį susitiko su Rusijos kariuomenės ir valstybinės atominės energetikos bendrovės pareigūnais, siekdamas susitarti dėl apsaugos zonos aplink Rusijos okupuotą atominę elektrinę Ukrainoje.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja perspėjo, kad tikimybė, jog Minskas pasiųs karius į Ukrainą, „artimiausiomis savaitėmis gali padidėti“, rašo „The Guardian“. Pastaruoju metu vis dažniau girdimi nuogąstavimai, kad Maskva siekia, jog Baltarusija prisijungtų prie Rusijos karo Ukrainoje. S. Cichanouskajos pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas lankosi Baltarusijoje ir kalbasi su Aliaksandru Lukašenka. Ukraina atidžiai stebi šį vizitą.

Maskva pirmadienį pranešė, kad jos oro gynybos sistemos numušė keturias JAV pagamintas raketas virš pietinės Rusijos srities, besiribojančios su Ukraina. Tai yra vienas pirmųjų tokių Kremliaus pareiškimų per beveik 10 mėnesių trunkančias kovas.

Maskva pirmadienį paskelbė, kad keli jos karo laivai šią savaitę dalyvaus bendrose karinio laivyno pratybose su Pekinu. Pranešimas atspindi stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, abiem šalims patiriant Vakarų spaudimą. „Manevrai vyks gruodžio 21–27 dienomis Rytų Kinijos jūroje. Pagrindinis pratybų tikslas yra stiprinti karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą... ir palaikyti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Rugsėjo pabaigoje, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie savo „dalinę mobilizaciją“, Rusijos bardai Aleksejus Ivaščenka ir Georgijus Vasiljevas koncertavo Maskvoje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka kitą savaitę susitiks Minske, pranešė Kremlius, rašo „Sky news“. Pirmadienį abu bendražygiai turėtų aptarti „tolesnio abiejų tautų vystymosi aspektus“, taip pat nagrinės „aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus“. „Gruodžio 19 d. Baltarusijos Respublikos Prezidento Aliaksandro Lukašenkos kvietimu Vladimiras Putinas su darbo vizitu lankysis Baltarusijoje“, – cituojamas Kremliaus pranešima...

Ketvirtadienį prasidėjo Rusijos menininkės, kuriai gresia dešimt metų kalėjimo už tai, kad pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais, protestuojančiais prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje, teismas. Aleksandra Skočilenko buvo sulaikyta balandžio mėnesį dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas pagal teisės aktus, priimtus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.

Prieš Ukrainą kariaujančios Rusijos sostinėje Maskvoje susimušė dvi moterys, praneša „Baza“. Konfliktas kilo dėl skirtingų moterų požiūrių į karą. Anot minėto leidinio dvi moterys, Tatjana ir Natalija, dirba tose pačiose patalpose Varšuvos greitkelyje Maskvoje. Abi moterys turi kardinaliai skirtingus požiūrius į karą. Advokatė Tatjana (nuotraukoje kairėje) pritaria Rusijos karui Ukrainoje, o operatorei Natalijai (nuotraukoje dešinėje) nepatinka rusų agresija Ukrainoje.