marius gelžinis

Karantino metu Lietuvos oro uostuose buvo nutraukti visi reguliarūs skrydžiai. Juose leidosi ir kilo tik krovininiai lėktuvai ir keli keleivinių, kurie pargabeno užsienyje įstrigusius lietuvius. Dabar Lietuvos oro uostų darbas atnaujinamas, vis daugiau oro linijų bendrovių pradeda vykdyti reguliarius skrydžius. Tačiau kai kurie karantino ribojimai vis tiek liko ir, tikėtina, pasiliks visam laikui.

Lietuvos oro uostams prognozuojant, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti gegužės viduryje, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad kol kas sprendimai nepriimti, tačiau pabrėžia, kad pirmieji skrydžiai vyktų ten, kur nėra aktyvių viruso židinių.

Lietuvoje gali atsirasti naujas oro uostas ir jūrų uostas. Būtent tokie pokyčiai numatyti šiuo metu valdžios kabinetuose svarstomame ir nagrinėjamame viename svarbiausių strateginių šalies dokumentų – bendrajame Lietuvos plane iki 2050 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (LRBP) yra numatomos dvi alternatyvos, kaip turėtų vystytis Lietuva per artimiausius 30 metų.

Didėjant keleivių ir skrydžių į Lietuvą mastams, politikai svarsto apie oro uostų plėtrą Lietuvoje. Nors galutinis sprendimas nėra patvirtintas, vienas kandidatas į merus siūlo išeitį – statyti naują pagrindinį šalies oro uostą Kaišiadoryse. Dabartinis Kaišiadorių rajono meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Vytenis Tomkus siekia po rinkimų tęsti darbus savivaldybės vadovo kėdėje.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pradeda verslo klasės skrydį iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą galėsiančios pasiūlyti aviakompanijos paiešką. Bendrovės vadovas Marius Gelžinis sako, jog jau užmezgami kontaktai su potencialiais vežėjais. „Tiesiogiai bendraujame ir mezgame kontaktus su oro vežėjais.

Jau greitai iš Lietuvos skraidinamų krovinių kiekis išaugs dvigubai, o prekių pervežimas tarp Baltijos regiono ir Azijos šalių taps dar spartesnis. Tai lems į Vilniaus oro uostą iš Rygos savo veiklą nusprendusi perkelti krovininių skrydžių bendrovė „Turkish Cargo“. Pastarosios orlaiviai su įvairiausiais siuntiniais iš sostinės oro vartų kils du kartus per savaitę.

Pastatyti visiškai naują oro uostą Lietuvai gali kainuoti apie 1 mlrd. eurų, o projekto įgyvendinimas užtruktų maždaug dešimt metų, sako naujasis tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai vadovas Marius Gelžinis. „Remiantis kitų šalių projektais, (kaina – BNS) gali siekti ir 1 mlrd. eurų. Čia su visu pasiruošimu, infrastruktūra bei žemės darbais“, – interviu BNS sakė nuo kovo pradžios Lietuvos oro uostams vadovaujantis M. Gelžinis.

Nuolat augant aptarnaujamų keleivių skaičiui, Palangos oro uostas įrengė 86 papildomas vietas trumpalaikio stovėjimo aikštelėje. Tikimasi, kad naujos stovėjimo vietos prie keleivių terminalo ne tik suteiks daugiau patogumo keliautojams, bet ir sumažins eismo spūstis piko metu. Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis teigia, kad naujas 86 automobilių vietas nuo šiol galima rasti trumpalaikio stovėjimo aikštelėje P2, esančioje šalia keleivių terminalo.

Šiandien naujuoju VĮ Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi konkurso būdu išrinktas dabartinis Palangos oro uosto vadovas Marius Gelžinis. Kaip rašoma išplatintame pranešime, konkursą laimėjęs M. Gelžinis nuo 2010 metų dirba aviacijos srityje. Jis vadovaujančias pareigas ėjo aviacijos kompanijose UAB „Baltic Flight Academy“, Baltic Ground Services PL, pastaruoju metu vadovavo Palangos oro uostui. M. Gelžinis yra įgijęs socialinių mokslų magistro laipsnį.