marius daugelavičius

Įprasta manyti, kad užsitęsusi bloga nuotaika yra pirmas rimtas signalas apie galimą klastingą ligą. Tačiau psichologai sako, kad liūdesys nėra pagrindinis depresijos simptomas, rašoma pranešime spaudai. Kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada susiję su emocijomis. Šią ligą įveikusi žinoma atlikėja Ieva Zasimauskaitė atvirai prisipažįsta, ką jai teko išgyventi ir kokius signalus jai siuntė kūnas, bandydamas perspėti apie tai, jog jam reikia pagalbos.

Viena didžiausių baimių yra prarasti artimą žmogų. Netekus mylimo žmogaus kyla daugybė jausmų: iš pradžių viską norisi neigti, vėliau – pykti, kol galiausiai supranti, kad laikas judėti pirmyn. Tačiau, ką daryti, kai nėra noro judėti pirmyn, viskas tampa apatiška ir neįdomu. Kada šis procesas yra natūrali gedėjimo dalis, o kada vertėtų sunerimti? Patarti ir atpažinti depresijos pradžią padės psichologas dr. Marius Daugelavičius.

Dažnai internete kritikuojamos poros, kurios susikuria bendras paskyras socialiniuose tinkluose. Esa tokios poros net kvėpuoja vienodai. Pačios poros aiškina, kad bendra anketa yra abiems patogesnis būdas bendrauti, o norintys susisiekti su vienu iš partneriu, draugai kreipiasi vardu. Psichologas M. Daugelavičius tokiuose porų sprendimuose neįžvelgia nieko blogo: „Vienas vaikšto su šortais, o kitas mano, kad tai nenormalu. Logiškas ir vienas ir kitas požiūris, nematau jokios problemos.

Ar atkreipėte dėmėsį į kalendorių – šiandien trijų aštuonetų diena! Jei jūs to nepadarėte, vestuves planavusiems jaunuoliams pro akis tai nepraslydo. Šiandien – vidury savaitės – į Vilniaus santuokų rūmus skubėjo trissyk daugiau jaunavedžių nei įprasta. Dalis jų nė neslepia, kad vestuvių datą rinkosi dėl magiško aštuonetų derinio. Ką gi reiškia šios dienos aštuonetai pagal astrologus ir kas gresia jais per daug įtikėjus pagal kitus specialistus.

Valdančiųjų sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka skaudžiai kirto alkoholio gamintojams tik vienu galu – nors alkoholio pardavimai smunka, auga prekyba nealkoholiniais gėrimais.

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų kartojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį. Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Tai, kad mūsų tautai sunku reikšti emocijas ir jausmus, patvirtina ne vienas atliktas tyrimas ar specialistas. Priežasčių ieškoma lietuvių kultūroje, mentalitete, saulės šviesos stokoje ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad niekas negali keistis. Būtent tai įrodo ir portalo tv3.lt kalbintos dvi jaunos moterys, sukūrusios pozityvumo į lietuvių gyvenimą įnešančius produktus.

„Mes vis labiau gręžiamės į Vakarus, kur darbas ir karjera dažnai yra prioritetas. Jei prie šios tendencijos pridėsime lietuvių, kaip tautos, darbštumą, atsakingumą ir stiprų pareigos jausmą, gausime darboholizmo kombinaciją“, – sako psichologas Marius Daugelavičius. Kad darboholizmas netaptų norma, svarbu išlaikyti sveiką balansą tarp darbo ir namų.

Lietuviai taupiausi ir mažiausiai skolinasi iš visų Baltijos šalių, tačiau ir labiausiai nepatenkinti savo finansine padėtimi. Uždirbamų pajamų pakanka vos penktadaliui tautiečių, o kas penktas gyvena žemiau skurdo ribos.  Nors lietuvių finansiniai lūkesčiai skirtingi, kiekvienas norėtų uždirbti daugiau. Tokias nuotaikas atspindi ir apklausos. Iš trijų Baltijos šalių esame labiausiai nepatenkinti savo uždarbiu. Nenuostabu, vidutinė alga Lietuvoje pati mažiausia.