marijos taikos karalienės

Uostamiesčio policijos gretas vakar oficialiai papildė daugiau nei pusšimtis visuomeniniais pagrindais dirbančių rėmėjų. Pirmą kartą jais tapo ir du Klaipėdos kunigai. Klaipėdos apskrities VPK vadovybės sprendimu, policijos rėmėjais tapo iš viso 57 žmonės, keturiems iš jų vakar 4-ajame policijos komisariate oficialiai įteikti rėmėjų pažymėjimai, ženkliukai bei aprangos.

Vitrinose tarsi butaforinėms musmirėms trypiant Kalėdų Seniams, į parduotuves puolame ieškoti kalėdinio stebuklo. Ar šis prekybinis šurmulys ir yra šventės džiaugsmo atspindys? Ką bendra jis turi su sakraliuoju Dievo gimtadieniu? Linkime vienas kitam stebuklų išsipildymo ir patys laukiame jų. Bet šventėms pasibaigus, pajuntame tuštumą. Prislėgti ir nuliūdę skundžiamės, jog stebuklų nebūna.

Šiandien sukanka 20 metų, kai Klaipėdos tikintiesiems buvo grąžinta eksproprijuota Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. Paminėti šių iškilmių turėtų susirinkti pusė Klaipėdos. Mat kadaise, 1956-aisiais ir vėlesniais metais, visa Klaipėda aukojo jos statybai ir beveik kiekvienas miestelėnas buvo susijęs su ja. Kai beveik užbaigta bažnyčia buvo atimta, tikintieji ir juos palaikantieji beldėsi į visas įmanomas sovietines ir užsienio instancijų duris.

Pastarosiomis savaitėmis uostamiestyje netyla aistros dėl mieste vykdomų restauracijos darbų, kuriuos Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio viršininkas Naglis Puteikis vadina griovimu. Būtent jo poziciją šiandien “Balsas.lt” pateikia skaitytojams. - Pastaruoju metu platinote daug pareiškimų, nuotraukų, mėginote signalizuoti, jog griaunami svarbūs Klaipėdos senamiesčio objektai.

Iš tikinčiųjų gausiai renkami litai bažnyčių nepavertė turtingesnėmis, rašo „Klaipėda“. Pasak dienraščio, aukų rinkimas bažnyčiose tapo dažnesnis ir įkyresnis. Be aukojimo neišsiverčiama ne tik per didžiausius žmogaus gyvenimo įvykius - vestuves, krikštynas ar laidotuves, bet ir paprastą sekmadienį. Netgi gimė posakis, kad mišios čia yra dar vienas spektaklis, už kurį reikia susimokėti.