manderlis

Medijų švietimo centras „Meno avilys“ balandžio 18-19 dienomis rengia projekto „Šiaurės kinas mano mokykloje“ seminarą „Pažinti kitą: Šiaurės šalių kinas kaip ugdymo priemonė“.   Šiuo seminaru prasideda projektas, kuris tęsis visus metus. Projektu siekiama jaunų žmonių ugdytojus skatinti tyrinėti kino teikiamas galimybes, naudoti filmus savo pamokose bei susipažinti su Šiaurės šalių šiuolaikiniu kinu.

Karšta, tie filmų sąrašai taip ir mirga akyse, kone susiliedami. Jeigu ką sukrečiančio pražiopsosiu – nepykit. Bet sukrėtimo šansų nedaug. Šeštadienis Žanrinio kino diena. Prisipažinsiu, kad žiūrėti juos antrą kartą ypatingo noro kažkaip nejuntu – na, nebent tie karščiai jau visai sukvailintų... Yra komedijų, tarp kurių linksmiausia (kartais net sujaudinanti) – Ivano Reitmano „Tėvo diena“ (TV1, 19.00 val.). Iš esmės tai prancūziškų „Tėtušių“ amerikietiškas variantas.

Du savaitės filmai – „Saulė“ ir „Japoniška istorija“, mano manymu, įstringa ilgam. Dauguma kitų – praeinantys, kartais kaip trumpas malonumas, o kartais net kaip blogas sapnas. Šeštadienis Maždaug suprantu priežastis, kodėl BTV demonstruoja lenkų režisieriaus Lecho Majewskio pirmąjį užsieninį filmą „Kalinys iš Rio“ (BTV, 20.15 val.; kartojama pirmadienį, kovo 20 d., 13.25 val.

Prisiekiu, per šią priverstinę bendravimo pauzę manęs nepaveikė jokie tamsūs antipatriotiniai gaivalai. O vis dėlto šiandien tenka daugiau kalbėti apie kitų kraštų televizijas, regimas Lietuvoje. Šeštadienis Jei prisimenate, pernykščiame Kino pavasaryje smaginomės ir liūdėjome dėl originalaus argentiniečių „Šuns Bombono“ keturkojų ir žmoniškųjų personažų? Juostą kūrė labai talentingas argentinietis Carlosas Sorinas.

Penktadienį, lapkričio 11 dieną, Vilniuje (o paskui ir Kaune, Klaipėdoje) prasideda Šiaurės šalių filmų forumas, jau trečioji „Scanorama“. Ši – bene turtingiausia. Akį traukia žymiojo Akio Kaurismakio brolio, nemažiau įdomaus režisieriaus Mikos Kaurismaki (Suomija) ir Lookaso Moodyssono (Švedija) miniretrospektyvos, specialios programos „Visatos angelai“, kurioje skaudžiai svarstoma paslanki žmogaus „normalumo“ riba, bei „Nusikaltimas ir bausmė“, turinti kriminalinį atspalvį.

Pagal legendą - Toronto Yongo gatvė - pati ilgiausia pasaulio gatvė. Ja einant nuo Žemutinio miesto (kuris mane labai domina), artėji prie Aukštutinio, kuris reiškia pinigus, prabangą, didžiulę kino festivalio mugę, kurioje viena po kitos vyksta pasaulinės premjeros, šlaistosi žvaigždės ir kuris manęs, prisipažinsiu, nedomina visiškai. Taip, čia pabuvo (ar ir tebėra) Keanu Reevesas, Sharlize Theron, Gwynet Paltrow, Anabella Sciora ir dar daugelis kitų įžymybių.

Žinoma, tie filmai, kuriuos jūsų specialusis korespondentas šiuo metu žiūri tolimoje Kanadoje, kol kas Lietuvos nepasiekė ir ar visi pasieks - irgi neaišku. Bet tam tikrų tokių signalų jau yra, tai gal paskui padės orientuotis ir šie paviršutiniški parašinėjimai iš toli. Žvaigždės ir mėnuliai Nors Toronto kino festivalis, kaip minėjau aną sykį, ir nėra konkursinis, vis dėlto žvaigždžių čia irgi pasirodo.

Taip, tos datos - deja, ne klaida. Šios eilutės rašomos sėdint ant lagamino, kai tolesnių dienų TV programų dar nematyti. Stengsiuosi kompensuoti šiuos paskaitinėjimus laiškais iš svetur - irgi apie kiną, žinoma. Šeštadienis Nors dėl minėtos situacijos iš įprastinės apžvalgos - tik nuograuža, tačiau matyti, kad garsių ir tiesiog neblogų filmų yra. Užtat ir būtų nesąžininga jūsų neinformuoti bent apie šių dviejų dienų repertuarą.