maltiečiai

Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) jau 18-ąjį kartą telkia visuomenę vargstantiems seneliams paremti ir skelbia akciją „Maltiečių sriuba“. Jos tikslas surinkti lėšų senelių pagalbai – ši tema vis nepraranda aktualumo: maltietiško rūpesčio ir visų mūsų atjautos reikia tūkstančiams senolių. Nors valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija 2023 m. didėjo, ji vis dar yra mažesnė už nustatytą skurdo rizikos ribą ir negali užtikrinti sočios orios senatvės. Genutei 93-eji.

„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš darbo laukdavo grįžtančio su prikeptais pyragais.

Atkreipdama dėmesį į vyresnių žmonių vienatvės problemą, Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) pradeda viešinimo kampaniją „Kai lieka tik vienatvė“, kurios tikslas kalbėti apie augančias vienišų senjorų problemas. Maltiečiai globoja 2800 senyvo amžiaus žmonių, dauguma jų vieniši, patyrę artimųjų netektis, atskirtį dėl negalios ar nepritekliaus. Kampanija kviečia kiekvieną prisidėti prie pagalbos vienišiems seneliams skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) maltiečiams.

Šalia sostinės eglutės šiandien garavo sriuba ir atitirpinėjo šalčio sukaustyta širdis. Tokiu būdu maltiečiai paskelbė tradicinę labdaros akciją, kurios metu surinktos aukos atiteks vienišiems senoliams pamaitinti. Pirmąjį sriubos samtį simboliškai įpila pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Tai – „Maltiečių sriubos“ akcijos pradžia šalia pagrindinės Lietuvos Kalėdų eglės. Žvarbią pavakarę pasivaišinti šilta sriuba gundosi nemažas būrys praeivių.

Vilniečiai sostinės Katedros aikštėje vaišinosi dubenėliu sriubos ir aukojo skurstantiems ir vienišiems seneliams. Maltiečių rengiamos akcijos  simboliu tapusią sriubą pilstė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Pasak jos, sriubos dubenėlis nėra tik dubenėlis – tai dėmesio  ir rūpesčio ženklas, ypatingai svarbus tiems, kurie patys savimi pasirūpinti negali. „Ačiū labai.

Karantinas Lietuvoje – metas, kuomet įvairioms organizacijoms ir socialinėms grupėms kaip niekada reikalinga pagalba. Priekinėse linijose su koronavirusu kovojantiems medikams šalyje į pagalbą stojo savanoriai. Labdaros organizacijoms, kurios rūpinasi pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, savanorių poreikis taip pat išaugo. Dalis Lietuvos universitetų labdara užsiimančioms organizacijoms pasiūlė pagalbą.

„Dirbu geležinkelyje jau 25-erius metus, – pasakoja kaunietis Vaidas Gvalda. – Per tą laiką teko pamatyti visko – avarijų, katastrofų, virstančius traukinius, patekti į įvairias nestandartines situacijas. O kai jos įvyksta, dažniausiai lieki vienas ir tik nuo tavęs priklauso, kokius sprendimus priimsi. Tada svarbi ne tik kiekviena minutė, bet ir kiekviena sekundė. Tai ypatingas jausmas.

„Mano gyvenimas buvo paženklintas sunkia mano mamos liga – išsėtine skleroze, –  pasakoja maltiečių savanoris Saulius Stirbinskas. – Ji susirgo dar man būnant vaikui ir liga vis sunkėjo. Slaugiau mamą 30 metų, tačiau tik dabar pradedu suprasti, kiek daug šis laikas davė man kaip žmogui, kiek daug atnešė patirties ir suformavo vertybių... Neįgalūs ir sunkiomis ligomis sergantys žmonės turi tam tikrą pasaulio suvokimą, tam tikrą bendravimo dažnį.

„Kai užsimušė mano vyras, visas mano pasaulis subyrėjo į šipulius, – pasakoja vilnietė Lilija. – Jis įstatinėjo langus, paslydo ir iškrito iš penkto aukšto. Vilniaus centre tie namai aukšti, tai nukritęs užsimušė iškart… Aš tada iš skausmo nieko aplink nemačiau, negalėjau nei miegoti, nei valgyti… Vyras buvo man ypač artimas žmogus, mano pirmoji meilė. Draugavome aštuonerius metus, po to apsivedėme, susilaukėme dukters. Abu daug dirbome, kad atsistotume ant kojų.