mafijos kronikos

Šokiruojantis, bauginantis ir grėsmingas tarptautinių cigarečių kontrabandininkų Meka tapęs Kaliningradas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje veržliems kauniečiams atrodė įkvepiantis – nebent jie ne laiku būtų pasipainioję kulkos kelyje. 1998–2000 metais Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė ir jo dešiniąja ranka laikytas Rolandas Dromantas-Ilgas sėkmingai įsitvirtino šiame Rusijos mieste, kur verslas ir mafija glaudžiai tarpusavyje persipinę.

Šįkart pasakojimas apie Valerijaus Januškevičiaus ir jo sėbrų nusikaltimus. Aukas jie rinkdavosi nežiūrėdami, ar tai paprasti žmonės, ar kokios nors kitos nusikalstamos grupuotės autoritetai. Svarbu tik kad jie turėtų pinigų. Dėl jų banditai buvo pasirengę viskam: šaudyti, mušti, smaugti ar kitaip susidoroti su aukomis. Šiandien galime drąsiai teigti: krauju aplaistyti pinigai laimės neatnešė. Apie tai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose.

Tam, kad „princai“ taptų įtakingiausiais Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje, neužteko vien policijos bejėgiškumo. „Vladai“ įtaką turėjo išsikovoti neretai rizikuodami gyvybėmis, o savo legendomis apipintą autoritetą stiprino parodomosiomis akcijomis prieš nepaklusniuosius. Privatizacijos metu vos keletas turtingų žmonių bandė nepaklusti mafijos spaudimui per aukcionus, o atvirai pasipriešinti reketininkams Šiauliuose išdrįso gal tik 3-5 drąsuoliai.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje Kaune žmogžudysčių buvo nė kiek ne mažiau nei kituose miestuose. Čia irgi po velėna buvo kišami savi, neatsižvelgiant nei į giminystės ryšius, nei į draugystę. Bet visa tai buvo daroma daug subtiliau. „Tulpiniai“, Gaidjurgis ir kiti žudė patys, po to žudydavo tuos, kurie nužudė, ir vis tiek yla išlindo iš maišo. Kauniečiai nagų prie saviškių nekišo.

„Augau Kaune, šiame mieste tada nebuvo „lygis“ svajoti tapti policininku, - su šypsena veide savo vaikystę prisiminė rašytojas bei žurnalistas Dailius Dargis. – Tačiau klasės draugai man dažnai primena, kad svajojau būti rašytojas“. Kriminalinio pobūdžio knygas rašantis žurnalistas juokauja, kad ateities planuose – erotiniai romanai. „Bet kol kas noriu žmonėms pateikti tikras istorijas.

Pastarosiomis savaitėmis į šalies knygynų, prekybos centrų perkamiausių knygų sąrašus pateko naujausia mafijos bestselerių autoriaus, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos“. Siūlome jums interviu su knygos autoriumi. – Ką tik pasirodė jau ketvirtoji Jūsų knyga apie Lietuvos mafiją. Kuo ji skiriasi nuo ankstesnių Jūsų darbų? – balsas.lt paklausė D. Dargio. – Mano naujausias darbas „Mafijos kronikos“ – tai visos Lietuvos banditizmo istorija itin glaustai ir sutrauktai.

Viena iš populiariausių šalies knygų pastarosiomis savaitėmis – tai naujausias mafijos istorijų tyrinėtojo, rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio darbas „Mafijos kronikos“. Siūlome paskaityti dar vieną fragmentą iš šios knygos. Pirmoji Daktarų byla Dar sovietiniais metais automobilių vagystės, pasiturinčių miestiečių plėšimai buvo tapę Kauno kasdienybe. Nuo Daktarų gaujos vyrų itin kentėjo to meto turtuoliai – brangiakailių žvėrelių augintojai.

Vilniaus „Akropolyje", „Pegaso" knygyne trijų didelio populiarumo knygų apie mafiją autorius rašytojas, žurnalistas Dailius Dargis ketvirtadienio pavakare pristatė savo ketvirtąją knygą „Mafijos kronikos”. Medžiagą naujai knygai padiktavo televizijos dokumentinis ciklas „Mafijos kronikos su Dailiumi Dargiu“, kuriam įgyvendinti prireikė 3 metų.

Šiomis dienomis šalies knygynus, prekybos centrus pasieks naujausia mafijos bestselerių autoriaus, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Siūlome jums intriguojantį fragmentą iš šios knygos. Atėjo nevaldomų jaunuolių metas 2007-ųjų vasarą po pusantrų metų grįžęs iš kalinimo vietos H. Daktaras rado visai kitokį ne tik organizuoto nusikalstamumo, bet ir verslo pasaulį. Organizuotas nusikalstamumas per tą laiką stipriai pasikeitė.