ltsr

Lietuvos diplomatai pirmadienį reiškia protestą dėl dziudo turnyre Italijoje nuskambėjusio sovietų okupuotos šalies himno. Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovės spaudai, Lietuvos ambasada išsiųs notą Italijos užsienio reikalų ministerijai. „Tai yra apgailėtinas incidentas ir mes atkreipiame Italijos užsienio reikalų ministerijos dėmesį, kad tai daugiau nepasikartotų“, – BNS sakė Rasa Jakilaitienė. Pasak jos, laiškas bus išsiųstas ir Italijos dziudo federacijai.

Buvusio ryšių centro teritorija prie Nemenčinės šiuo metu yra visiškai apleista. Apie šį miškingoje vietovėje esantį objektą primena tik įvairių pastatų griuvėsiai, bet didžiausia paslaptis slypi šiek tiek pasivaikščiojus po teritoriją. Į rezervinio ryšių centro bunkerį patekti galima net pro kelis įėjimus. Nė vienas iš jų nėra užblokuotas, tad smalsiems apleistų vietų tyrinėtojams šis įspūdingo dydžio bunkeris yra tikra dovanėlė. Nusileidus laiptais žemyn vaizdai akimirksniu įtraukia.

Neseniai vienos partijos išplatintoje rezoliucijoje siūlomos genialios idėjos, kaip grįžti prie tikrosios Lietuvos. Kovotojais už Lietuvą save vadinantys partiniai pernelyg nesikuklindami siūlo neįvesti euro, „išvesti okupacinę jankių kariuomenę iš Lietuvos teritorijos“, nepirkti karinės technikos, uždrausti pederastijos propagavimą, nekelti kainų, sumažinti atlyginimus valdininkams, o buvusias „permokas“ grąžinti į biudžetą, grąžinti „pavogtas“ pensijas, nesikišti į Ukrainos įvykius, padėti smu...

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vilniuje, prie paminklo sovietų okupacijos aukoms atminti, trečiadienį rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai, įvairių organizacijų atstovai paminėti 1951-ųjų spalio 2–3 dienomis vykdytų trėmimų. Per operaciją „Ruduo“ į Krasnojarsko kraštą nuolatiniam gyvenimui buvo ištremta 16 000 žmonių, iš kurių trečdalis buvo vaikai iki 16 metų.

Susipažinęs su šia šimto septyniasdešimt trijų lapų baudžiamąja byla, ilgai mąsčiau ar verta kelti iš užmaršties keleto dešimtmečių senumo istoriją. Ir ne vien todėl, kad dar, tikriausiai, gyvi daugelis jos veikėjų. Ši istorija šlykšti pačia savo fabula, kaip nemaloni būna kiekviena išžaginimo byla. Tačiau, kita vertus, vargu ar nustebins šiandieninę skaitytojų kartą ano laikmečio faktai.

Alvidas Jancevičius Iš tarnybinio pranešimo: “1966 metų rugsėjo aštuntą dieną Raseinių rajono Miliuvėnų kaime, kelyje Nemakščiai – Kelmė, rastas Jono Medeikio lavonas.” Tą 1966 metų rugsėjo septintąją Raseinių meteorologijos stoties stebėjimo rajone buvo silpnas liūtinis lietus su pertraukomis. Matomumas siekė apie dešimt kilometrų, vėjo stiprumas – dešimt kilometrų per sekundę.

Alvidas Jancevičius Ši tragiška istorija atsitiko 1956 metų kovo aštuonioliktąją dabartiniame Mažeikių rajone. ...Šešiasdešimt trejų metų Agota Palekaitė kurį laiką gyveno kartu su dukters šeima. 1951 metais duktė už pusketvirto tūkstančio rublių (senais pinigais – A. J.) nusipirko sodybą, o motina liko gyventi senajame name, netoli saviškių. Turėjo audimo stakles, iš audimo ir gyveno.

Alvidas Jancevičius Dar nė penkiasdešimties neturėjusi Kristina Mažonienė nuo 1958-ųjų lapkričio dirbo Kauno konditerijos fabrike šokolado cecho darbininke. Netrukus tapo to paties cecho sandėlininke, vėliau – karamelės cecho svėrėja. 1967 metų kovo 22 dieną paskirta cukraus sandėlio sandėlininke. Tai buvo sąžininga, darbšti, bet gana uždara moteris. 1948 metais slapta nuo tėvų ištekėjusi, šeimos laime džiaugėsi kiek daugiau nei pusmetį. Išsiskyrė.

1962 metų rugsėjo trisdešimtą dieną Petras Vaškevičius traukiniu grįžo iš Alytaus. Išlipo Balkūnų stotelėje. Beeinant keliu juos su kaimynu Jonu Mikelioniu aplenkė lengvasis automobilis ir sunkvežimis su vestuvininkais. Užtvėrę kelią, vyrai gavo du puslitrius naminės. Prisijungė dar Petras Mikelionis, kurio namuose jie ir P. Mikelionio sūnus Algirdas tą naminę išgėrė. Kilo mintis nueiti į kaimynuose vykusias Jono Braziulio ir Aldonos Grinevičiūtės vestuves.