lolita sutkaitienė

Nuojauta Vėžio neapgauna. Ir aną savaitę, į vieną įdomiausių filmų iškeldamas naujausią Alaino Resnais kūrinį, retro miuziklą „Tik ne į lūpas“, pats dėl nesuvokiamų sau priežasčių prirašiau, kad kabelinės televizijos, pasitaiko, žada, bet tik žada... Taip ir atsitiko. „Vinitos“ didieji specialistai po ilgo niurnėjimo ir net įsižeidimų (!) buvo priversti pripažinti savo klaidą ir vėl pažadėjo neparodytą filmą - jau šią savaitę.

Retai įsijungiu televizorių. Jau ką žiūrėti visokių lietuvių politinių apsišaukėlių, prastai vaidinančių mąstančius žmones, šou, verčiau koks filmas. Įvairus šeštadienis Mūsų politikieriai, nepaisant jų tariamų “programų” skirtumo, jau tokie vienodi, kad pasigaili tokių monotoniškų stebuklų šalyje užgimęs. Patriotizmo, Stepokai, patriotizmo! - sukliks koks putotas kaip kumelys, paklaikusių akių trispalvis sovietas. Kad daugiau pasitaikytų tikrų filmų, gal nebūtų ir to nuolatinio diskomforto.

Gegužės 17 d. paralelinėje Kanų festivalio programoje "Dvi režisierių savaitės" įvyko lietuvių režisieriaus Arūno Matelio dokumentinės trumpametražės juostos "Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą" premjera. Tai buvo pagrindinis dienos įvykis, nors tuo pačiu metu konkursinėje programoje buvo parodyta sentimentali italų melodrama "Širdis yra kažkur kitur" ir žiauri JAV drama "Dramblys". Liftas Filmo "Sekmadienis.