logistikos centras

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų valdanti bendrovė „Maxima LT“ netoli Vilniaus pradeda 70 mln. eurų vertės logistikos centro statybas. Tai yra didžiausias bendrovės infrastruktūros projektas per 30 gyvavimo metų. Centre bus sukurta apie 200 naujų darbo vietų, o iš viso jame dirbs 450 darbuotojų.   Apie 43 tūkst. kv.

Trečiadienį simbolinės kapsulės įkasimu pažymėta Kauno rajone iškilsiančio logistikos centro statybų pradžia. Projektą vysto vokiečių kapitalo krovinių pervežimo bendrovė „Hegelmann Transporte“, statybos darbai patikėti generaliniam rangovui „Conresta“. Iš viso numatomi 6 projekto įgyvendinimo etapai, po kurių patalpos užims įspūdingą – beveik 38 000 kv. m bendrąjį plotą, o viso logistikos centro investicijos sieks 20 mln. eurų.

Koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ šiaurinėje Vilniaus dalyje, šalia naujojo vakarinio aplinkkelio, stato naują biurų bei logistikos centrą. Vilniaus verslo parko projektą plėtojanti nekilnojamojo turto bendrovė „MG Valda“ į projektą investuos 14 mln. eurų. „Aprangos“ vadovas Rimantas Perveneckas BNS patvirtino, kad įmonės užsakymu statomi nauji pastatai, tačiau daugiau informacijos žadėjo pateikti vėliau pirmadienį.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Rhenus Svoris“ kartu su pagrindine investuotoja Norvegijos kompanija „Baltic Sea Property AS“ Vilniuje pradeda statyti modernų 10 mln. eurų vertės logistikos kompleksą. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, dalyvaudamas logistikos centro statybų pradžios ceremonijoje, pažymėjo, kad Lietuva sulaukia vis daugiau užsienio investicijų, o tai rodo pasitikėjimą šalies ekonomika, kuriamos naujos darbo vietos.

Būti ar nebūti? Į šį klausimą diskutuodama apie Šiaulių viešąjį logistikos centrą bando atsakyti miesto valdžia. Vieni jau senokai laidoja šį projektą ir tikina, kad Šiaulių miesto savivaldybei logistikos centras – per kietas riešutėlis, o kiti vis dar tiki prieštaringai vertinamo projekto sėkme ir tikina, kad rezultatai būtų akivaizdesni, jei valstybė skirtų pakankamai dėmesio.

Mindaugas LAURINAITIS Šiaulių valdininkai užsiima saviveikla, tokią išvadą galima padaryti palyginus, kaip yra planuojamas Šiaulių viešasis logistikos centras. Nors miesto Taryba planavimo dokumentuose yra patvirtinusi europinio standarto geležinkelio vėžę, bet valdininkai techniniame projekte įrašė rusiško standarto. Miestui tokia saviveikla gali kainuoti milijonus litų.

Praėjusią savaitę AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Pasak specialistų, naujasis terminalas paskatins ypač spartų ekonominį Kauno regiono augimą. Kliūtys įveiktos Kauno VLC projektas yra pripažintas svarbiu valstybės ekonomikai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra Vyriausybės įpareigota jį įgyvendinti.

Medicininės kvėpavimo įrangos gamintoja „Intersurgical“ ketina investuoti virš 30 mln. litų į pilnai automatizuotus logistikos sandėlius šalia gamyklos Pabradėje. Bendrovės atstovų teigimu, tai bus moderniausi sandėliai Baltijos šalyse, padėsiantys sumažinti išlaidas logistikai bei padidinti produktyvumą . Atlaisvinusi iki šiol sandėliavimui naudotas patalpas, „Intersurgical“ tikisi išplėsti gamybą ir sukurti naujų darbo vietų.

Ketvirtadienį, per pusšimčiui Lietuvos ir užsienio šalių farmacijos sektoriaus atstovų buvo pristatytas moderniausias Rytų ir Vidurio Europoje specializuotas logistikos ir sandėliavimo centras „Entafarma“, esantis Širvintų  raj. Šių metų birželio mėnesį Lietuvos ir tarptautiniams klientams duris atvėrusi „Entafarma“ jau bendradarbiauja su tokiomis visame pasaulyje žinomomis farmacijos bendrovėmis, kaip „Sandoz“, „Stada“, „Astellas Pharma“ ir kt.