lizdai

Renovuojant daugiabučius namų bendrijos galės gauti finansavimą už dirbtinių lizdaviečių čiurliams įrengimą. Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimams, kurie be kitų sąlygų renovuojant daugiabutį leistų gauti valstybės paramą ir už išsaugotas paukščių veisimosi vietas. Tikimasi, kad tai padės išsaugoti čiurlių, kurie suka lizdus gyvenamųjų namų ertmėse, populiaciją.

Lietuvoje šiemet suskaičiuota daugiau kaip 9 tūkst. didžiųjų kormoranų porų arba jų lizdų, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Šie paukščiai įsikūrę devyniose įvairaus dydžio kolonijose.   Didžiausia jų – Juodkrantės. Šiemet čia perėjo apie 4 tūkst. didžiųjų kormoranų porų. Taikant specialias priemones lizduose atšaldyta per 1500 dėčių.

Kasmet vilniečiai skundžiasi, kad jų pastogėse apsigyvena kregždės. Kam teko su tuo susidurti, iškart supras, kad jos – ne pats maloniausias augintinis. Tą savo kailiu patyrė ir vilnietė Rima (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri naujienų portalo tv3.lt redakcijai atsiuntė laišką. „Žiemą atsikraustėme gyventi į vieną Vilniaus gyvenamąjį rajoną. Jau pavasarį pamačiau pas kaimynus ant langų prikaišiotų maišelių, bet tuomet nesupratau, kam jie skirti.

Kuršėniškiams niekaip nepavyksta iš parko išvaikyti jame daugybę metų gyvenančių kovų. Buvo bandyta paukščius vaikyti sirenomis, šaudyti, naikinti jų lizdus, tačiau šios priemonės apčiuopiamų rezultatų nedavė. Pastaruoju metu varninius paukščius gąsdino ereliai, matydami plėšrūnus, kovai iš parko pasitraukdavo, tačiau netrukus vėl grįždavo. O štai šiandien – paskutinė diena iki rugpjūčio, kai yra leidžiama vaikyti paukščius, nes dabar prasideda perėjimo ir jauniklių auginimo metas.

Nusikelkime į Baltarusiją, kur, likus mažiau nei dviem savaitėms iki prezidento rinkimų, toliau auga įtampa ir vyksta susidorojimai su opozicija. Tik šį kartą nusikelsime ne į miestų gatves, o į miškų glūdumą ir supažindinsime jus su baltarusių ornitologu, kuris, nepaisant garbaus amžiaus, lipa į aukštus medžius ir juose meistrauja lizdus padangių plėšrūnams. Vladimirui Ivanovskiui 73-eji, bet dažnas jam galėtų pavydėti stiprybės ir valios.

Kaunui vis nesiseka išguiti varnų iš miesto centro. Jos ir triukšmauja ir viską apdergia. Išprašyti nesvetingųjų nepavyksta net ardant jų lizdus. Tad neapsikentę miesto tvarkdariai teršėjas nusprendė baidyt garsais, tik ornitologai sako, kad kovojant su šiais protingais paukščiais prireiks ir sumanumo. Koks tas naujas varnų baidymo būdas?  Bent kartą savaitėje, o rudenį ir kelissyk „Kauno švaros“ darbuotojai plauna Laisvės alėjos grindinį ir suolelius.

Specialistai įspėja – pastarosiomis dienomis stebimas itin didelis bičių, vapsvų ir širšių aktyvumas. Vabzdžių šeimos auga it ant mielių ir kuriasi pačiose netikėčiausiose vietose. Jų kelyje pasitaikę žmonės lieka sugelti. Specialistai gyventojams patiems kovoti su nekveistais svečiais nerekomenduoja, o medikai siūlo paisyti jų pamokymo – sugeltam asmeniui griebtis adrenalino nepatariama.

Baigiantis pirmajam kalendoriniam pavasario mėnesiui ir šiltėjant orams skubame ne tik džiaugtis, bet ir pastebime atbudusius kenkėjus. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja – artėjantis sezonas bus intensyvus. Karveliai jau suka lizdus Viena Kauno gyventoja skundėsi, kad atkutę karveliai vis aktyviau braunasi į daugiabučio balkoną, įkyriai burkuoja, bando suktis lizdą, teršia. „Žinome, kad ir karveliai platina tam tikras ligas, jų lizduose knibžda parazitų.

Panevėžys šiemet rodos pralaimėjo kovą su varnomis. Vieną didžiausių miesto parkų okupavusios triukšmadarės šį pavasarį netrukdomai suka lizdus ir jau karaliauja ne tik parko medžiuose, bet ir miesto senosiose kapinėse. Mat savivaldybė nusprendė šiemet nebebaidyti juodasparnių kovarnių visai ir palikti juos ramybėje. Tuo tarpu panevėžiečiai tokiu valdžios atsainumu piktinasi ir bijo, kad Panevėžys netaptų varnų sostine.