lisco gloria

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorė nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kelte „Lisco Gloria” kilusio gaisro, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 35 bylos tomai Kaip pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė Palmira Martinkienė, ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų buvo pradėtas 2010-ųjų spalio 11 dieną.

Prieš pusantrų metų Baltijos jūroje sudegusio kelto „Lisco Gloria“ likučiai dabar parduoti ir jau pjaustomi į metalo laužą, o nukentėję vežėjai iki šiol laukia kompensacijų už sudegusius vilkikus, puspriekabes ir prarastas prekes. Priminsime, kad 2010 metais, naktį iš spalio 8-osios, iš Vokietijos miesto Kylio į Klaipėdą plaukiančiame bendrovės „DFDS Seaways“ kelte „Lisco Gloria“ kilo gaisras. Keltas liepsnojo daugiau kaip 30 valandų. Kas jį sukėlė, aiškinamasi iki šiol.

Kokia Lietuvos užsienio politika? Ar apskritai ją turime? O gal paprasčiausiai ienas sukame ten, kur nurodo pasaulio galingiausieji – Europos Sąjunga ar Jungtinės Amerikos Valstijos? Su kaimynais išvis elgiamės lyg su didžiausiais priešais. ES Baltarusijai paskelbė sankcijas, mes aklai paklusome ir mūsų ekonomika patyrė tik praradimus. O kaip vertinti mūsų prezidentės nevažiavimą į Lenkiją? Prezidentas Valdas Adamkus irgi labiau mėgo aptarinėti Ukrainos, Gruzijos reikalus.

Lietuvos saugios laivybos administracija ir Vokietijos federalinis jūrų avarijų tyrimų biuras baigė bendrą tyrimą dėl gaisro, įvykusio 2010 m. spalio 8 d. keleiviniame laive „Lisco Gloria“. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad gaisras kilo dėl techninio ar elektrotechninio pobūdžio gedimo ir nėra susijęs su žmogiškuoju faktoriumi. Anot tinklapio vezejugidas.lt, gaisro židinys buvo sunkvežimis su priekaba, kurioje buvo gabenama šaldyta paukštienos produkcija, stovėjęs viršutiniame denyje.

Lietuvos saugios laivybos administracija ir Vokietijos federalinis jūrų avarijų tyrimų biuras baigė bendrą tyrimą dėl gaisro 2010 m. spalio 8 d. keleiviniame laive „LISCO Gloria“. Konstatuota, kad gaisro kilmė nėra susijusi su žmogiškuoju faktoriumi, o kilo dėl techninio ar elektrotechninio pobūdžio gedimo, rašo VE.lt. Tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę. Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas - didinti laivybos saugumą.

Iš Švedijos į Lietuvą norėję grįžti lietuviai patyrė šoką – iš Karlshamno uosto nebuvo leista išplaukti keltui „Liverpool Seaways“. Šis Danijos kompanijai „DFDS Seaways“ priklausantis keltas, statytas 1997 metais, plaukioja su Lietuvos vėliava.

Praėjo daugiau nei metai po kelto „Lisco Gloria“ gaisro Baltijos jūroje, tačiau tyrėjai dar nepateikė savo išvadų. Laivo savininkė draudimo išmoką gavo, su keleiviais atsiskaityta - sumokėta 2,4 mln. Lt.

Vežėjams, norintiems atsiimti po gaisro kelte „Lisco Gloria“ nenukentėjusį savo turtą, teks padengti gelbėjimo darbų kaštus, nes kitu atveju savo išlikusio turto jie atgauti tiesiog nebegali. Praėjusių metų spalį bendrovės „DFDS Lisco“ kelte siautėjusi ugnis pridarė nemažų nuostolių Vakarų Lietuvos vežėjų parkui –  sudegė apie 80 vilkikų ir 150 puspriekabių bei šaldytuvų, tačiau paaiškėjo, jog dalies žemutiniame denyje buvusių transporto priemonių ir jose buvusių krovinių ugnis nepalietė.

Per gaisrą kelte „Lisco Gloria“ nukentėjusios vežėjų bendrovės piktinasi pernelyg ilgai trunkančiu gaisro priežasčių tyrimu. Kol nėra ekspertų išvadų, nežinia, kas turės atsakyti už prarastus krovinius, o jų siuntėjai bent dalį nuostolių bando užkrauti ant vežėjų pečių, praneša LTV „Panorama“. Spalį sudegusio kelto dūmai vis dar nuodija per gaisrą nukentėjusių vežėjų gyvenimą.