liftai

Beveik kas ketvirtas liftas Vilniaus daugiabučiuose – avarinės būklės. Nors liftų padėtis Vilniuje apgailėtina ir daugelis jų numatytą veikimo laikotarpį viršija beveik dvigubai, gyventojai savo senų liftų keisti naujais nenori ir suskumba kažką daryti tik tada, kai liftas jau būna išjungiamas.

Šiemet Vilniuje planuojama išjungti 40 liftų, kurie dėl nusidėvėjimo ir keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai gali būti sustabdyti. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose.

Devynaukščio daugiabučio gyventojai sugedusiu liftu negali naudotis jau 3 mėnesius. O remonto kaina nuo 4 tūkst. eurų išaugo iki 16 tūkst. eurų. Gyventojai kaltina namo administratorių ir liftų prižiūrėtojus noru pasipelnyti ir reikalauja leisti liftu naudotis. O šie atkerta, kad liftas pavojingas, tad gyventojai turėtų greičiau apsispręsti dėl remonto.

Medikai dar sykį primena, kad lipti laiptais yra labiau naudinga sveikatai – visų pirma fizinei žmogaus būklei – už važiavimą liftu. Tačiau koronaviruso krizės metu paaiškėjo dar vienas laiptų privalumas: mokslininkai nustatė, kad liftų kabinos yra padidintos užsikrėtimo rizikos vieta.  Amsterdamo universiteto mokslininkai tvirtina, kad važiuojant liftu užsikrėsti galima net jeigu jame nėra kitų žmonių.

Sostinėje uždrausta naudoti dešimtis senuose daugiabučiuose žmonės vežiojančių liftų. Prižiūrėtojai sako, kad daugelis liftų yra kritinės būklės: surūdijusiais dugnais, susidėvėjusiais mazgais. Esą tokie liftai tiesiogiai pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai, todėl jiems toliau veikti jokių galimybių nebus. Gyventojai pasipiktinę, mat už naujus liftus tenka kloti dešimtis tūkstančių eurų. Daugiabutyje Vilniaus Lazdynų mikrorajone esantį liftą prižiūrėtojai jau praminė mirtininku.

Neseniai įvykusi nelaimė Kinijoje, kai lifto konstrukcijose įstrigusiai moteriai buvo sutraiškyta galva ir krūtinė paakino mus pasidomėti, kokia situacija Lietuvoje. Kiek saugūs liftai mūsuose. Pasirodo, bent pusė visų liftų Lietuvoje jau seniai pabaigę savo galimą realizaciją, kiek jiems buvo leidę statytojai – virš 25-erių metų. Neretame daugiabutyje liftai yra ir bene 50-ies metų.

Liftų priežiūros specialistai fobiją naudotis senu liftu jaučiančius panevėžiečius ramina, kad bent jau mūsų miesto daugiabučiuose nėra pavojaus kabinai su keleiviais nugarmėti į šachtą Blogiausia, kas gali atsitikti lifte Panevėžyje, – tai įstrigti. Mat nors senų ir dažnai gendančių liftų atnaujinimą dabar remia valstybė, gyventojai neskuba senukų keisti. Dauguma jau „pensininkai“ Lietuvoje daugumoje daugiaaukščių namų gyventojus kiloja jau seniai savo atitarnavę, dažnai gendantys liftai.

Liftus gaminanti Suomijos bendrovė „Kone“ pranešė po 10 metų trukusių inžinerinių tyrimų parengusi sistemą, leidžiančią gaminti liftus pastatams, kurių aukštis siekia arba net viršija vieną kilometrą. Tai du kartus didesnis aukštis, nei maksimali šiuolaikinių liftų šachtų aukščio riba. Kadangi liftų efektyvumas yra vienas pagrindinių dangoraižių aukščio ribojimo veiksnių, „Kone“ išrasta liftų gamybos technologija gali suteikti galimybę iš esmės padidinti pastatų aukštį, skelbia „Geek.

Šilainių ir Dainavos mikrorajonų gyventojai, kurių daugiabučiuose namuose įrengti liftai, nuo birželio už jų priežiūrą mokės tris kartus mažiau nei iki šiol.