lietuvos verslas

Turto valdymo bendrovė „Invalda INVL“ akcininkams siūlys išmokėti 24,9 mln. eurų tarpinių dividendų už šių metų devynis mėnesius, arba du eurus vienai akcijai, pirmadienį pranešė įmonė. Sprendimą akcininkai priims gruodžio 1 dieną. Pirmas kartas per daugiau nei 30 metų bendrovės istoriją „Turime pakankamai lėšų planuojamoms investicijoms, todėl laisvus pinigus grąžiname akcininkams.

Lietuvoje veikianti Latvijos nebankinė skolintoja „Eleving Group“ per devynius šių metų mėnesius uždirbo 27,8 mln. eurų grynojo pelno – 17,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (23,6 mln. eurų). Įmonės pajamos sausį-rugsėjį siekė 263,8 mln. eurų ir buvo 47,5 proc. didesnės. Rugsėjo pabaigoje grynasis paskolų portfelis siekė 548,7 mln. eurų „Mūsų pajamos pasiekė rekordinį lygį ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik dukart.

Turto bankas viešame aukcione parduos valstybei priklausantį 333 akcijų bendrovės „Klaipėdos mediena“ paketą. Pradinė jo pardavimo kaina siekia 6,1 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė bankas. Skelbiama, kad parduodamos paprastosios vardinės akcijos sudaro 0,00925 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Akcijų paketas bus parduodamas visas, jo neskaidant.

Įsibėgėjant peršalimo ir kitų sezoninių ligų laikotarpiui, darbuotojams ir darbdaviams kyla klausimų dėl laikinojo nedarbingumo: kas moka ligos išmoką, ar susirgus galima prarasti atostogų dienas, ar darbdavys gali reikalauti dirbti ir kokios garantijos taikomos nedarbingumo metu, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime spaudai.  Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena svarbiausias Darbo kodekso nuostatas ir atkreipia dėmesį į situacijas, kuriose dažniausiai kyla neaiškumų.

Europos įmonėms sunku konkuruoti pasaulyje: jas spaudžia didelės energijos kainos, susiskaidžiusios rinkos ir lėtas produktyvumo augimas, o dalis Europoje gimusių startuolių persikelia į JAV. Lietuva šiame fone turi savų pranašumų – pernai pasigamino beveik 80 proc. suvartotos elektros, šiemet kai kuriais laikotarpiais – net 95 proc., o vietos bendrovės plečiasi užsienio rinkose. Kaip šie pranašumai atrodo bendrų Europos ekonomikos problemų kontekste, aptarta Lietuvos verslo forume.

 Kaune įsikūrusi kompiuterinius žaidimus vaikams kurianti bendrovė „Edukacinės sistemos“ dėl prastų finansinių rezultatų atleidžia maždaug pusę darbuotojų. Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė lapkričio 25 – gruodžio 25 dienomis atsisveikinsianti su 47 iš 93 dirbančių žmonių.

Reklamos bendrovės „Commerce Core“ ir „Bold One“ atleidžia dalį joms nebereikalingų specialistų. Apie tai įmonės pranešė Užimtumo tarnybai. „Commerce Core“ atleis 24 darbuotojus – 28 proc. visų įmonėje dirbančių žmonių, o „Bold One“ – 35 asmenis, arba 49 proc. „Commerce Core“ atleis po keturis internetinės reklamos specialistus ir grafikos dizainerius bei kitus darbuotojus, atsakingus už rinkodarą, reklamos kūrybą, programavimą, projektų koordinavimą ir kita.

Lietuvoje papildomo kaupimo pensijai poreikis yra didžiausias tarp 41 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizuotos šalies. Organizacijos skaičiavimais, vidutinį atlyginimą gaunantiems vyrams, siekiantiems pensijoje gauti 70 proc.

Metinis mažmeninės prekybos augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių ES, rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2025 metų rugsėju – prekyba Lietuvoje augo 5,6 proc., kai vidutiniškai ES – 0,9 procento. Daugiau nei Lietuvoje augo Bulgarijoje Daugiau nei Lietuvoje mažmeninė prekyba augo Bulgarijoje (5,7 proc.), Švedijoje (6,9 proc.) ir Kipre (7,6 proc.). Tuo metu Latvijoje augimas siekė 4,6 proc., Estijoje – 4 procentus.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP sumažėjo 1 proc., bet buvo 2,3 proc. didesnis nei prieš metus. Lietuvos ekonomika pastarąjį penkmetį išsiskyrė itin stabiliu ir sparčiu ekonomikos augimu, tačiau šis išskirtinumas, panašu, išsikvepia.

Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) valdoma oro bendrovė „KlasJet“ gali pradėti skraidinti į Jungtines Amerikos Valstijas. „KlasJet“ gavo paskutinį tam reikalingą JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) patvirtinimą, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Tai leidžia „KlasJet“ atlikti tiek užsakomuosius, tiek teikti orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugas JAV rinkoje.

Bendras tiesioginių išmokų finansavimas kitąmet padidės beveik 59 mln. eurų iki maždaug 671,4 mln. eurų – Europos Komisija (EK) pritarė tai numatantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimams. Bazinės išmokos dydis už 2027 metais deklaruotus pasėlius padidės apie 20 eurų iki 100 eurų už hektarą, papildomos lėšos bus skirtos bazinei pajamų paramai tvarumui didinti, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamintojai „Snaigė“ teismas iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas trečiadienį tenkino „Snaigės“ vadovo Dariaus Varno prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. „Teismas sprendžia, jog atsakovės („Snaigės“ – BNS) turtinė padėtis atitinka (...) nemokumo apibrėžimą, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų“, – rašoma teismo nutartyje.

Tęsiantis tarptautinio arbitražo ginčams dėl Lietuvos sprendimo drausti baltarusiškų trąšų tranzitą, šaliai bylose atstovaujančių teisininkų paslaugoms skirta dar 691 tūkst. eurų. Pagal projektą, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos 2026–2028 metų biudžete skiriamos Susisiekimo ministerijai.

Maitinimo verslui raginant Vyriausybę grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, ekonomikos ir inovacijų ministras sako, kad šio sektoriaus padėtis stebima, tačiau lengvatų kol kas nežada.   „Dėl maitinimo sektoriaus vykdom nuolatinę stebėseną, kaip kinta sektorius, koks įmonių apyvartos kitimas, įmonių skaičiaus kitimas, darbuotojų skaičiaus kitimas.

Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad maitinimo verslas patiria didelių sunkumų dėl augančių sąnaudų, todėl ragina valdžią nuo 2028 metų taikyti 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. „Jau antri metai sektoriaus sąnaudos viršija pajamas. Turbūt klausimų daug nereikia, kiek sektorius dar gali tikėtis išsilaikyti, kai yra tokia situacija antri metai, buvo pagerėjimas tik du vasaros mėnesius.

Lietuvos kapitalo investicijų fondų valdymo bendrovė „Investicijų valdymas Prosperus“ (prekės ženklas „Prosperus Asset Management“) užbaigė 200 mln. eurų vertės prekybos ir pramogų centro „Ozas“ Vilniuje, šalia arenos „Arena Vilnius“ (buvusi „Twinsbet“) ir netoli „Akropolio“, įsigijimo sandorį.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per devynis šių metų mėnesius siekė 17,1 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) – 6,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, prekyba augo 0,5 proc. iki 1,98 mlrd. eurų, o palyginti su pernai rugsėju, augimas siekė 5,6 proc. Maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį padidėjo 0,3 proc., ne maisto – 0,7 proc.

Pramonės produkcijos vertė šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 29,6 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir buvo 5,1 proc. didesnė nei pernai tuo pat laiku. Vien rugsėjį jos vertė siekė 3,6 mlrd. eurų ir per mėnesį išaugo 1,8 proc., o per metus – padidėjo 7 proc., antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 17,3 proc., mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 11,4 proc.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdoma Klaipėdos Vakarų laivų gamykla (VLG) grupė padėjo statyti naują doką, kuris leis aptarnauti daugiau ir didesnės apimties užsakymų. Įgyvendinus projektą per metus bus galima suremontuoti bent 10 proc. daugiau laivų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Anot pranešimo, naujas dokas taip pat aptarnaus didesnius ir techniškai sudėtingesnius laivus.

Vyriausybė pritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai sudaryti galimybę daug elektros energijos vartojančioms įmonėms laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį.  Šią savaitę ministrų kabinetas pritarė šiai Energetikos ministerijos išvadai. Prezidento inicijuotomis Energetikos įstatymo pataisomis siūloma sudaryti galimybę iki penkerių metų laikotarpiui, ne ilgiau kaip iki 2031-ųjų, sumažinti valstybės reguliuojamą elektros energijos kainos dalį.

Lietuvos strateginių objektų apsaugai nuo dronų pasitelkiami ir vieliniai tinklai, kuriuos gaminti gali šalies bendrovės, tokios kaip „Kovas“ ir „Morionis“, skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo, įmonės „Kovas“ vadovas Alvydas Pundzius teigė, jog būtent tokios apsaugos poreikis yra, o įmonė sulaukia užsakymų. A. Pundziaus teigimu, bendrovės pagamintais tinklais jau apsaugoti kai kurie Lietuvos strateginiai objektai, tačiau dėl nacionalinio saugumo interesų daugiau informacijos jis neatskleidė.

Teismas neleido finansinių sunkumų patiriančios JK kapitalo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) energetikos projektų valdymo bendrovės „Petrofac International“ Lietuvos filialui per trejus metus grąžinti mažiausiai 270 tūkst. eurų skolą Mažeikiuose veikiančiai Bulgarijos žmogiškųjų išteklių konsultavimo ir įdarbinimo agentūrai „EOS Corp. Eood“. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 22 dieną nurodė „Petrofac“ sumokėti „EOS Corp.“ 257,7 tūkst. eurų skolą, 4 tūkst. eurų palūkanų, 10,15 proc.

Banko „Bigbank“ grupė trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno – 1,1 mln. eurų (+10 proc.) daugiau nei prieš metus, o per pirmuosius devynis metų mėnesius – 30,1 mln. eurų (tuo pačiu laikotarpiu pernai – 30,2 mln. eurų). Kaip nurodoma banko „Bigbank“ pranešime spaudai, tokias tendencijas rodo neaudituoti duomenys. Baltijos šalyse banko veiklą plečiančios grupės bendras turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 4 mlrd. eurų, paskolų portfelis – 3,3 mlrd.

Vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 14 proc. iki 297 mln. eurų. Banko pajamos augo 14 proc. iki 581 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos – 14 proc. iki 441 mln. eurų, o komisinių pajamos – 15 proc. iki 113 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė „Swedbank“. Banko paskolų portfelis rugsėjo pabaigoje, palyginti su tuo pačiu metu pernai, išaugo 15 proc. iki 12,5 mlrd. eurų. Vien paskolų verslui portfelis per metus išaugo 15 proc.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui daug elektros vartojančioms įmonėms leisti už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra apsirūpins pati. Tačiau projektą siūloma tobulinti – tokia Vyriausybės išvada dėl Energetikos įstatymo pataisų bus teikiama Seimui.

Maitinimo verslui toliau prašant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą finansų viceministras dar kartą pareiškė, kad per pandemiją įvesta lengvata buvo laikina ir jos grąžinti nesvarstoma. „Ištiko covidas – tai yra kritinė situacija, kurios niekas negalėjome prognozuoti ir valstybė turėjo susitelkti, kad šitą situaciją suvaldytų. Tai buvo laikina priemonė ir turime tai suprasti“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje trečiadienį teigė Kęstutis Kvaraciejus.

Po valstybės tarnybos reformos viešojo administravimo institucijose sparčiausiai augo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai, tuo metu specialistų darbo užmokestis didėjo lėčiau, rodo Valstybės kontrolės apžvalga. Trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) pristatydama apžvalgos rezultatus Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė pažymėjo, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga išaugo 47 proc.

Konkurencijos tarybai prieš metus įpareigojus kino teatrų tinklą „Apollo“ valdančią Estijos investicijų bendrovę „MM Grupp“ parduoti Vilniaus ir Kauno „Akropoliuose“ veikiančius kino teatrus „Apollo“, teismas nutarė, kad ji kol kas to neturi daryti.  Taryba žada skųsti sprendimą tik dėl kino teatro Vilniuje.

Seimas po pateikimo pritarė 2027 m. Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Kitąmet fondas planuoja gauti 14,68 mln. eurų įplaukų, o jo išlaidos turėtų siekti 14,53 mln. eurų. Pagal projektą, 2027 metais fondo pinigų ir jų ekvivalentų turėtų padaugėti 157 tūkst. eurų. Didžiąją dalį fondo įplaukų sudaro pagrindinės veiklos pajamos – planuojama, kad jos sieks 9,07 mln. eurų. Investicinės veiklos įplaukos turėtų sudaryti 5,62 mln. eurų.

Spalio viduryje didmeninei dujų kainai Europoje perkopus 88,5 euro už megavatvalandę (MWh) ir pasiekus šių metų rekordą, Lietuvos gamintojams vėl tenka spręsti, kaip suvaldyti augančias energijos sąnaudas ir išlikti konkurencingiems. Dujos gali pabrangti greičiau, nei įmonė spėja pakeisti gamybos technologiją ar persiderėti dėl produkcijos kainų. Todėl pasirengimas tokiems svyravimams tampa svarbia ilgalaikio konkurencingumo sąlyga.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje augo trečią mėnesį iš eilės ir rugsėjį siekė 401,55 euro už toną (be PVM) – 11,3 proc. daugiau nei rugpjūtį, pranešė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Skelbiama, kad, palyginti su birželiu, kai pieno supirkimo kaina buvo mažiausia ir siekė 347,67 euro, ji pakilo 15,5 proc. ŽŪDC duomenimis, ūkiams, per mėnesį parduodantiems 40 ir daugiau tonų žalio pieno, rugsėjį vidutiniškai mokėta 445,62 euro už toną – apie 10,6 proc. daugiau nei rugpjūtį.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ per devynis šių metų mėnesius gavo 290 mln. eurų pajamų – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją ir po nuomos išlaidų (EBITDAal) augo 3,5 proc. iki 137 mln. eurų, BNS nurodė „Tele2“. Vien trečiąjį ketvirtį įmonės pajamos augo 8,5 proc. iki 102,3 mln. eurų, EBITDAal – 1,3 proc. iki 46,8 mln. eurų, pranešė bendrovė. Anot pranešimo, liepą–rugsėjį bendrovės klientai siuntė 187 tūkst.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovais pirmadienį aptars maisto sektoriaus konkurencingumą, investicinę aplinką ir nacionalinį saugumą, BNS informavo premjero atstovas Gedas Salyga. Susitikime su LPK Agromaisto ir Bioekonomikos komiteto nariais taip pat bus kalbama apie galimybę nustatyti aiškesnę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos perdirbimo politikos koordinavimą valstybėje.

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ didina investiciją į nealkoholinių gėrimų startuolį „OMG Bubble Tea“, gaminantį burbulinę arbatą ir kitus panašius gėrimus, – perka dar 28 proc. įmonės akcijų, didina paketą iki 51 proc. ir perima jos kontrolę.  Sandorio vertė šalių susitarimu neatskleidžiama, pirmadienį pranešė grupė. Tačiau „OMG Bubble Tea“ Registrų centui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kas sandorio vertė yra 0,7 mln. eurų.

E. prekybos centro „Pigu.lt“ valdytoja „PHH Group“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 2,5 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), kai tą patį laikotarpį pernai įmonė baigė su 6,3 mln. eurų EBITDA nuostoliu. Bendrovės teigimu, tai – pirmasis pelningas pusmetis nuo 2020 metų, pelningumas antrąjį jo ketvirtį išaugo 50 proc., lyginant su pirmuoju.

Prekybos, gamybos ir statybos sektoriai bei elektroninės prekybos platformos šiuo metu kelia didžiausią šešėlinės ekonomikos riziką, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Martynas Endrijaitis. Anot jo, šiose srityse numatoma aktyviau stebėti galimus mokestinius pažeidimus.

Finansų ministerija ketvirtadienį registravo kitų metų valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų biudžetų projektus, jie numato 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti beveik 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis), o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Euro zonos šalims taikomi Mastrichto kriterijai numato 3 proc.

Kelių tiesimo bei remonto bendrovei „Kamesta“ nepavyko atnaujinti teismuose išnagrinėto ginčo dėl 1,3 mln. eurų kompensacijos už Kauno Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybą ir priežiūrą.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atsisakė priimti įmonės skundą dėl proceso atnaujinimo.

Lietuvos medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupės VMG pagrindinis akcininkas Sigitas Paulauskas iki šių metų rugsėjo buvo vienintelis Baltarusijoje veikiančios gamyklos „Novus Industry“ naudos gavėjas. S. Paulauskas beveik visas įmonės Mogiliavo mieste akcijas netiesiogiai valdė per Kipro ir Nyderlandų įmones, skelbia „15min“ Tyrimų skyriaus su partneriais atliktas žurnalistinis tyrimas.

Visuotinė gynyba ir atsparumas krizėms nėra tik institucijų ar kariuomenės reikalas. Tai bendra visuomenės atsakomybė, kurią nešame kiekvienas iš mūsų.

Verslui nuogąstaujant, kad rugsėjį išnaudojus visą šiems metams numatytą užsieniečių įdarbinimui kvotą, neužpildytos darbo vietos gali kainuoti apie 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkas pabrėžia, kad pirmiausia reikia susigrąžinti Lietuvos gyventojus, kurie išvykę, ir padėti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.

Baltijos šalyse veikianti Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“, valdanti „Delfi“ naujienų portalą, baigė Lietuvos lauko reklamos įmonės „LT Advert“ įsigijimą, antradienį pranešė „Ekspress Grupp“. Sandorio suma ir kitos sąlygos neskelbiamos. „Įsigiję „LT Advert“ plečiame grupės lauko reklamos ir skaitmeninių ekranų veiklą į Lietuvą. Tai padeda siekti mūsų tikslo auginti pajamas, ypač gaunamas iš skaitmeninių produktų ir paslaugų.

Naujoje Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyboje dirbs du valstybės tarnautojai – Sigita Jurkšaitytė ir Rimantas Šikas, pranešė Susisiekimo ministerija. Kaip jau skelbta anksčiau, valdyboje jau dirba nepriklausomi nariai Julija Abromavičienė ir Mantas Šukevičius. Pasak pranešimo, pradedama ir penkto valdybos nario, atsakingo už skrydžių plėtrą, tarptautinė atranka. „Viena svarbiausių valdybos užduočių bus sukurti naują skrydžių finansavimo modelį.

Finansinių sunkumų turinti Latvijos alkoholinių gėrimų gamintoja „Amber Latvijas Balzams“ iki spalio 5 d., pirmadienio, privalo parengti teisinės apsaugos planą ir suderinti jį su kreditoriais. Šis planas apsaugo kreditorių interesus ir leistų įmonei tęsti veiklą. Tuo metu pati įmonė optimizuoja išlaidas ir jau gamina dalį savo produktų Lietuvoje, praneša Latvijos radijas.

Stipriausios Lietuvos pramonės bendrovės, išskyrus maisto sektorių, šiemet – išmaniosios įrangos, lazerių, medicininių prietaisų, aksesuarų, porolono, šaldymo įrangos gamintojai, rodo portalo „Verslo žinios“ sudarytas ne maisto pramonės lyderių sąrašas. Tarp dešimties geriausiųjų pagal 2025 metų veiklos rezultatus pateko „Icor“ grupės išmaniųjų skaitiklių gamintoja „Axioma Metering“ (82 mln. eurų pajamų, 19,7 mln.

Aplinkos ministerijai svarstant griežtinti gyvenimo loftuose reguliavimą, viceministrė Asta Rokickienė gyventojus ramina ir teigia, jog šiuo metu numatomi pakeitimai nedarys jokios įtakos gyvenimui pastatuose, kurie yra negyvenamosios paskirties.  „Vyriausybės nutarimas išvis niekaip nedaro įtakos gyvenimo lofte ar gyvenimo sodo name, ar gyvenimo viešbutyje.

Lietuvos investicijų bendrovės „Prosperus Asset Management“ valdomam investiciniam fondui leista įsigyti Vilniaus prekybos ir pramogų centrą „Ozas“ iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) įmonės „NEPI Rockcastle“. Leidimą 200 mln. eurų sandoriui suteikė Konkurencijos taryba. Per investicinę bendrovę „Prosperus Retail Property Fund“ leista įsigyti po 100 proc. įmonių „Ozantis“ bei „NEPI Rockcastle Lithuania“ akcijų ir perimti vienvaldę jų kontrolę.

Druskininkuose baigtas „Eglės“ sanatorijos gyvenamojo korpuso „Comfort+“ atnaujinimas. Rekonstruotuose pastatuose vienu metu galės apsistoti daugiau nei 400 svečių, ketvirtadienį pranešė „Eglės sanatorija“. „Atnaujindami „Comfort+“, siekėme, kad visa tai veiktų kaip viena sistema: nuo medicininių paslaugų ir procedūrų iki oro kokybės, ramybės, poilsio ir komforto“, – pranešime sakė „Eglės sanatorijos“ vadovas Artūras Salda.