lietuvos ūkis

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai, Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Ekonomistai svarstė, kad šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos BVP sumažės daugmaž 3 proc. Lietuvos bankas taip pat regi niūresnį vaizdą nei anksčiau. Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.

Lietuvos ekonomikos augimas jau trečius metus iš eilės yra spartesnis nei tikėtasi, pastebi ekonomistas Žygimantas Mauricas ir publikuotame komentare įvardija svarbiausias to priežastis. 2020-ieji, tikėtina, bus ketvirtieji metai, nes 2,4 proc. prognozuojamo BVP augimo kartelę Lietuva šiais metais turėtų įveikti (pvz., „Luminor“ prognozuoja 2,6 proc. augimą). Lietuvos spartesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą lėmė šie veiksniai: 1. Pavydėtinas Lietuvos pramonės sektoriaus atsparumas.

Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti, antrąjį ketvirtį ji buvo nežymiai lėtesnė nei pirmąjį. Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka, lemianti tarptautinės prekybos pagyvėjimą, kuriuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas. Šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos ūkis turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą. Mažiau palankios ūkio raidos rizika tebėra aktuali, nors pastaruoju metu ji yra sumažėjusi.

Statistikos departamentas pagerino Lietuvos ūkio plėtros rodiklį – pagal antrąjį įvertį, Lietuvos ūkis pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,5 proc. Taigi Lietuva išsiveržė į Baltijos šalių lyderius. Pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas, o dėl žemos palyginamosios bazės sparčiai kilo prekių ir paslaugų eksportas. Dėl naujo ES investicijų laikotarpio kritusios investicijos ir prastėjančios įmonių vadovų nuotaikos šalies augimo per daug nesustabdė.

Lietuvos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau nei prognozuota – 4,2 proc. Tačiau analitikų nuomone tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose – pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes, kurios siekė daugiausiai 3,5 proc.

Pernai augo visi Lietuvos ūkio sektoriai, išskyrus statybų, o didžiausią šuolį padarė žemės ūkis, euro zonos skolų krizė turėjo įtakos verslo sektoriaus lūkesčiams, ir materialinių investicijų augimas buvo vangus. ,,Sukauptos įmonių finansinės lėšos, žemos palūkanų normos ir kitos sąlygos rodo, kad vienintelis veiksnys, neleidęs sparčiau augti verslo investicijoms, buvo pasitikėjimo stoka. Tačiau šiemet investicijos atsigaus, o jų augimas sieks 10 proc.

Vasario mėnesį metinė Lietuvos infliacija atitiko prognozes ir sudarė 3,7 proc. Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį vartojimo kainoms darė dėl augusių pasaulinių naftos kainų brangusios transporto paslaugos, kilę būsto išlaikymo kaštai ir brangesni maisto produktai. Dėl besitęsiančio žiemos sezono prekių išpardavimo pigo drabužiai ir avalynė. Panašios prekių ir paslaugų kainų pokyčių tendencijos buvo stebimos ir Latvijoje.

Metiniai Lietuvos ūkio augimo tempai 2011 m. buvo įspūdingi – ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius trejus metus – 5,8 proc. IV ketvirtį Lietuvos ekonomikos metinis augimas sulėtėjo iki 4,3 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis nei prognozavo „Danske“ bankas (5,0 proc.). Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo išorinių veiksnių išlieka didelė. Įvertinus pakankamai neigiamas pasaulines tendencijas, lūkesčiai dėl palaipsniui mažėjančių ekonomikos apsukų buvo pamatuoti.

Antradienį, birželio 7 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Brangūs Lietuvos Žmonės, gerbiami posėdžio dalyviai, Nuoširdžiai džiaugiuosi proga vėl susitikti su Jumis.