lietuvos naujienos

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 36 asmenim, iš jų 3 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronaviruso liga pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9885. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Neringoje ėmus griauti namelius, kuriuose daugiau kaip dešimtmetį veikė kavinė „Zuikio daržas“, Neringos meras Darius Jasaitis pabrėžia, kad jie neteisėtai stovėjo 23 metus, o šioje vietoje planuojamas Kuršių nerijoje taip laukiamas jūros terapijos centras.  Neringos savivaldybė trečiadienį savo svetainėje paskelbė, kad Nidoje pradėti griauti paskutiniai penki neteisėtai įrengti nameliai – diskusijos dėl jų teisėtumo vyko aštuonerius metus.

Lietuvoje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei priklausymo romų tautybei, tačiau ji mažėja, rodo šią savaitę paskelbta Eurobarometro apklausa. Žmogaus teisių organizacijos atstovas teigia, kad valstybės institucijos daro nepakankamai, kad Lietuvoje mažėtų diskriminuojamų asmenų ir jų grupių.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido 2 mln. 57 tūkst. 783 eurus, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais. Tradiciškai didžiausios Seimo narių išleistos sumos teko transporto priemonių eksploatacijai ir suvenyrams. Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18 tūkst. 557 eurus, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

Rusiški tankai ir kiti trofėjai, žuvusių Ukrainos karių nuotraukos miestų centruose, apgriauti pastatai – visa tai primena apie šalyje vykstantį karą. Tačiau ukrainiečiai priprato prie beveik dvejus metus tebesitęsiančio konflikto, net ir tie, kurie gyvena arčiau fronto linijos. „Situacija yra normali. Ji yra bloga“, – sako 27-erių Charkivo gyventojas Vladislavas.

Klaipėdos taryboje veikusiai „Laisvės ir teisingumo“ frakcijai persivadinus „Nemuno aušra“, miesto meras Arvydas Vaitkus teigia, kad nemato kliūčių tęsti darbą su Remigijaus Žemaitaičio įsteigtos naujos partijos nariais.  „Aš pasakysiu taip, kad bendro darbo neįtakoja niekaip. Aš neturiu spaudimo arba netgi polemikos tose srityse, kur viena ar kita teisinė struktūra nagrinėja šios partijos lyderio pasisakymus“, – BNS sakė A. Vaitkus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vasario pirmą savaitę ketina pristatyti siūlymus, kaip planuojama atsisakyti mokymo rusų mokyklose. Apie tai ketvirtadienį BNS informavo pati ministerija. Ministerija ketina pristatyti, kokių veiksmų būtų galima imtis dėl mokymo rusų kalba ir nori pradėti viešą diskusiją dėl jų. Sausio pradžioje švietimo ministras Gintautas Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų.

Vasarą Baltarusijos pasienyje uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus, vis dar veikiančiuose punktuose padidėjo Lietuvos sieną kertančių baltarusių skaičius, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Visgi, klausiamas apie galimybes visiškai uždaryti sieną su Baltarusija, VSAT vadas akcentuoja, kad pasieniečiams svarbu atlikti tinkamą įvažiuojančiųjų patikrą bei užsimena apie galimybę riboti kontrolės punktų darbo laiką.

Politikams ieškant būdų didinti Lietuvos finansavimą gynybai, socialdemokratai siūlo didinti pelno mokestį iki 20 proc. Pasak partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, tai per metus į gynybos biudžetą leistų surinkti beveik pusę milijardo eurų. „Gynybos finansavimą didinti yra būtina ir mes čia esame nuoseklūs. (...) Mūsų siūlymai būtų pirmiausia visuotinis juridinių asmenų pelno mokestis. Latvijoje pelno mokestis yra 20 proc., pas kaimynus lenkus – 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 15 proc.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad teigiama grynoji imigracija, kuri Lietuvoje jau yra daugiau nei penkerius metus, truks iki šio dešimtmečio pabaigos. „Prognozuojame, kad teigiama grynoji imigracija išliks visą šį dešimtmetį. Su praėjusių dviejų dešimtmečių neigiamos grynosios imigracijos tendencijos neturėtų pasikartoti“, – žurnalistams kalbėjo N. Mačiulis.

Jau ketverius metus keliones iš anksto planuojančių lietuvių skaičius išlieka stabilus. Šiuo metu 67 proc. žmonių keliones įsigyja likus 2 ir daugiau mėnesių iki išvykos, rodo „Tez Tour“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Keliautojai vėl drąsiai įsigyja keliones iš anksto: jie mėgsta susidėlioti metų planus, darbus, poilsio laiką, tad dažnai atostogomis pasirūpina iki kelionės likus ir 3–6 mėnesiams.

Ukrainai skirtų dronų dalių gamyba Lietuvoje galėtų prasidėti „gana greitai“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Galėtume pradėti nuo elementų, komponentų, reikalingų mūšio lauke, gamybos, ypač kuriant dronus“, – šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. „Tikėkimės, kad jei kalbame apie ribotą mastą ir pradedame nuo to, manau, kad tai gali įvykti gana greitai“, – pridūrė G. Landsbergis.

Transporto priemonių istorijos patikros paslaugas teikiančios įmonės „carVertical“ tyrimas parodo, kad įsigydami automobilį su suklastota rida žmonės  rizikuoja permokėti net 25 proc. kainos. Anot bendrovės tyrimo, automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta net ketvirtadaliu, o tai reiškia, kad pigių automobilių pirkėjai gali prarasti tūkstantį, o itin brangių – net ir dešimtis tūkstančių eurų. Pasak „carVertical“ atlikto tyrimo, 100 tūkst.

Lietuvos diplomatijos vadovas šeštadienį Ukrainoje su šios šalies gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarę karo eigą ir situaciją fronte. Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Lietuva visuomet rems Ukrainą ir niekada nepritars bandymams spausti Kyjivą derėtis su agresore Rusija jos primetamomis sąlygomis. „Dabar yra esminis pasirinkimo laikas. Su mūsų visų pagalba Ukraina gali laimėti ir tuomet turėsime naują taikos laikotarpį.

Reaguodami į protestavusių ūkininkų reikalavimus, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį grąžinti kuro lengvatą ūkininkams. „Darbiečiai“  siūlo leisti naudoti žymėtus gazolius ne tik žemės ūkio technikoje, įskaitant traktorius, bet ir visoje technikoje, kuri naudojama žemės ūkio veiklai. „Pernai pavasarį Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis leido žymėtą gazolį naudoti žemės ūkio technikoje, įskaitant traktorius.

Sulaukusi Europos Sąjungos (ES) kreipimosi, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) neribotam laikui penktadienį sustabdė bylos dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai nagrinėjimą. „Tai yra procedūrinis veiksmas, atliktas dėl techninių priežasčių, susijusių su būtinybe įvertinti tam tikrus elementus, kylančius rengiant rašytinius pareiškimus“ – nurodė Europos Komisijos atstovas Olafas Gillas.

Artėjant gegužę vyksiantiems prezidento rinkimams kas mėnesį atliekamos įvairios apklausos rodo, kad realiausi pretendentai varžytis dėl šalies vadovo statuso išlieka tie patys – dabartinis Daukanto rūmų šeimininkas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, advokatas Ignas Vėgėlė bei savą apsisprendimą vis dar slepianti socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Tačiau palankaus vertinimo reitingas vienai iš vyksiančių rinkimų lyderių – premjerei I. Šimonytei – siunčia ne kokius signalus.

Minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšto vėliava pirmadienį bus perduota Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai, o vietoje jos iškelta nauja. Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį.  Ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Gedimino pilies bokšte taip pat iškilmingai pakels 2024 metų Lietuvos vėliavą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino pareigas pradedančią eiti Šveicarijos Konfederacijos prezidentę Violą Amherd, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas sveikinime pabrėžė, jog Lietuvą ir Šveicariją ilgus metus sieja draugiški dvišaliai santykiai ir sėkmingas bendradarbiavimas tarptautiniais formatais, o šalių saitus stiprina bendros pamatinės vertybės – pagarba demokratijos principams ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai.

Pilietybės komisija klausimus dėl Rusijoje gyvenančios balerinos Ilzės Liepos bei verslininko Jurijaus Kudimovo Lietuvos pilietybės žada nagrinėti sausį.  „Pilietybės komisijos posėdis numatomas sausio mėnesį, pilietė Ilzė Liepa bus pakviesta į posėdį“, – BNS informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis Jis taip pat patvirtino, kad posėdyje bus svarstomas klausimas ir dėl J. Kudimovo.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei pianistei Mūzai Rubackytei-Golay numatoma skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Pensija menininkei būtų skiriama nuo vasario 1 dienos, numatoma Vyriausybės nutarimo projekte. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija nuo sausio 1-osios siekia 289,4 euro. Sulaukę pensinio amžiaus pirmojo laipsnio valstybinę pensiją gali gauti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

Teismui atmetus buvusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Jono Sakalausko prašymą panaikinti konkurso į įstaigos direktorius rezultatus, šis sako svarstantis skųsti tokį sprendimą aukštesnei instancijai. „Šiuo metu vertinu ieškinio atmetimo priežastis, gaila, kad mūsų esminiai argumentai nebuvo išgirsti. Dabar svarstau, ar kreiptis į apeliacinį teismą – tikrai tikiuosi, kad tie argumentai, kurie yra labai svarbūs, bus išgirsti.

Šimtai sveikuolių iš visos Lietuvos nuo ankstaus ryto brido į ledinį vandenį. Vienu metu sveikuoliai maudėsi 25 šalies vandens telkiniuose. Ruoniais save vadinantys sveikuoliai pasakoja, kad ne vienerius metus maudantis lediniame vandenyje šalčio jau nebejauti. Pasak maudynių entuziastų, prasidėjus peršalimo ligų sezonui paprasčiausiai jau nebesusergi, o jei ligos ir užpuola esą persergi labai lengvai.

Praėjusią parą nustatyti 66 nauji COVID-19 atvejai, vienas  žmogus mirė, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 320,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 25,2 procentai. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje mažiausiai kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,38 mln.

Prasidedantys nauji metai tradiciškai žymės Lietuvai svarbias sukaktis: Seimas 2024-uosius yra paskelbęs NATO ir Europos Sąjungos (ES), Dainų šventės, diplomatų Lozoraičių metais. NATO ir ES metais 2024-ieji paskelbti siekiant pažymėti Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą 20-metį, o Dainų šventės metais – minint šios tradicijos šimtmetį.

Lietuvoje vis dar gali būti prekiaujama draudžiamais kaitinamojo tabako gaminiais su kvapais ar skoniais, nors jie iš rinkos turėjo būti pašalinti daugiau nei prieš du mėnesius.  Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) aiškinasi, ar yra pridėtinio kvapo ar skonio dviejų gamintojų trijų prekės ženklų gaminiuose, kurie prekyboje rasti prieš Kalėdas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) neturi informacijos apie nukentėjusius lietuvius Centrinėje Japonijoje, kur pirmadienį per kiek daugiau nei pusantros valandos įvyko iš viso 21 keturių balų ar stipresni žemės drebėjimai.    „Nukentėjusių nėra, ambasada palaiko ryši su Lietuvos piliečiais, stebi situaciją“, – BNS sakė URM atstovė Paulina Levickytė. Pasak jos, tame regione, kur vyko žemės drebėjimai, gyvenančių ar dirbančių lietuvių apskritai nėra, nebent atvykę turistai.

Ilgą laiką populiariausiu vyrišku vardu buvusį Joną šią vasarą aplenkė Vytautas, o kas antras šalies gyventojas gali sutikti asmenį su tokio paties vardo ir pavardės deriniu, rodo Registrų centro duomenys. „Šiuo metu Gyventojų registre yra 1,2 mln. gyventojų, kurių arba vardai, arba pavardės sutampa.

2024 metais pasaulis taps įvairių didelę geopolitinę reikšmę turinčių įvykių ir procesų liudininku: kai kurie iš jų bus itin svarbūs Baltijos šalių regiono bei pačios Lietuvos saugumo ir gynybos situacijai. Dauguma šių iššūkių yra ilgalaikiai, tačiau pasiruošimas reaguojant į juos reikalingas jau dabar. BNS paklausė trijų užsienio ekspertų, su kokiais didžiausiais geopolitiniais iššūkiais Lietuva susidurs per ateinančius metus.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžta 28 neteisėtai sieną bandę kirsti migrantai, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį nepastebėta bandymų kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai šeštadienį  apgręžė 13 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 2 tūkstančiam 643 neteisėtiems migrantams.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausius pokyčius įstatyminiame reguliavime, įsigaliojančius nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Nepaisant dalies tarnautojų ir pareigūnų kritikos, įsigalioja valstybės tarnybos reforma ir naujasis Vidaus tarnybos statutas. Pareiginei valstybės tarnautojų algai apskaičiuoti taikomas naujas bazinis dydis – 1785,4 euro, t. y. 2022-ųjų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) konkurse į rektoriaus pareigas dalyvauja viena kandidatė – dabartinė universiteto vadovė Diana Rėklaitienė. „Taip, konkurse dalyvauja tik viena kandidatė – dabartinė rektorė D. Rėklaitienė“, – BNS pirmadienį patvirtino universitetas. D. Rėklaitienė penkerių metų rektoriaus kadenciją pradėjo 2018 metais. Prieš tai metus ji dar laikinai vadovavo universitetui. Dokumentai dėl dalyvavimo konkurse buvo priimami iki lapkričio 6-osios darbo dienos pabaigos.

Po dvejų metų pertraukos Seime vėl pajudėjo įstatymo pataisos grąžinti Odontologų rūmams šios veiklos licencijavimą. Projektui po pateikimo parlamento salėje buvo pritarta 2021 metų lapkritį, šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl jo priėmė išvadą.

Nuteistuosius anksčiau įdarbinusios ir bankrutavusios valstybės įmonės „Mūsų amatai“ valdytus pastatus planuojama perduoti Kalėjimų tarnybai. Dėl to kitą savaitę turėtų apsispręsti Vyriausybė. Nutarimo projekte nurodoma, kad Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse ir Panevėžyje esančio turto vertė siekia 1,4 mln. eurų. Jis yra režiminėje teritorijoje, todėl šio turto apyvarta ribojama.

Į Lietuvos kultūros tarybą kreipėsi beveik 1,5 tūkst. kūrėjų, prašydami kitąmet jiems skirti stipendijas, pirmą kartą jos bus mokamos pradedantiesiems menininkams. Kultūros taryba pranešė iš viso sulaukusi 1481 paraiškos su prašymu skirti individualią, pradedančiojo kūrėjo arba mobilumo stipendiją. „Tai 17 proc. daugiau nei 2023 metais. Pokytį galėjo lemti ir naujai paskelbta priemonė pradedantiesiems kūrėjams“, – teigiama jos pranešime.

Garsių bylų advokatą Giedrių Danėlių prokuratūra prašo pripažinti kaltu byloje dėl galimo neteisėto poveikio buvusiam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei bei laikinai atimti teisę verstis advokato praktika.

Vilniaus senamiestyje esančiame bute vasarą radus gyvsidabrio, jo koncentracija nuo rugsėjo pabaigos nebeviršija normos, rekomendacija gyventojams nesinaudoti patalpomis atšaukta, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Koncentracija neviršija normos, išskyrus tas negyvenamas patalpas, kur buvo aptiktas išsiliejęs gyvsidabris“, – BNS šią savaitę sakė NVSC Vilniaus departamento vyriausioji specialistė Justina Petravičienė.

Šeštadienio vakarą į Rotušės aikštę Kaune suplūdo tūkstantinė minia, kuri džiaugėsi įspūdingo eglės įžiebimo renginiu, bet įžiebus žaliaskarę, milžiniška minia patraukė prie siaurų aikštės išėjimų, o minios nešami žmonės šaukėsi pagalbos, rašo portalas kaunas.kasvyksta.lt. „Norėjau pasidalinti sukrečiančia patirtimi, kurią patyriau vakarykštės eglutės įžiebime.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad šiuo metu pastebimas kaip niekad intensyvus Baltarusijos KGB veikimas.  „Mes matome suintensyvėjusį būtent Baltarusijos KGB veikimą, kuris iš tikrųjų yra pasiekęs istorines aukštumas, niekada jis toks nebuvo intensyvus“, – sekmadienį LRT radijui sakė D. Jauniškis. Anot jo, tam tikrų klausimų saugumiečiams kelia kai kurie gausios Baltarusijos diasporos Lietuvoje nariai.

Praėjusią parą nustatytas 91 naujas COVID-19 atvejis, du žmonės mirė, sekmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 342,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 36,8 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Kelininkai perspėja, kad eismo sąlygas sunkina snygis ir plikledis. Sudėtingesnės eismo sąlygos dėl buvusio ar besitęsiančio snygio daugelyje šalies rajonų. Pagrindinių kelių dangos padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, daugelyje rajonų iki 10 cm. Rytų, pietryčių, vidurio, pietvakarių Lietuvoje bei Kupiškio rajone eismo sąlygas papildomai sunkina ant valstybinės reikšmės kelių ruožų susiformavęs plikledis.

Lietuvos gyventojai tradiciškai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, ugniagesiais pasitikėjo 88,9 proc. apklaustųjų, nepasitikėjo 1,6 procento. Prieš mėnesį šie rodikliai atitinkamai buvo 91,9 proc. ir 1,6 procento. „Pasitikėjimo ugniagesiais lygis aukštas jau labai daug metų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Anot apklausos, lapkritį policija pasitikėjo 63,8 proc.

Saugumo situacija Lietuvoje pastaruoju metu nepasikeitė, teigia šalies Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovas komandoras Giedrius Valintėlis. Anot jo, tai patvirtino kariuomenės analitikai. „Jie (kariuomenės analitikai – BNS) pasakė, kad situacija nepakito ir ypatingai pastaruoju metu“, – šeštadienį LRT televizijai sakė G. Valintėlis.

Stringa „darbiečių“ iniciatyva padidinti vienkartinę išmoką tėvams gimus neišnešiotam  kūdikiui. Tam papildomai reikėtų apie 760 tūkst. eurų per metus.   Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę apsvarstė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė Seimui jas grąžinti tobulinti.

Antrąją vizito Kyjive dieną Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo antrajame Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio tarptautinės iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ viršūnių susitikime. Grėsmė pasauliniam maisto tiekimui neturi būti naudojama kaip karo įrankis, o maisto saugumą pažeidžiančios šalys turėtų sulaukti neatidėliotino tarptautinės bendruomenės atsako, pabrėžta susitikimo metu priimtoje bendroje deklaracijoje.

Visuomenė ir toliau palankiausiai iš politikų vertina prezidentą Gitaną Nausėdą, tačiau šį mėnesį labiausiai smuko pasitikėjimas valdančiosios partijos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, G. Nausėdą lapkritį palankiai vertino 64,6 proc. apklaustų gyventojų, 16,4 proc. apie jį buvo neigiamos nuomonės. Spalį valstybės vadovo vertinimai buvo praktiškai tokie pat – palankiai jį vertino 64,2 proc.

Atšalus orams ir šią savaitę iškritus pirmajam sniegui prekybininkai stebi kelis kartus išaugusius žiemos prekių padavimus.  Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų atstovai sako, kad ypač aktyviai perkamos sniego valymo prekės, taip pat čiuožynės, ieškoma ir šiltesnių lauko drabužių. „Pirkėjai pradeda ruoštis žiemai bei ieško kastuvų sniego kasimui, jų asortimente pasiūlysime kitą savaitę.

NATO nereikalauja Lietuvos šalyje sukurti diviziją, o sąjungininkų parama vienetui priklausys nuo dvišalių diskusijų, sako Aljanso karinio komiteto vadovas Robas Baueris. Lietuva planuoja, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui šalyje šis karinis vienetas kariuomenėje bus sukurtas 2030 metais. Vis tik pilnai sukomplektuotas jis turėtų taptų dar po penkerių metų.

Kaune šeštadienio vakarą bus įžiebta šiųmetė Šv. Kalėdų eglė, papuošta lengvumą simbolizuojančiomis angelų plunksnomis.  „Įžiebimo šventėje visai Lietuvai parodysime miestą, kuriame gyvena Kalėdų stebuklu tikintys žmonės. Į renginį atvykusiuosius stebinsime netradiciniais scenografiniais sprendimais – aplink eglę bus suformuotos skirtingos sceninės erdvės, o ją pačią apgaubs specialus videografinis šydas“, – sako Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.