lietuvos kariuomenė

Artimiausiu metu karo grėsmė Lietuvai nekyla, tačiau tolimesnėje perspektyvoje tokia tikimybė yra, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

Mažiau nei per savaitę viešojoje erdvėje pasirodė du vieši pareiškimai. Vienu Lietuvos kariuomenė ramino visuomenę, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o antradienį atsargos karininkai išplatino laišką šalies vadovams su punktais, kaip keisti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir įveikti stagnaciją. Tuo metu ekspertai rėžia atvirai – tokie vieši pareiškimai indikuoja apie dideles problemas šalies viduje.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai 2023 metais išorinėje priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo intensyvią veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą ir jos strateginius interesus. Fiksuotas bendras priešiškos informacinės veiklos atvejų skaičius sudarė 3520 unikalių informacinių atvejų. Šia veikla buvo siekiama daryti įtaką Lietuvos, Vakarų ir vidinėms Rusijos bei Baltarusijos auditorijoms.

Šių metų balandžio–gegužės mėnesiais šaukimus atlikti tarnybą gaus per 10 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Planuojama, kad daugiau nei 2,5 tūkst. kariūnų bus pašaukti dalyvauti didžiausiose nuo Nepriklausomybės atgavimo organizuojamose pratybose „Perkūno griausmas 2024“. Anot Lietuvos kariuomenės, nacionalinės pratybos bus išskirtinės dėl savo kompleksiškumo, masiškumo ir realistiškumo.

Širvintų merę Živilę Pinskuvienę papiktino viešas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės Dovilės Šakalienės pareiškimas, kad Socialdemokratų partija dar 2022 metų vasarį pasisakė už tai, jog Lietuvos kariai gali būti siunčiami į Ukrainą. „Turint omeny, kad Lietuvos socialdemokratų reitingai šiuo metu tikrai ne dugne, žmonės turėtų suprasti, ką ši politinė jėga mąsto ir kaip mato mūsų šalies buvimą NATO ir ES.

Netylant kalboms apie grėsmes Lietuvos saugumui, kariuomenė viešai pareiškė, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o už šalies saugumą atsakingi pareigūnai nuolat primena apie šalies rengimąsi atgrasyti priešą. Vis dėlto tokios kalbos neįtikina tų, kurie karo atveju būtų pirmieji, stojantys ginti Lietuvos. Naujienų portalas tv3.lt gavo viešą atsargos karininkų pareiškimą Lietuvos vadovams, raginantį imtis pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ir įveikti stagnaciją.

Pirmadienį Dubravos miške vyks karių pratybos, pranešė Kauno rajono savivaldybė. Pasak savivaldybės, pirmadienį nuo 8 iki 12 valandos Dubravos miške pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai vykdys taktines užduotis, skirtas individualiems įgūdžiams formuoti. Pratybose, kuriose bus naudojami spalvoti dūminiai užtaisai, dalyvaus iki 30 karių be ginklų. Jų metu bus laikomasi gamtos apsaugos taisyklių, transporto priemonės judės tik keliais.

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. Pasak jų, didelį susirūpinimą kelia tai, kad tiek Lietuvos kariuomenės, tiek Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė ignoruoja NATO ekspertų siūlymus ir gynybos prioritetus.

Vakarų ekspertams ir politikams prognozuojant, kad Moldovai ir Baltijos šalims gresia tapti kitu Rusijos taikiniu – Lietuvos kariuomenės reakcija. „Karo šiandien nebus“, tačiau ruoštis jam būtina, „kad nebūtų nei rytoj, nei poryt“, teigia kariuomenė.

Šeštadienį Vilniuje, prie partizano generolo Jono Žemaičio paminklo, priesaiką davė rekordinis skaičius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų. Vidurdienį vykusioje ceremonijoje šalia Krašto apsaugos ministerijos prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai. Šventėje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sveikino kariūnus ir dėkojo jaunuoliams už ryžtą bei patriotiškumą.

Jau keletą savaičių valdantieji kartu su opozicinėmis partijomis bando rasti išeitį, kaip padidinti kariuomenės finansavimą, mat Rusijos grėsmė Lietuvai tik auga. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mūsų politikai galėtų pasitelkti ir mūsų šalies gyventojus, ir verslininkus, kurie daug aukodami Ukrainai galėtų susimesti ir Lietuvos kariuomenei. Šių metų biudžete žmonių gerovei kelti Vyriausybė numatė net 1,7 milijardo eurų, o krašto apsaugai dabar ieškome pusės milijardo eurų.

Lietuvos kariuomenė vasario 3-ąją fiksavo įtartiną prisijungimą prie kariuomenės nuotolinio mokymosi informacinės sistemos ILIAS naudotojo paskyros, antradienį pranešė LRT. „Dėl šios priežasties išjungti 3 Kertinio valstybės telekomunikacijų centro serveriai, talpinantys ILIAS mokymų sistemą.

Politikai ieško būdų, kaip greitai Lietuvos kariuomenėje išvystyti didelius bepiločių orlaivių pajėgumus, nors krašto apsaugos sistema į iniciatyvas reaguoja santūriai. Dronų vystymo entuziastai sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą parodė, jog bepiločius orlaivius abi pusės sėkmingai naudoja įvairiausioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo, todėl jų reikia daug ir kuo įvairesniuose vienetuose.

Naktį virš Kauno miesto ir rajono ratus suko sraigtasparnis. Sunerimę gyventojai orlaivį danguje stebėjo daugiau nei dvi valandas. Aiškėja, kad Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį virš Kauno bus galima matyti ir penktadienį, tačiau nerimauti nėra ko, skelbia portalas „Kas vyksta Kaune“. „Gal žinoma, ką tokiu metu veikia sraigtasparnis visą valandą šalia Garliavos? Sukosi vienoje vietoje. Dabar jau Jonučiai II. Skraido pirmyn atgal virš galvų“, – ketvirtadienį 22.33 val.

Vasario 7 d. Lietuvos kariuomenė gavo pranešimą iš akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą nutrūko švartavimosi lynas, atsijungė plaukiojančios krovos jūrinės žarnos mova ir į Baltijos jūrą išsiliejo apie 300 litrų naftos.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos vasario 3 d. gavo pranešimą iš civilio asmens, apie Kuršių nerijoje aptiktą neaiškios paskirties prietaisas su rusiškais užrašais.

Gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, daugėja ir piliečių, pritariančių visuotiniam šaukimui. Itin palankiai gyventojai vertina narystę NATO bei remia Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas. Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 80 proc. šalies gyventojų. Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 2 proc.

Rokantiškėse, Vilniaus rajone, pirmadienį oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis. Jis skirtas Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Renginyje pirmadienį dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Puikūs įspūdžiai.

Rokantiškėse, Vilniaus rajone, pirmadienį oficialiai atidaromas naujai pastatytas karinis miestelis. Jis skirtas Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Praėjusią savaitę karinis miestelis atidarytas Pajūryje, Šilalės rajone. Pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose.

Antradienį Ukmergės rajone prasidės Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktikos pratybos. Kaip pranešė Ukmergės rajono savivaldybė, pratybos Veprių raketų bazėje tęsis iki ketvirtadienio popietės. Planuojama, kad jose dalyvaus iki 20 karių ir 12 ratinių transporto priemonių.

Po aukšto rango karininkų išsakytos kritikos, kad Lietuvos gynybos planai neturi aiškios vizijos ir prioritetų, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė atsakymą. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus KAM ir Lietuvos kariuomenei po buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko interviu laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Žurnalistai teiravosi, nuo bus pradedama įgyvendinti gynybos planus. KAM įvardijo pagrindinius aspektus, bet nenurodė, kokiu eiliškumu jie bus įgyvendinami.

Palangos miesto savivaldybė informuoja, kad nuo ketvirtadienio ryto nekarinėje teritorijoje vyks kariuomenės pratybos. Pasak savivaldybės, ketvirtadienio rytą tarp Nemirsetos ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūros paveikslo kūrimo posto kariai įrengs kliūčių ruožą ir atliks pratybas „Fuzilieriaus takas“, kurios tęsis iki penktadienio 17 valandos. Pratybų metu nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės, kaip mokomieji šoviniai ir pirotechnika, taip pat nebus vykdomi kasimo darbai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Švedijos dienraščiui užsiminė apie galimybę Lietuvos kariams saugoti Gotlando salą nuo Rusijos. „Apie tai turi diskutuoti kariuomenė, bet jei tai įvyktų, aš pritarčiau“, – interviu Švedijos dienraščiui „Svenska Dagbladet“ sakė G. Landsbergis. ELTA primena, kad antradienį Turkijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę NATO. Švedijai šiuo metu laukia, kol tai padarys ir paskutinė Aljanso narė Vengrija.

Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus. Jam pritaria atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pridurdamas, kad Lietuvai trūksta aiškios vizijos ir prioritetų. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei.

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Trečiadienį Vilniuje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 33-osios metinės. Švenčiant šią sukaktį Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, vidurdienį įvyks iškilminga karių rikiuotė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Aviacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Pasak politiko, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio Klaipėdos, Tauragės, Šilutės, Šilalės rajonų ir miestų savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ karinės lauko taktinės pratybos „BRAVE GRIFFIN 24-I“. Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, pratybose dalyvaus brigada „Žemaitija“ ir jos padaliniai, Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 3 ir 6 rinktinės bei sąjungininkai iš Jungtinių Amerikos valstijų.

Lietuvos kariai mūšio lauke greičiausiai liktų akli – tokią išvadą daro Ukrainos fronte kariaujantis lietuvis, rusus stebintis ir naikinantis bepiločiais orlaiviais. Jis politikams Seime atvirai pasakojo apie patirtį Ukrainoje ir dūrė pirštu į mūsų kariuomenę. Esą mes neturime strategijos, kaip tinkamai integruoti ir vystyti dronų pajėgumus, pinigus leidžiame neefektyviai. Ministerija teisinasi, kad pajėgumai yra, bet jie neviešinami.

Lietuvos kariai išvyko į dar vieną ukrainiečių rengimo misiją Jungtinėje Karalystėje (JK), penktadienį pranešė kariuomenė. Ketvirtoji 18-os Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė dalyvaus su prieš Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“, taip pat Lietuva toliau dalyvaus ir Europos Sąjungos misijoje „EUMAM Ukraine“, kur šiemet parengs apie 1,6 tūkst. karių. Per šiuos metus Lietuvos kariuomenė iš viso planuoja parengti apie 3,5 tūkst. ukrainiečių.

Lietuvos kariuomenė planuoja per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą, o koviniai bepiločiai orlaiviai perkami kaip prieštankinės gynybos dalis. Kariuomenė vykdo arba netrukus skelbs karinės paskirties mažųjų ir mikro žvalgybos dronų pirkimus.

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ateinančiais metais sulauks nemažai pokyčių – iki 2027 m. pradžios numatyta dislokuoti Vokietijos brigadą, planuojamas aktyvaus rezervo didinimas, didinamas šauktinių skaičius, iki 2035 m. planuojama sukurti pilną kariuomenės diviziją. Vis dėlto, valdantiesiems neretai išsakoma ir kita nuomonė – esą rengiamasi per lėtai, o finansavimas yra per mažas.

Įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose penktadienį pagerbtas Nepriklausomybės kovose žuvusių Lietuvos karių atminimas. Pagrindinis renginys vyko Vaidoto pėstininkų batalione Marijampolėje, kuris prasidėjo iššūkiu kariams šauktiniams įveikti kliūčių ruožą ir užsitarnauti teisę lauko kepuraites pakeisti į beretes su bataliono kokarda.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad nors Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės atstovų bendravimas su valdžia yra pagerėjęs, jis vis dar neveikia kaip šveicariškas laikrodis. Jo teigimu, sprendimų priėmėjai dažniau žvalgosi į įsigijimus užsienyje, nors lietuvių pagaminti produktai yra pripažįstami visame pasaulyje.

Seimui ateinantiems metams patvirtinus tarptautinių misijų mandatą, jame numatyta galimybė siųsti karius ir į Indijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Kaip BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, toks sprendimas priimtas, nes strateginiai Lietuvos partneriai šiam regionui skiria ir skirs vis daugiau dėmesio.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pranešė už 34 mln. eurų kariuomenei perkanti naujus kanadiečių gamybos „Raytheon Elcan Optical Technologies” optinius taikiklius. Šie taikikliai bus skirti naudoti su kariuomenės turimais 5,56 mm ir 7,62 mm kalibro šaunamaisiais ginklais. Jie, anot KAM, pagerins Lietuvos karių greitošaudos efektyvumą, pataikymą į taikinius dienos ir nakties metu, padidins karių išgyvenamumą. Taikikliai skirti šaudyti ir pataikyti nuo 300 metrų ir toliau.

Seimui ketvirtadienį planuojama pristatyti šaukimo į kariuomenė pertvarką. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pateiks naują Karo prievolės įstatymo redakciją bei lydinčiuosius teisės aktų projektus. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Lietuvos kariuomenės instruktoriai šiemet parengė 2,9 tūkst. ukrainiečių karių, kitąmet planuojama parengti 3,5 tūkstančius. Kaip trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, ukrainiečių kariai parengti Lietuvos kariuomenės infrastruktūroje ir bendruose kursuose su Jungtine Karalyste (JK), Vokietija bei Šiaurės šalimis.

Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. lietuvių pritaria nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vokiečių karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų. 76 proc. lietuvių mano, kad vokiečių brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, o daugiau nei pusė iš jų mano, kad reikšmingai.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos toliau stiprina bendradarbiavimą. Krašto apsaugos ministerija ir JAV Gynybos departamentas šią savaitę Vašingtone pasirašė 2024-2028 metų dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje planą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dokumente apibrėžtos pagrindinės bendradarbiavimo sritys, kurioms Krašto apsaugos ministerija ir JAV gynybos departamentas artimiausiais metai skirs pagrindinį dėmesį.

Profesinės karo tarnybos kariai negalės ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes, ketvirtadienį nusprendė Seimas. Už tai numatančias pataisas balsavo 78 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kad jie virstų realybe, jiems dar turi pritarti Seimas. Pertvarka ateityje gali sudaryti galimybes pereiti ir prie visuotinio šaukimo įgyvendinimo. Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. „Visuotinio šaukimo atveju, vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito įrašas, kuriame vilnietis Genadij Rogač šlovino Rusiją, pritarė Rusijos sukeltam karui Ukrainoje ir menkino Lietuvą. Jaunuolis yra Lietuvos kariuomenės rezerve.

Keturiuose Karinių jūrų pajėgų patruliniuose laivuose įdiegti radarai su oro erdvės stebėjimo funkcija. Kaip pirmadienį pranešė kariuomenė, patruliniuose laivuose „Žemaitis“ (P11), „Dzūkas“ (P12), „Aukštaitis“ (P14) ir „Sėlis“ (P15) įdiegta kompaktiška ir pažangi radarų sistema, skirta trumpo ir vidutinio nuotolio oro ir antvandeninių kontaktų stebėjimui bei taikinių nurodymui laivų ginkluotės sistemoms.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X. „Be visuomenės nebus gynybos. Gynyba yra visų reikalas“, – Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas.

Kauno tvirtovės fortuose pastarąją savaitę vykdytos kariuomenės pratybos mokantis reaguoti į situacijas, kai gali būti panaudotas cheminis ginklas. Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (CBRB) saugos specialistų pratybose XIX amžiuje statyti ir šiuo metu nenaudojami fortai trumpam tapo cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija.

Seime svarstant pataisas, kuriomis Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams būtų uždrausta vykti į nedraugiškas šalis, Krašto apsaugos ministerija į tokį šalių sąrašą siūlo įtraukti ne tik Rusiją su Baltarusija, bet ir Moldovoje esančią Padniestrę, Kiniją, kitas valstybes.

Vieniems svarbiausių šalies politikų kalbant, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus, valdantieji veiksmų nesiima ir biudžeto keisti neketina. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad kol kas valdžios elitas nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės ir gynybai ruošiasi per lėtai ir neužtikrintai. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvos kariuomenė šeštadienį pietvakarių Lietuvoje pradės vykdyti savaitės trukmės Sausumos pajėgų informacinių veiksmų specialistų pratybas „Pasitikėjimas 2023“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybos vyks Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių rajono savivaldybėse. Kaip skelbiama, pratybos orientuotos į pasirengimą atremti hibridines grėsmes ir treniruoti karius veikti civilinėje aplinkoje.