lėtinė inkstų liga

Ilgai nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, antsvoris ar nutukimas ilgainiui gali pažeisti ne tik kraujagysles ir širdį, bet ir inkstus. Gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė sako, jog šių organų veikla glaudžiai susijusi: sutrikus kraujotakai, didėjant kraujospūdžiui ar progresuojant širdies ligoms, inkstai patiria nuolatinę apkrovą, o jų funkcija pamažu silpsta.

Silpnumas, pykinimas ir vis blogėjanti savijauta kaunietę lydėjo dar nuo paauglystės, tačiau ilgą laiką šie požymiai neatrodė susiję su rimta liga. Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad už bendrinių negalavimų slėpėsi pažengusi lėtinė inkstų liga. Būdama vos 23-ejų ji išgirdo diagnozę, kuri apvertė jos gyvenimą – inkstų funkcija jau buvo taip stipriai sutrikusi, kad teko skubiai svarstyti inksto transplantaciją.

Širdies, inkstų ligų ir metabolinis sindromas – galbūt daugeliui mažai girdėta, bet gydytojams didelį susirūpinimą kelianti būklė. Jie skambina pavojaus varpais – šio sutrikimo paplitimas Lietuvoje didelis, tačiau ligos rimtumą žmonės gali nė neįtarti. Negana to, savalaikę diagnostiką apsunkina sisteminės kliūtys. Širdies, inkstų ligų ir metabolinio sindromo paplitimo problemą Lietuvoje neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete apžvelgę ekspertai akcentavo, kad inkstų ligos nėra nišinės.

Vilnietė Rūta iki pirmųjų simptomų gyveno aktyviai ir nesiskundė savo sveikata, todėl pradėję varginti negalavimai iš pradžių neatrodė susiję su rimta liga. Vis dėlto kelis mėnesius trukusi blogėjanti savijauta ir atsakymų neatskleidę tyrimai galiausiai baigėsi diagnoze, kuri ją itin sukrėtė. Tik atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėjo, kad bendriniai simptomai slėpė pažengusią lėtinę inkstų ligą.

12–14 proc. žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga, tačiau vos dešimtadaliui pacientų ši diagnozė nustatoma laiku. Lietuvoje inkstų funkcijos sutrikimų daugėja, o specialaus gydymo, tokio kaip pakaitinė inkstų terapija, vis dažniau prireikia dėl spartaus visuomenės senėjimo bei bendro lėtinių ligų dažnėjimo.

Vis daugiau specialistų įspėja, kad lėtinė inkstų liga dažnai lieka nepastebėta laiku, nes ankstyvosiose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų. Dėl šios priežasties, nemaža dalis pacientų apie ligą sužino tik tuomet, kai inkstų funkcija jau stipriai sutrikusi, nors inkstų patikra – itin paprasta ir prieinama kiekvienam. Tarptautinių tyrimų duomenimis, iki 80 proc. ankstyvųjų lėtinės inkstų ligos atvejų lieka nenustatyti.

Lietuvos gydytojai dega raudoną pavojaus signalą – daug žmonių nė neįtaria apie sudėtingą būklę, kuri pažeidžia gyvybiškai svarbius organus ir artina mirtį. Pasak specialistų, apie širdies, inkstų ir metabolinį sindromą šiandien kalbama per mažai, trūksta prevencijos priemonių.

Lėtinė inkstų liga (LIL) – viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje, kuria serga net 13 proc. suaugusiųjų. Nors ši liga dažnai prasideda be aiškių simptomų, jos pasekmės gali būti itin rimtos – didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, liga gali progresuoti iki galutinės stadijos inkstų nepakankamumo, kai prireikia pakaitinės inkstų terapijos – dializės ar transplantacijos. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė doc.

Skaičiuojama, kad bene kas dešimto pasaulio gyventojo inkstų funkcija yra pablogėjusi. Inkstų ligomis serga tiek įvairaus amžiaus vyrai, tiek moterys. Lėtai besivystančios inkstų ligos pradžioje skausmų nesukelia, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Sutrikus inkstų funkcijoms, kraujyje kaupiasi kenksmingos medžiagos, apnuodijančios organizmą ir sukeliančios daugybę nepageidaujamų reiškinių.

Gydytojai įspėja – daugybė žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga, nors ne vienas apie tai nė neįtaria. Pasak medikų, visa blogybė ta, kad organizmas ilgai nerodo jokių ženklų, kurie leistų įtarti sutrikusią inkstų funkciją. O kai tai jau nutinka, ligą galima tik pristabdyti, bet ne išgydyti. Lėtinė inkstų liga yra viena dažniausių pasaulyje – ja serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Negana to, vienas iš 7–8 suaugusiųjų serga apie tai nė neįtardamas.

Kai kurie maisto produktai gali būti naudingi inkstams. Pavyzdžiui, tamsūs lapiniai žalumynai, riebi žuvis ar uogos. Tad svarbu maitintis tinkamai, norint pagerinti inkstų veiklą. Inkstai filtruoja iš kraujo susidariusias atliekas ir su šlapimu išleidžia jas iš organizmo. Jie taip pat yra atsakingi už skysčių ir elektrolitų kiekio subalansavimą. Šias užduotis inkstai atlieka be išorinės pagalbos.

Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Profesorė paaiškina, ką daryti, kad lėtinė inkstų liga būtų atpažinta kuo anksčiau, o inkstų transplantaciją patyrusi pacientė ragina į prevenciją žiūrėti rimtai.