leonidas kučma

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti apsėstas Ukrainos dėl „psichikos sutrikimo“. „Žmonės sako, kad jo (V. Putino – aut.) manija dėl Ukrainos yra tam tikra manija arba psichikos sutrikimas. Tai gali būti tiesa“, – sakė L. Kučma interviu „The Guardian“, kurį cituoja „UNIAN“. L. Kučma taip pat apibūdino V. Putiną kaip Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentą.

Antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma mano, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs, o kruvino konflikto eigai ir trukmei įtakos turės daugybė veiksnių – nuo sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo šalies pietuose ir Chersono išlaisvinimo iki artėjančio šaltojo metų laiko, politinių krizių ir rinkimų Vakaruose. „Visų pirma, jūs neturėtumėte tikėtis, kad Putinas tuoj tuoj mirs. Kad sankcijos tuoj tuoj pribaigs Rusiją ekonomiškai.

Visai neseniai Ukraina paminėjo jau antrąsias Maidano pradžios metines. Tai leidžia apmąstyti kelią, kurį ši valstybė nuėjo per dvejus metus. Į šią laiko atkarpą tilpo ir Viktoro Janukovyčiaus pabėgimas, ir Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas, ir karas Rytų Ukrainoje, du Minsko susitarimai bei trapi įšaldyto konflikto situacija. Žinoma, galima bandyti skaičiuoti, ko buvo daugiau – praradimų ar atradimų.

Pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ atstovas derybose Minske Denisas Pušilinas pareiškė, kad derybose pasiektas susitarimas dėl karinės technikos su pabūklais iki 100 mm atitraukimas reiškia karo pabaigą, rašoma „tvrain.ru“. „Vakar dokumentą pasirašė Rusijos, ESBO ir Ukrainos atstovai. Prieš pusę valandos pasirašė „DLR“ vadas Aleksandras Zacharčenka. Po to dokumentas įsigaliojo, ir tai tikriausiai, mano manymu, reiškia karo pabaigą“, – pareiškė derybininkas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį perspėjo dėl didėjančios grėsmės, kad šalies rytuose gali atsinaujinti didelio masto kariniai veiksmai, bet taikos pasiuntiniai pranešė apie pasiektą pažangą, artėjant prie trapų paliaubų su prorusiškais separatistais susitarimo visiško įgyvendinimo. „Rusijos teroristinių grupuočių didelio masto karinių veiksmų grėsmė ne vien išlieka, bet ir didėja“, – P.Porošenka sakė per Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos posėdį Kijeve.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

Antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, trišalės kontaktinės grupės dalyvis, yra įsitikinęs, kad šiuo metu federalizuoti Ukrainą reikštų griauti valstybę. „Vladimiro Putino pareiškimas, kad būtina federalizuoti Ukrainą, nėra naujas. Tokį reikalavimą, taip pat ir reikalavimą dėl mūsų valstybės nedalyvavimo blokuose, Kremlius kėlė gerokai prieš tragiškus įvykus Donbase“, – sakė L.Kučma, kurį cituoja savaitraštis „Zerkalo nedeli. Ukraina“ („Savaitės veidrodis.

 Paliaubas tarp Ukrainos valdžios ir prorusiškų separatistų NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas vertina skeptiškai - šeštadienį Vilniuje jis pareiškė, jog kol kas tai yra tik žodžiai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsargiai vertina šeštadienį paskelbtas paliaubas tarp Ukrainos valdžios ir prorusiškų separatistų. Ministras sako sveikinantis pastangas stabdyti smurtą, bet perspėjo, kad buferinės demilitarizuotos zonos gali privesti prie dar vieno įšaldyto konflikto.