lentynos

Naujųjų išvakarėse ketvirtadienį policijos vadovybė įspėjo apie sustiprintas pajėgas. Pareigūnai kvietė gyventojus pranešti apie įtartinus vakarėlius ir žadėjo patys juose apsilankyti. Panašu, kad pažadą gali tekti tesėti, nes, pasak prekybininkų, šiemet lietuviai alkoholio šventėms nusipirko dar daugiau nei pernai.

Netikėtumas Brazilijos prekybos centre privertęs ne juokais išsigąsti lankytojus. Aštuoni žmonės buvo sužeisti ir vienas darbuotojas žuvo per incidentą Brazilijos prekybos centre. Netikėtai stovėjusios lentynos su prekėmis ėmė kristi lyg domino.  Kiti lankytojai skubiai ėmė begti ir gelbėtis nuo krintančių didelių ir sunkių lentynų su prekėmis. Internete paviešintas įrašas, kuriame matyti visas nelaimingas incidentas. Jį galite pamatyti vaizdo siužete.

Preliminariais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto. Kodėl jo išmetama tiek daug? Viena iš priežasčių – netinkamas šių produktų laikymas ir netvarkingas šaldytuvas. Dalinamės taisyklėmis, kurios padės palaikyti tvarką šaldytuve ir sumažinti švaistomo maisto kiekį.

Lietuvoje dažnai kyla skandalų dėl parduotuvėse pirktame maiste rastų kirmėlių saldainiuose ar adatų vaisiuose, bet vaizdelis, kurį dabar parodysime, gali priversti jus išsižioti. Tvarka ir švara garsėjančioje Japonijoje užfiksuotos vienos Tokijo parduotuvės lentynomis kopinėjančios žiurkės. Viena ant gėrimų šaldytuvo, kita krinta apačion prie bankomato. Štai ten trečia lipa apačion, o ant šaldytuvo dar mažiausiai pora.

Nors svetainė neretai vadinama reprezentacine zona, ir šiame kambaryje tenka išspręsti daiktų laikymo klausimą – ypač tuomet, jei negalime pasigirti itin erdviais namais. Didesnėse svetainėse keblumų kyla mažiau, tačiau jeigu ši patalpa pakankamai maža, sutalpinti didesnį kiekį daiktų gali būti sudėtinga – susidūrusiems su tokia problema, siūlome pasitelkti šiuos patarimus.

Kiek kartų grįžę į namus iš prekybos centro ir tuštindami pirkinių krepšį stebėjotės, kad ėjote nusipirkti ryžių ir žiebtuvėlio, o išleidote apvalią sumelę? Nesistebėkite. Tai lemia ne jūsų išlaidumas, o specialus mokslas, kurį anglakalbės šalys vadina „merchandising“, o Lietuvos kalbininkai – prekydėsta. Su panašia kaip aprašyta padėtimi yra susidūrę beveik visi.

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu „be E“ iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų patys atsisako šio ženklinimo. Nes be maisto priedų pagamintų produktų savikaina daug brangesnė. Taip trumpesnis ir jų galiojimo laikas.

Jei jūsų mama liepė jums susidaryti pirkinių sąrašą ir griežtai jo laikytis, vadinasi tam yra priežastis. Kiekviena prekybos centro dalis, ar tai būtų automobilių stovėjimo aikštelė, ar atsiskaitymo kasa, yra sukurta taip, kad priverstų pirkėjus išleisti kuo daugiau pinigų ir nusipirkti daugiau maisto produktų, nei jums iš tiesų reikia, rašo portalas „Business Insider“. Pirkėjai gali ateiti į parduotuvę nusipirkti tik pieno, tačiau iš jos išeis su ledais, kuriems buvo taikoma viliojanti akcija...

Kodėl į parduotuvę reikia eiti su sąrašu ir imti produktus tik nuo apatinės lentynos? Kaip įsitikinti ar nurodyta prekės kaina yra ne apgaulė? Kaip atskirti maistą su pasibaigusiu galiojimu? Apie tai birželio 29 d., trečiadienį, 22:20 per Pirmąjį Baltijos kanalą laidoje „Gyvenamoji aplinka“ pasakos prekybos specialistai, pardavėjai, laboratorijų darbuotojai ir vartotojų teisių gynėjai. Prekybos centrus prieš 130 metų sugalvojo kuklus amerikietis pardavėjas Frenkas Vulvortas.