Lenkija

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę ir pabrėžė, kad tokiais neapgalvotais veiksmais Maskva sukėlė pavojų šalies visuomenei. „Rusija sukėlė pavojų žmonių gyvybėms valstybėje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė“, – sakoma Vokietijos kanclerio išplatintame pranešime.  „Šis neapgalvotas veiksmas yra dalis ilgos provokacijų grandinės Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange.

„Bild“ skelbia, trečiadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė du skraidantys objektai. Apie tai leidiniui esą patvirtino šaltiniai NATO. „Trečiadienį 10 val. ryte du skraidantys objektai įsibrovė į Lietuvos oro erdvę <...>. Pasak šių šaltinių, skraidantys objektai nebuvo sunaikinti, tyrimas tęsiasi“, – skelbiama pranešime. Lietuvos kariuomenė pateikė komentarą tv3.lt.

Į kaimyninę Lenkiją įskrieję 19 rusų kovinių dronų – pasak karybos ekspertų ir politikų – yra ne tik perspėjimas, bet ir testas visam NATO, ypač geografiškai pažeidžiamose Rytinio flango šalyse. Maskva stebi, ar reakcija bus silpna, ar ryžtinga – nuo to priklausys, ar provokacijos bus ribotos, ar įgaus vis didesnės eskalavimo mastą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tikisi, kad „prezidentas Trumpas norės parodyti, kad jo žodžiai apie Lenkijos saugumą bus patvirtinti veiksmais“, rašo „Reuters“. Praėjusią savaitę Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito Baltuosiuose rūmuose metu D. Trumpas sakė, kad JAV gali padidinti savo karių skaičių Lenkijoje, ir pažadėjo užtikrinti šalies gynybą. Tuo metu D. Trumpas sakė, kad JAV turi „puikius santykius“ su Lenkija.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Kalbėdamas kartu su E5 šalių atstovais, Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey Rusijos veiksmus pavadino „pavojingais, neapgalvotais ir beprecedenčiais“, rašo „Sky News“. Jis taip pat sakė paprašęs Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų išnagrinėti būdus, kaip sustiprinti NATO oro gynybą virš Lenkijos. „Praėjusią naktį Putinas pasiekė naują priešiškumo Europai lygį“, – pareiškė J. Healey.

Vlodavos apylinkėse esančiame Vyryki kaime rusų dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Žmonės nenukentėjo, bet liko šoko būsenos, sakė gyvenvietės meras portalui „Interia“.  „Žmonės nenukentėjo, bet yra šoko būsenoje“, – „Interia“ sakė Wyryki meras Bernardas Blaszczukas. Meras nusprendė uždaryti mokyklas ir atšaukti pamokas. Pasak jo, gyventojai visą naktį „girdėjo triukšmą“. Vienas iš dronų pataikė į gyvenamąjį namą Wyryki kaime, Wlodawa rajone, Liublino vaivadijoje.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją. Tokį pareiškimą ji paskelbė po to, kai NATO narė pareiškė numušusi kelis Rusijos dronus, kurie pažeidė jos oro erdvę. „Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – teigė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai trečiadienio rytą užkirsti kelią masiniam oro erdvės pažeidimui į dangų buvo pakelti naikintuvai, šalyje buvo rastos aštuonių nepilotuojamųjų orlaivių nuolaužos ir raketos dalys, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

Vienas iš Rusijos dronų, įskridusių į Lenkijos oro erdvę, buvo Kinijoje suprojektuotas dronas „Gerbera“, pranešė ginkluotės ekspertas „Sky News“, remdamasis Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama nukritusio drono nuotrauka. „Gerbera“ dronus rusai dažniausiai naudoja tam, kad suklaidintų Ukrainos gynybos sistemas. O vienas jų liepos pradžioje buvo „nuklydęs“ ir į Lietuvą.

Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį, tvirtindama, kad Lenkijai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų. 5 straipsnis – kolektyvinės savigynos principas – yra gerai žinomas, tačiau 4 straipsnis yra kitoks, rašo „Sky News“ reporteris Michaelis Drummondas Pagal NATO sutartį, bet kuris iš 32 aljanso narių gali oficialiai taikyti 4 straipsnį, kad atkreiptų Šiaurės Atlanto Tarybos – NATO sprendimų priėmimo organo – dėmesį į tam tikrą klausimą.

Tikslingas Rusijos puolimas Lenkijos teritorijoje dronais naktį į rugsėjo 10 d., kurį Lenkijos vyriausybė pavadino „beprecedentiniu oro erdvės pažeidimu“ ir „didžiule provokacija“, yra toli gražu ne pirmasis Kremliaus laipsniško eskalavimo epizodas.

Lietuva, nors ir neturinti tokių išteklių kaip didelės valstybės, Ukrainai teikia įvairiapusę paramą – nuo gynybos technologijų kūrimo iki finansinės pagalbos bei visuomeninių iniciatyvų. Ekspertų teigimu, tokios pastangos, nors ir mažesnio masto, yra svarbios tiek Ukrainos kovai fronte, tiek Vakarų solidarumo demonstravimui. Lietuva nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą.

Lenkijai paprašius konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, susijusį su išorinėmis grėsmėmis, naujienų agentūros „Reuters“ šaltinis teigia, kad aljansas Rusijos veiksmus laiko ne narės užpuolimu, o tyčiniu įsiveržimu į jos oro erdvę. 4-asis straipsnis numato konsultacijas, jei kuri nors NATO narė mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Lenkijos oro erdvę pažeidus rusiškiems dronams, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad jau vyksta konsultacijos dėl NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo.  „Konsultacijos NATO ketvirtojo straipsnio kontekste jau vyksta. Kaip jis toliau bus aktyvuotas, kokių priemonių Lenkija galėtų pareikalauti, pasiūlyti – sužinosime artimiausiu metu“, – žurnalistams Seime teigė D. Šakalienė. „Dėl ketvirtojo straipsnio de facto konsultacijos šiuo metu vyksta.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiau ginkluoto konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pridurė, kad Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį ir kad šaliai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų, skelbiama „Sky News“. „Tai, kad šie dronai, kurie kėlė grėsmę saugumui, buvo numušti, keičia politinę situaciją. Todėl sąjungininkų konsultacijos virto oficialiu prašymu aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį“, – sako D. Tuskas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa pradės programą „Eastern Flank Watch“ (Rytų flango stebėjimas), siekdama pagerinti realaus laiko stebėjimą Europos Sąjungos šalyse, kurios ribojasi su Rusija. Apie tai praneša „Clash Report“. Tiek EK pirmininkė, tiek EK narys, atsakingas už gynybos ir kosmoso reikalus Andrius Kubilius teigia, kad tam reikalinga „dronų siena“. „Mes pastatysime sieną iš dronų“, – trečiadienį sakė U. von der Leyen.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.

Po Rusijos išpuolio Lenkijoje, kai šalyje apšaudant Ukrainą nukrito keliolika dronų, o vienas pataikė į gyvenamąjį namą – reakcijos ir raginimai Lietuvoje. Politikai ir ekspertai perspėja, kad kitą kartą Lenkijos ar Ukrainos vietoje galime būti mes, ir kritikuoja Europą dėl itin vangios reakcijos į Rusijos terorą.

Lenkijai numušus jos oro erdvę pažeidusius rusiškus bepiločius orlaivius, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad Lietuvos pasieniečiai būtų pasirengę atremti galimas grėsmes. „Pasieniečiai kasdien turi reikalą su dronais, aišku, ne su kariniais. Tai daugiau yra dronai, kuriuos kontrabandistai naudoja permesti tam tikrą krovinį per sieną. Kasdien jie yra numušami.

Trečiadienio rytą kaimyninėje Lenkijoje įvyko daugelio vadinamas precendento neturintis incidentas, kai po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą, Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos. Šiuo metu Prezidentūra jau paskelbė žinią, kad svarstoma aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį. Tai patvirtino prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, nurodęs, kad jau vyksta konsultacijos su NATO valstybėmis.

Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad numušė į šalies teritoriją įskridusius keliolika Rusijos dronų. Šalies oro gynybos sistemos pakeltos į aukštą parengtį, o į orą pakilo Lenkijos ir NATO orlaiviai, dėl galimai net keliolikos dronų grėsmės laikinai buvo uždaryti ir oro uostai. Lenkijos kariuomenės pranešime teigiama, kad tai yra agresijos aktas, kuris sukėlė realią grėsmę piliečių saugumui.

Lenkijos oro erdvėje numušti bepiločiai orlaiviai yra rusiški, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Premjeras sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš NATO teritorijos. Jis pridūrė, kad visi Aljanso partneriai šį incidentą vertina labai rimtai. „Praėjusią naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė daugybė Rusijos bepiločių orlaivių.

Lenkijai numušus jos oro erdvę pažeidusius rusiškus dronus, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva šiuo metu yra saugi, o jeigu situacija pasikeistų į blogąją pusę – bus imtasi neatidėliotinų sprendimų. „Mūsų tarnybos yra parengties režime, stebi situaciją, bendradarbiauja su mūsų kaimynais. (...) Stebime, reaguojame čia ir dabar. Šiandien galiu patikinti, kad Lietuva yra saugi“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė I. Ruginienė. „Turime įsivertinti tai, kas įvyko Lenkijoje.

Lenkijai numušus jos oro erdvę pažeidusius bepiločius rusų orlaivius, Europos Sąjungos (ES) politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai – „tyčinis veiksmas“. „Vakar Lenkijoje matėme rimčiausią Rusijos Europos oro erdvės pažeidimą nuo karo pradžios, ir visi ženklai rodo, kad tai buvo tyčinis, o ne atsitiktinis veiksmas“, - savo „X“ paskyroje rašė K. Kallas. Taip pat ES politikos vadovė išreiškė būtinybę stiprinti paramą Ukrainai ir investuoti į Europos gynybą.

Rusijos drono nuolaužos apgadino gyvenamąjį namą Liublino regione. Incidento metu buvo apgadintas namo stogas ir netoliese stovėjęs automobilis. Vlodavos apskrities vadovas Mariuszas Zanko apie šį incidentą pranešė „Polsat News“. „Wyryki (Vyrykų) kaime įvyko incidentas, kurio metu buvo apgadintas gyvenamasis namas. Dar nežinome detalių, nežinome, ar ant namo nukrito pats dronas ir apgadino stogą bei lubas, ar tai buvo drono nuolaužos“, – sakė jis.

Lenkijos oro erdvę pažeidus rusų bepiločiams orlaiviams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Maskva sąmoningai plečia savo agresiją ir kelia vis didesnę grėsmę visai Europai. „Rusija sąmoningai plečia savo agresiją, keldama vis didesnę grėsmę Europai. Dronų spiečius virš Lenkijos teritorijos yra dar vienas įrodymas – kaip ir grasinanti retorika NATO rytinio flango atžvilgiu“, – trečiadienio rytą socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda.

Dėl Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę 10 vaivadijų paskelbė patrumpintą laiką, per kurį Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų rezervistai turi prisistatyti tarnybai po gauto pranešimo, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Konkrečiai, Palenkės, Mazovijos, Lublino ir Pakapratės vaivadijose rezervistai turi prisistatyti vykdyti užduotis per 6 valandas.

Lenkijai patvirtinus, kad Rusijai šiąnakt surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad šie incidentai yra situacijos eskalacija, tokių incidentų tik daugės. „Tai, kas nutiko Lenkijoje, yra tos situacijos tam tikra eskalacija, turint omenyje, kad labai sparčiai auga Rusijos naudojamų puolimo priemonių prieš Ukrainą kiekis“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Šakalienė.

Respublikonų kongresmenas Joe Wilsonas pareiškė, kad karo nusikaltėlis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebesitenkina motinų ir kūdikių bombardavimu Ukrainoje ir dabar išbando NATO aljansą oro atakomis prieš Lenkiją.

Lenkijos kariuomenė trečiadienį kaip „agresijos aktą“ pasmerkė daugybę šalies oro erdvės pažeidimų, įvykdytų per Rusijos ataką prieš kaimynę Ukrainą, ir teigė pastebėjusi keliolika dronų tipo objektų bei kai kuriuos iš jų numušusi.  „Po šiandieninės Rusijos Federacijos atakos Ukrainos teritorijoje įvyko precedento neturintis Lenkijos oro erdvės pažeidimas dronų tipo objektais“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku aptaręs dronų ataką Lenkijoje. Jis taip pat kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, Italijos premjere Giorgia Meloni ir NATO vadovu Marku Rutte. Anot jo, D. Tuskas informavo apie pasekmes ir žinomas aplinkybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į naujienas, kad Lenkija numušė keliolika šalies oro erdvę pažeidusių dronų. Trečiadienio rytą Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą, pranešė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Tai pirmas kartas nuo 2022 m., kai NATO šalis tiesiogiai atakavo Rusijos objektus savo oro erdvėje, pranešė BBC.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad šalies saugumo agentūra sulaikė „baltarusių agentą“ ir pridūrė, kad taip pat išsiųs Baltarusijos diplomatą už „agresyvios veiklos prieš Lenkiją rėmimą“. Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lenkijos – vienos iš pagrindinių Kyjivo rėmėjų Europos Sąjungoje (ES) – ir Maskvos sąjungininkės Baltarusijos santykiai smarkiai pašlijo.

Dronai, įskridę į Lenkijos dangų iš rytų, turėtų būti numušami, teigia Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniak-Kamyszas. Toks jo komentaras nuskambėjo kitą dieną po to, kai naktį į pirmadienį Lenkijos rytuose esančiame Polatyčės kaime, maždaug už 300 metrų nuo Baltarusijos sienos, buvo rastos drono su užrašais kirilica nuolaužos.

Didėjant teisiniam spaudimui Lenkijos kraštutinių dešiniųjų europarlamentarui Grzegorzui Braunui, kandidatavusiam į šalies prezidento pareigas, pareikšti kaltinimai dėl septynių nusikalstamų veikų. 2023 m. gruodį G. Braunas pateko į viso pasaulio laikraščių antraštes, kai įsiveržė į Lenkijos parlamente vykusią Chanukos ceremoniją nešinas gesintuvu, kuriuo užgesino žvakes ant tradicinės žydų žvakidės – menoros.

Lietuvos rinktinė dar laukia savo mačo Europos čempionato ketvirtfinalyje, o potencialūs mūsiškių arba graikų oponentai jau aiškūs. Kitame ketvirtfinalyje Turkijos rinktinė 91:77 (19:19, 27:13, 19:18, 26:27) įveikė lenkus. Pusfinalio mačas vyks penktadienį. Rungtynių pradžia – 17 valandą, jas stebėkite Krepsinis.net ir TV6. Kitame etape nugalėtojai kausis su Lietuvos ir Graikijos poros laimėtoju.

Suomijoje antradienį viešintis neseniai Lenkijos prezidento pareigas pradėjęs eiti Karolis Nawrockis perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis. „Netikime gerais Vladimiro Putino ketinimais“, – Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu žurnalistams sakė Lenkijos vadovas.

 Lenkijos tyrėjai padarė išvadą, kad sekmadienį netoli Lenkijos sienos su Baltarusija rastas dronas, sprendžiant pagal jo nuolaužas, buvo be kovinės galvutės ir galėjo būti klaidinamojo tipo, antradienį pranešė „TVP World“. Klaidinamieji dronai paprastai naudojami siekiant nukreipti oro gynybos sistemų dėmesį nuo tikrojo puolimo ir yra plačiai naudojami Rusijos, šiai vykdant dronų atakas Ukrainoje.

Antradienį Lietuvoje vyraus vasariška šiluma, tačiau trečiadienį, nors temperatūra išliks maloni, vakarų Lietuvoje prireiks ir skėčių – prognozuojamas lietus pajūryje.  Remiantis lenkų orų modeliais, antradienį Lietuvoje vyraus maloniai šiltas oras. Vilniuje ryte termometrai rodys 16 laipsnių šilumos, per pietus pakils iki 21, o vakare dar šiek tiek ūgtelės iki 21,5 laipsnio šilumos.

Lietuvių kalbos dėstytoja Poznanėje Jowita Niewulis-Grablunas nuo vaikystės gyveno tarp dviejų kultūrų. Dzūkiškai kalbėjusi šeimoje Punsko krašte, ji šiandien lietuvių kalba stengiasi sudominti ir savo patirtimi dalijasi su studentais Lenkijoje, Poznanės universitete, kur kartu su vyru Petru Grablunu prieš penkerius metus įkūrė lietuvių ir švedų kalbų programą. „Aš esu Lenkijos lietuvė, bet geriau mane vadinti dzūke, nes tai buvo mano pirmoji kalba, kuria pradėjau kalbėti būdama maža.

Rusijos pankroko feministinės protestų grupės „Pussy Riot“ narė pirmadienį buvo paleista po trumpo sulaikymo Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, pranešė regiono prokuroras.  Lenkijos pasienio policija penktadienį suėmė turkmėnų kilmės Rusijos pilietę Aisoltan Nijazovą pagal Turkmėnistano išduotą arešto orderį.  „Ji laisva“, – naujienų agentūrai AFP sakė Suvalkų prokuratūros atstovas Wojciechas Piktelis.

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sako, kad jo ir Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos požiūris į Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES) – skiriasi. Vis tik, kokie konkretūs aspektai europinės integracijos klausimu nesutampa, K. Nawrockis nenurodė. „Mes kiek kitaip su prezidentu žiūrime į Ukrainos integraciją į Europos Sąjunga. Mūsų pokalbiai (bus – ELTA) tęsiami kitame lygmenyje“, – Prezidentūroje surengtos spaudos konferencijos metu teigė K. Nawrockis.

Vilniuje viešintis neseniai Lenkijos prezidento pareigas pradėjęs eiti Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis) sako, jog du tautinių mažumų ministrai naujojoje Vyriausybėje yra geras ženklas Varšuvai. „Buvo kalbėta apie Lietuvoje gyvenančius lenkus bei paliestos temos, į kurias jie atkreipia dėmesį ir mes sutarėme, kad jie yra lojalūs Lietuvos piliečiai.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė galimybę Pustelnike, netoli Varšuvos, kur mirė lietuvių kompozitorius Mikalojus Konstantintas Čiurlionis, įamžinti jo atminimą. Apie tai Gitanas Nausėda pranešė pirmadienį, po susitikimo su naujuoju Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu, šiam pirmadienį viešint Vilniuje. „Šiemet minime lietuvių menininko, daug laiko praleidusio Lenkijoje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

Pirmadienį Vilniuje susitiko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Karolis Nawrockis. Lenkijos vadovas teigė, jog susitikimas su Lietuvos prezidentu yra aiškus signalas, kad abiems lyderiams yra svarbūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir atsakomybė už saugumą regione. Taip pat atskleidė, ką kalbėjo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu per neseniai vykusį vizitą Baltuosiuose Rūmuose.

Lenkijos pasienio pareigūnai pranešė radę nenustatyto skraidančio objekto nuolaužų kaime netoli sienos su Baltarusija, sekmadienį vėlai vakare pranešė policija. Tai – pastarasis iš visos eilės panašių incidentų NATO valstybėje narėje, pirmadienį ryte pranešė Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. „Šiandien, prieš 22 val.

Pirmadienį Vilniuje susitinka Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Karolis Nawrockis. Dvišaliame susitikime Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptars saugumo ir gynybos, bendradarbiavimo bei paramos Ukrainai klausimus. Neformaliame prezidentų susitikime dalyvaus ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė. Šią informaciją Eltai patvirtino I. Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas. Kiek vėliau, po susitikimo, G. Nausėda ir K. Nawrockis taip pat apsilankys Aušros Vartų koplyčioje.

Europos čempionato aštuntfinalyje lenkai 80:72 (14:23, 26:21, 22:17, 18:11) palaužė Bosnijos ir Hercegovinos pasipriešinimą. Lenkija D grupėje buvo užėmusi antrąją vietą, o bosniai C grupėje liko treti. Ketvirtfinalyje lenkų jau laukia Turkija, kuri savajame aštuntfinalio mače pranoko Švedijos krepšininkus. Susitikimą gerokai užtikrinčiau pradėjo Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė.