leidiniai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino didesnius periodinių leidinių pristatymo kaimiškose vietovėse, miesteliuose bei mažesniuose miestuose tarifus 2024 metams. Miestuose, kur paslaugos prieinamumas patogesnis, tarifai kils vidutiniškai apie 15 centų, tuo metu kaimiškose vietovėse – apie 5 centus, pranešė Susisiekimo ministerija.  „Augant ekonomikai ir atlyginimams, bet kasmet mažėjant prenumeratų skaičiams, tarifų perskaičiavimas būtinas. Vien per 2023 metus stebimas beveik 30 proc.

Lietuvos pašto leidinių pristatymo kaimo vietovių prenumeratoriams pagrįsti nuostoliai pernai siekė 8,76 mln. eurų, arba 23 proc. daugiau nei 2021 metais, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Lietuvos paštas prašė kompensuoti 8,86 mln. eurų, tačiau RRT šią sumą sumažino 100,3 tūkst. eurų. Tarnyba tokią išvadą pateikė Susisiekimo ministerijai, kurios Lietuvos paštas prašo kompensuoti nuostolius. Galutinį sprendimą priims ministerija.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino prenumeruojamų leidinių pristatymo maksimalius įkainius, kuriuos viršijus paslaugos teikėjams kitąmet būtų mokamos valstybės kompensacijos. Susisiekimo ministerijos siūlymu kaimiškose vietovėse šis įkainis nesikeistų ir neviršytų penkių centų, o retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintose vietovėse – septynių centų (be PVM). Kompensacijos bus taikomos kaime bei 96 miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Seimas leido valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, išskyrus didmiesčius. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pašto įstatymo pataisas: 129 Seimo nariai balsavo už, o susilaikė du.  Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. Pataisos numato, kad nuo sausio leidinių pristatymas į miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, bus remiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir į kaimus.

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl Pašto įstatymo pataisų, leisiančių valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, išskyrus didmiesčius. Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. Seimui pataisoms pritarus, leidinių pristatymas į miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų,  būtų remiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir į kaimus.

Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo, Susisiekimo ir Kultūros ministerijos siūlo, kad kompensacijos už tai būtų skiriamos ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miestuose. Iš viso būtų skiriama iki 10 mln. eurų kompensacijų: be jau skirtos 7,9 mln. eurų valstybės paramos 2023 metams bus numatyta iki 2,1 mln. eurų papildomų lėšų, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Situaciją dėl Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) sunaikintų XIX amžiaus leidinių aiškinsis kultūros ministro sudaryta komisija. Kaip BNS sakė Simonas Kairys, ministerijos, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir kitų institucijų ekspertai turėtų „be emocijų“ išsiaiškinti praėjusią savaitę įvykusio incidento aplinkybes, kuomet universiteto biblioteka sunaikino dali fonduose saugotų XIX amžiaus bei XX amžiaus pradžios leidinių.

Senų mokslinių leidinių, saugotų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) fonduose, sunaikinimo istorija verčia peržiūrėti visą tokių dokumentų nurašymo tvarką, sako kultūros ministras. Simono Kairio teigimu, šią savaitę Kaune nutikusi istorija, kai LSMU biblioteka sunaikinti atidavė šimtus XIX amžiaus–XX amžiaus pradžios mokslinių leidinių, kelia daug klausimų ir dėl pačio sprendimo priėmimo, ir dėl jo įgyvendinimo.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) pradėjo tyrimą dėl į konteinerį išmestų ir vėliau sunaikintų XIX amžiaus – XX amžiaus pradžios mokslinių leidinių, saugotų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) fonduose. Pats universitetas teigia, kad tai nėra knygos, o seni leidiniai, jie buvo netinkami naudoti ir prieš išmetant suskaitmeninti, be to, nurašyti leidinius gautas Kultūros ministerijos leidimas.