le temps

Šešėlinis karas Jeigu Teheranas ir toliau „artės prie bombos“, Izraelis įvykdys oro antskrydį ir subombarduos Irano branduolinius objektus, prie visko pridėjęs specialiųjų pajėgų operaciją ir kibernetines atakas, praneša „Inopressa“. Tuo tarpu Irano grasinimai užblokuoti Ormūzo sąsiaurį lygūs savižudybei: tokiu atveju įsikiš ir Jungtinės Valstijos. Aštrėjančių santykių liudijimu tapo pasikesinimai į Izraelio diplomatus Indijoje ir Gruzijoje.

Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.

Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos, kuriuo vadovaujantis bus kuriama integruota regioninė oro gynybos sistemos, tai yra vieninga priešlėktuvinės gynybos sistemos (PLGS). Dokumentai pasirašyti antradienį per sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį, kuris buvo atidėliojamas nuo lapkričio ir kuriam dabar kartu pirmininkavo Rusijos ir Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.

Pasibaigė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo turnė po Lotynų Amerikos šalis, kurios skelbiamas svarbiausias tikslas – tarpvalstybinių santykių stiprinimas. Ir, žinoma, atsakas JAV, vis aktyviau besireiškiančioms Europoje, o ypač – pačios Rusijos pasieniuose. Tačiau pasaulio spauda atkreipia dėmesį, kad „tarpvalstybinių santykių stiprinimas“ Maskvoje ir Karakase suprantamas nevienodai, ir pataria ieškoti ne idealizmo, o naudos.

Kai pernai liepą Arabų šalių lygos delegacija pirmą kartą istorijoje apsilankė Izraelyje, tuo metu Vakarų Krante viešėjęs specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Tony Blairas pareiškė matąs taikos galimybę Artimuosiuose Rytuose.

Vladimiras Putinas, kuris Rusijos prezidentu bus iki gegužės 8 dienos, gali įsigyti nekilnojamojo turto Gleterene, kaimelyje prie Nešatelio ežero, praneša Šveicarijos laikraštis „Blick“. Valerie Piller , Gletereno komunos vadovo pavaduotoja ir Fribūro Didžiosios tarybos deputatė, buvo labai santūri. „Su komuna kol kas niekas ryšių neužmezgė. Nežinau, iš kur tokia informacija“, - sakė ji „Le Temps“ korespondentui.

Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai. Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS) ir pasiūlė Rusijai garantijas dėl tos sistemos elementų galutinio įrengimo atidėjimo ik...

Prieš savaitę ES šalių lyderiai viršūnių susitikime Briuselyje pritarė Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymui dėl Viduržemio jūros sąjungos (VJS; angl. Mediterranean Union) įsteigimo. Kokia tai struktūra? Ar ji nepakeis ES? Kokie prieštaravimai tebegraužia šią sąjungą? Kokia joje Baltijos šalių vieta? ES jau daugiau kaip prieš dešimt metų pradėjo vadinamąjį Barselonos procesą, kurio tikslas – glaudesni santykiai su tokiomis Viduržemio jūros šalimis kaip Alžyras ir Marokas.

Praėjus 6 su puse metų po 2001 m. rugsėjo 11 d. tragedijos pasaulyje vis dar sklando daugybė teorijų apie jos priežastis. Eilinė konferencija šia tema vakar surengta Ženevoje, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“. Pentagono pastato sieną pramušė raketa, tušti lėktuvai buvo valdomi nuotoliniu būdu, teroro aktus užsakė Vašingtonas arba „Mossadas“... Po šešių su puse metų nuo rugsėjo 11-osios tragedijos šie įvykiai tebekelia daugybę klausimų ir ekstravagantiškiausių gandų.