laura malinauskienė

Metus iš metų gajus mitas, jog diagnozavus astmą reikėtų saugoti plaučius, vengti fizinio krūvio ar net atleisti vaikus nuo kūno kultūros pamokų. Tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad toks požiūris ne tik pasenęs, bet ir žalingas. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė ir klinikinė imunologė profesorė Laura Malinauskienė pabrėžė, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems yra ne tik galimas, bet būtinas, o geriausias to įrodymas – aukščiausio lygio sportininkai.

Daugelis žmonių lengvą nosies užgulimą, dingusią uoslę ar pakitusį balsą linkę nurašyti paprastam peršalimui arba tiesiog nekreipia į tai dėmesio. Visgi specialistai perspėja: toks aplaidumas gali baigtis kur kas rimtesnėmis sveikatos problemomis, o viena jų – agresyvi astmos forma.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje astma serga apie 50 tūkst. žmonių. Dusulys, kosulys, oro trūkumas – tai tik keli simptomai, su kuriais susiduria sergantieji, tačiau ne visi žino, kaip nesupainioti šių ligos ženklų su kitomis būklėmis ir kokios klaidos trukdo  kontroliuoti astmą. Apie tai laidoje „Sveikatos DNR“ prabilo gydytoja-alergologė, klinikinė imunologė, profesorė Laura Malinauskienė.

Reta, bet labai pavojinga liga – paveldima angioedema. Apie ją galima nieko neįtarti, kol staiga neprasideda gyvybiškai grėsmingi tinimai. Dažnai ši liga gali būti supainiojama su alergija arba apendicitu. Skaičiuojama, kad šia reta, tačiau pavojinga liga Lietuvoje serga vos kelios dešimtys žmonių. Tačiau nors yra paveldima, ja nebūtinai turi sirgti tėvai – žmogui ji gali pasireikšti visiškai netikėtai.

Dvejus metus gydytojų kabinetų slenksčius mynęs kaunietis Laurynas Ramanauskas nė neįtarė, kad nuolatinių jo negalavimų ir dažno sirgimo priežastis yra reta, bet sunki įgimta liga – pirminis imunodeficitas. Šiandien gaudamas efektyvų gydymą vyras savo istorija dalinasi garsiai – nori, kad kuo daugiau žmonių laiku atkreiptų dėmesį į galimus ligos požymius.  Imunodeficitas – sudėtinga būklė, kai žmogaus imunitetas dėl vienų ar kitų priežasčių neveikia, kaip turėtų.

Sausa ir pleiskanojanti, įkyriai niežtinti oda – neatsiejamas dažnos ligos – atopinio dermatito – simptomas. Nors tai itin nemalonus, užsisklęsti psichologiškai paskatinantis susirgimas, gydytojai ramina, kad išeitis yra. Šiai ligai ne tik būdingas „bangavimas“ ar net išaugimas su amžiumi, bet ir šalyje prieinami nauji efektyvūs vaistai.  Atopinis dermatitas – neinfekcinė lėtinė liga, kurios atsiradimo mechanizmas nėra iki galo žinomas.

Maisto produktai, žiedadulkės ir dulkių erkutės – tai tik dalis medžiagų, galinčių sukelti alergines reakcijas. Sveikatos specialistai jau ne vienerius metus stebi, kad besiskundžiančiųjų alerginiais susirgimais daugėja. Tyrimų duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kenčiantys nuo alerginių odos reakcijų. Gydytoja alergologė Laura Malinauskienė pastebi, kad bene dažniausiai gyventojus vargina kontaktinė dilgėlinė ir kontaktinis dermatitas.

Oda žmogų saugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti kūno temperatūrą, joje esančiais receptoriais jaučiame ir skausmą, ir švelnius prisilietimus. Nors graži oda – pirmiausia žmogaus sveikatos ir jaunystės ženklas, vyrai jos puoselėjimui iki šiol neskiria pakankamai dėmesio. Atlikto nacionalinio odos priežiūros įpročių tyrimo duomenimis, beveik trečdalis vyrų pripažįsta turintys arba turėję odos problemų. Tačiau tik 21,5 proc.

Geliančių vabzdžių yra daug. Lietuvoje labiausiai paplitę plėviasparniai vabzdžiai. Jie būna vapsviniai, kuriems priskiriamos širšės ir vapsvos, ir bitiniai – bitės ir kamanės. Bitiniai paprastai gelia tik išprovokuoti, o vapsvos yra agresyvios, ypač vėlyvą vasarą ir rudenį, kai jų padaugėja ir ima trūkti maisto. Vapsvų lizdai randami ant žemės ar sienose, jas traukia šiukšlynai ir saldus maistas, vaisiai. Šie vabzdžiai neretai puola ir nesuerzinti.

Vakar jūs nusidažėte plaukus, o po poros dienų galvos odą ėmė nepakeliamai niežėti, iš vakaro kremu pasitepėte veidą, o šįryt jis apsipylęs rausvais bėrimais? Ar kosmetikos priemonės ir jose esanti chemija iš tiesų yra pavojingos ir kokių nemalonumų galime sulaukti? Pakalbinome Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro gydytoją alergologę Laurą Malinauskienę.