laisvoji ekonominė zona

Rusijos kapitalo Austrijos bendrovei „Metadynea Austria“ sustabdžius planus Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti pramonei skirtų dervų gamyklą, ieškoma naujo panašaus investuotojo. Akmenės LEZ vadovė Lina Mockutė teigia, kad pernai apie planus pranešusi bendrovė galutinį sprendimą atidėjo Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą Ukrainoje. „Mes jau beveik turėjome tą dervų gamintoją, tačiau atsakymas buvo praėjusių metų vasario 24-ąją.

Gegužės 30 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdybos pirmininkas Fredis Opsomeris, direktorius Vytas Petružis kartu su Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Alvydu Rimdeika lankėsi Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), UAB „Dojus Agro“, dviejuose didžiausiuose Kauno rajono ūkiuose – Romo Majero, Juozo ir Genovaitės Staliūnų.

Rusijos Federacijos vyriausybė nusprendė likviduoti ypatingąją turistinio ir rekreacinio tipo ekonominę zoną „Kuršių nerija“ Kaliningrado srityje. Atitinkamas nutarimas šiandien, gruodžio 22 dienos rytą, paskelbtas ministrų kabineto svetainėje. „Kuršių nerija“ buvo įkurta 2007 metų vasarį ir iki 2009 metų kovo pinigai buvo investuojami į infrastruktūros vystymą.

Į Kėdainių pramonės parką, kuris paskelbtas laisvąja ekonomine zona (LEZ), braunasi pavojingas medicinines atliekas utilizuoti pasirengusi įmonė, rašo „Lietuvos rytas“. Tačiau vietos politikai stoja piestu. Verslininkų ketinimai išaiškėjo Kėdainių rajono tarybos posėdyje, kuriame panūdo pasisakyti Kauno technologijos universiteto profesorius Gintaras Denafas.

Į Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje veikiantį vienintelį Lietuvoje krematoriumą atvyksta jo įrangos gamintojos – Vokietijos kompanijos IFZW – specialistai. Spalio 8 d. jie pradės čia planinę profilaktinę įrangos patikrą, kurios metu taip pat bus atliekamas techninis aptarnavimas. Krematoriumo darbas laikinai stabdomas iki spalio 10 d. Planinė patikra atliekama pagal įrangos gamintojų technologinius reikalavimus.

Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln.

Užp­raei­tą sa­vai­tę Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ri­bas – 218 hek­ta­rų, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ant­ra­jam ir tre­čia­jam Pra­mo­ni­nio par­ko plėt­ros eta­pams. Po­li­ti­kai neat­siž­vel­gė į sa­vo įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šy­mą re­zer­vuo­ti uos­to priei­gas plės­tis atei­ty­je.

Į Šiaulių pramoninį parką investuota daugiau kaip penkiasdešimt milijonų litų, bet investicijos lieka už laisvosios ekonominės zonos ribų, o investuotojai – be lengvatų. Gaivinama Šiaulių laisvoji ekonominė zona vis labiau primena naują aferą. Daugiau kaip 50 milijonų litų investicijų paliekama už borto ir naujos zonos ribos brėžiamos krūmynuose, kuriuose nėra jokios infrastruktūros.

Sumanius vietoj pramonės parkų steigti laisvąsias ekonomines zonas būsimosioms jų valdymo įmonėms tarsi ketinama padovanoti 120 mln. Lt valstybės ir ES lėšų. Iš planuotų naujų penkių laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) nuo šių metų pradžios pradės veikti tik trys, nes Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Kėdainių ir Panevėžio LEZ įstatymus.