kūryba

Socialinius tinklus sprogdina kaunietės Ingos Papšienės įspūdžiai po apsilankymo Suvalkijos miškuose. Moteris neslepia susižavėjimo: vietoj styrančių kelmų, tiesiog miške, pūpso kuo gražiausios, rankomis drožinėtos skulptūros. „Sustojau ir pagalvojau, kiek daug grožio gali palikti žmogus ten, kur daugelis tiesiog praeina. Kažkas skyrė savo laiką, kūrybą ir širdį tam, kad nepažįstamiems žmonėms padovanotų šypseną ir nuostabias akimirkas“, – savo feisbuko paskyroje rašo Inga.

Jau ne kartą įsitikinome, kad lietuviai – kūrybingi žmonės, vis tik tam tikri išradimai vis dar stebina. Nors dauguma mano, kad grybus galima tik valgyti ar naudoti medicinoje, tačiau dizaineriai Gabija Zinčiukaitė ir Jurgis Judžentis įrodė, jog ne tik. Jie iš grybienos gamina... šviestuvus! Gabija su Jurgiu kartu studijavo Pramonės gaminių dizaino programą, kur jaunajam dizaineriui užgimė mintis baigiamajame projekte patyrinėti grybieną.

Lėlių kūryba – tai ypatingas, magiškas menas, apjungiantis pačias įvairiausias rankdarbių sritis. Jis reikalauja ne tik visapusiško meistriškumo, bet ir begalinės kantrybės. Žinoma lėlių kūrėja Irma Vedegytė su portalu tv3.lt dalijasi savo patirtimi, atskleisdama, kaip smalsumas, atkaklumas ir meilė grožiui hobį pavertė gyvenimo būdu, stebinančiu personažų gyvumu ir detalumu.

Alytiškė rašytoja, bardė Loreta Šileikytė-Zabalujeva neseniai atrado savo močiutės Onos Letkauskienės dainų sąsiuvinį. Iš vaikystės atskriejus melodijoms, turėdama prieš akis žodžius, įdainavo dainas, akompanuodama kanklėmis. Aranžavo. Sudėjo jas į pirmą albumą „Iš protėvių skrynios“. Pagauta įkvėpimo, pavarčiusi ir kitus namų archyve turėtus folkloro šaltinius, per trejetą mėnesių ji prikėlė naujam gyvenimui ir daugiau senovinių dainų, sudėjo jas dar į tris albumus.

Jau daugiau nei du dešimtmečius kaunietis Liutauras Šutas kuria meno kūrinius – asambliažus iš to, ką dauguma žmonių paprasčiausiai išmestų: senų baldų detalių, šachmatų figūrėlių, žvejybos kabliukų, šovinių tūtelių ar net prie konteinerio rastų gėrybių.

2026 m. birželio 1 d. Vilniaus universiteto botanikos sode vyks naujas tarpdisciplininis menininkų ryšių kūrimo festivalis „Žalias kilimas“, kurio iniciatorė – atlikėja ir kūrėja Jurga Šeduikytė. Festivalis suburs skirtingų sričių menininkus bendrai improvizacijai, kūrybiniams susitikimams ir gyvam meniniam dialogui.

„Kultūra yra politikos šerdis ir valstybės pamatas, o ne dekoracija. Turime suprasti: prarasime kultūrą – galas ir valstybei“, – įsitikinęs Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos KIK Lietuva valdybos pirmininkas Algirdas Orantas. Jis teigia, kad kūrybiškumas šiandien nebėra tik estetinė kategorija ar laisvalaikio puošmena. Tai –egzistencinis visuomenės bei valstybės atsparumo įrankis.

Molėtuose gyvenantis tautodailininkas Albinas Dimskas į kūrybą atėjo ne iš dailės mokyklos ar studijų, o iš įgimto noro kurti. Jis jau daug metų drožia mitines būtybes ir kaukes, restauruoja senus baldus su spalvingais lietuviškais motyvais ir dalyvauja parodose bei mugėse, nors pagrindinė jo profesija – visai nesusijusi su menu. „Vieni vaikystėje sportuodavo, o aš užsiimdavau tapyba, – pasakoja Albinas, – o paskui perėjau jau prie medžio, pradėjau drožinėti.

Mezgimas – lėtas, greitame šių dienų pasaulyje dažnai pamirštamas hobis – šiandien vėl tampa socialinės jungties, savotiškos terapijos ir net pilietinės žinutės forma. Viena ryškiausių šio reiškinio balsų Lietuvoje – mezgėja, bendruomenių telkėja ir „mezgimo ambasadore“ vadinama Daumantė Strelčiūnienė. Dviejų vaikų mama D. Strelčiūnienė atvirai kalba apie „kraftyvizmą“, atsakingą komunikaciją ir moterų bendrystę.

Vos prieš metus pirmą kartą išbandytas vėlimas iš vilnos šiandien vilnietei Evelinai Dvojakovskajai atneša daugybę užsakymų ir kartais net kelių mėnesių laukimo eilę norintiems įsigyti vieną iš jos kūrinių. Mažytės – 10 centimetrų, o kartais vos 1,5 cm dydžio – naminių gyvūnėlių miniatiūros žmonėms tampa ne tik nauja interjero detale, bet kartais ir jautriu prisiminimu apie mylimus augintinius, kurie jau paliko šį pasaulį.

Po 20 metų scenoje viena ryškiausių šalies atlikėjų Justė Arlauskaitė-Jazzu stovi ties didelių pokyčių riba. Nors jos vardas vis dar renka pilnas arenas, o naujausi projektai su orkestrais gniaužia kvapą, pati dainininkė neslepia – pasiektos „lubos“ ir vidinis nuovargis gali priversti sustoti. Atvirame pokalbyje, kuris vyko Vilniaus knygų mugėje, Justė Arlauskaitė-Jazzu prabilo apie drąsą pagaliau pasirinkti save.

Kai kūryba gimsta iš širdies ir kantrybės, jos neįmanoma nepastebėti. Alytiškė Edita Janulynienė savo rankomis kuria išskirtines, princeses primenančias lėles, o adatos dygsniai jos siuvinėtuose paveiksluose virsta tikrais meno kūriniais. Kelias į siuvimą prasidėjo dar tuomet, kai moteris augino vaiką, o šiandien tai – pomėgis, be kurio ji nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Kaip pati sako, visada buvo meniška ir siekė išbandyti įvairias kūrybines veiklas.

Vos prieš keturis mėnesius išėjusi iš samdomo darbo, 20-ies metų savamokslė menininkė Samanta Lukauskaitė šiandien tapo įspūdingus paveikslus ant sienų pagal užsakymą visoje Lietuvoje – nuo vaikų kambarių iki viešbučių ir net... striptizo klubo langų. Pasak jos pačios, sprendimas pašvęsti savo gyvenimą menui buvo šiek tiek gąsdinantis, tačiau būtinas – ši sritis ją be galo traukė dar nuo vaikystės, o įprastas darbas aptarnavimo srityje tik tolino nuo senos svajonės.

Laidoje „Kažkas naujo“ viešėjusi atlikėja Jurga Šeduikytė atvirai prabilo apie vieną jautriausių savo gyvenimo patirčių – tėvo netektį. Moteris atskleidė, kad tėvas mirė, kai jai buvo septyneri metai, todėl ji neturi aiškių prisiminimų apie jį. J. Šeduikytė sakė, kad kartais vaikai yra savo tėvų projekcijos ir dėl to kai kurie prisiminai lieka užmiršti.

Ne vieną iš mūsų mirties tema dažnai atbaido – ji siejasi su skausmu, jautrumu ir gyvenimo pabaigoje padedamu tašku, žyminčiu baigtį. Vis tik šios temos neišsigando ir su ja dirbti išdrįso vilniečiai Greta Unguvaitytė ir Jonas Aliukas. Pora jau penkerius metus prisideda prie gedinčiųjų atsisveikinimo su artimaisiais gamindami meno kūrinius primenančias urnas.

Monika Grinaveckytė, slaugytoja iš Klaipėdos, motinystės atostogų metu atrado netikėtą veiklą, kuri ne tik užpildė ramesnius momentus namuose, bet ir tapo savita kūrybine terapija. Tiesa, Monikos šeima – ne vieninteliai, kurie džiaugiasi jos kūriniais. Iš veltinio kuriami kalėdiniai žaisliukai šiandien džiugina ne tik šeimą, bet ir daugybę žmonių socialiniuose tinkluose, kurie nori papuošti Monikos kūriniais savo namus.

Sapnai nuo seniausių laikų žmonėms kėlė klausimų, įkvėpė kūrybą ir netgi medicinos atradimus. Juos analizavo filosofai, lyderiai ir mokslininkai. Vis dėlto šiandien, moderniųjų neuromokslų eroje, žmogaus sapnai vis dar išlaiko savo paslaptį. Ką jie reiškia? Kodėl jie tokie ryškūs ir emocingi? Ir kodėl kartais pabundame taip, lyg būtume išgyvenę realų įvykį? Neurochirurgas, mokslininkas ir knygos „Štai kodėl sapnuojate“ autorius dr.

Kaune gyvenantis kūrėjas Bruno Kontromavičius savo rankomis kuria interjero detales, į kurias įsilieja šeimos istorijos, patirtys ir ilgametis darbas su medžiagomis. Jo kūrinius iki mėnesio pabaigos galima pamatyti „Gulbės“ galerijoje. Bruno vardas skamba ne tik dėl išskirtinio amato, bet ir dėl švelnios, laikui nepavaldžios meilės istorijos, kuri jį lydi visą gyvenimą. „Visa tai, ką esu patyręs, atsispindi mano kūryboje.

Žvelgdamas į alytiškės Erikos Banevičienės dekoruotus puodelius – negali nesistebėti. Ant jų – iš polimerinio molio nulipdyti žmonių atvaizdai, netgi perteikiamos skirtingos jų profesijos. Kiekviena, net ir pati mažiausia, detalė čia skrupulingai apgalvota, išjausta. Kaip sako moteris, jos dekoruotuose puodeliuose sugula skirtingos gyvenimo istorijos, mintys apie tą žmogų, kuriam jis bus skirtas, bei šiltos emocijos, iškeliaujančios kartu su dovanojamu puodeliu.

Lapkritį Jungtinėse Valstijose (JAV), Niujorke, vyksiančioje performansų ir šiuolaikinio meno bienalėje „Performa“ Lietuvai atstovaus septyni menininkai.  Tiek ekspertų, tiek auditorijos vertinamoje bienalėje – šiuolaikinių Lietuvos menininkų Linos Lapelytės, Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos kūriniai, taip pat Andriaus Arutiunian, Raimundo Malašausko, Roberto Narkaus, Augusto Serapino projektai.

Kino režisierius Karolis Kaupinis savo kūriniuose dažnai prabyla apie laiką. Ir naujausias – muzikinis koliažas „Dainų šventė“ yra tikra odė praeinančio laiko neišvengiamybei. To laiko atspindžių ieškodamas XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje užfiksuotuose namų vaizdo archyvuose, režisierius kuria pasakojimą apie laiko ženklus. Anuomet – kasdieniškus, šiandien – leidžiančius giliau pažvelgti į tai, kas svarbu. 1990-ųjų dešimtmetis Lietuvoje buvo naujos pradžios laikas.

Iš viešumos dingusi, praeityje garsi televizijos laidų vedėja Genutė Žalienė, šiandien dar žinoma kaip Gustė Bloomfield, šiandien gyvena tarp Londono dinamikos ir lietuviškų šaknų ilgesio. Naujienų portalui tv3.lt ji atvirai pasakoja apie kasdienybę, vaikus, naują parodą ir gyvenimo filosofiją. Gyvenimas tarp žirgų ir kūrybos „Šiuo metu jaučiuosi labai laiminga – gyvenu intensyvų, bet kartu labai kūrybišką gyvenimą. Mokausi apie lenktyninius žirgus ir auginu juos. Kartais tapau.

28-erių Brigita Klanauskienė iš Marijampolės savo kūrybinį kelią atrado per spalvingus želės sluoksnius, vaisių raštus ir saldžiai gaivų jogurto bei želatinos derinį. Šiandien ji gamina įspūdingus želėz tortus ne tik savo šeimai, bet ir kitiems – ir visa tai daro iš savo kieme stovinčio, specialiai įrengto namelio ant ratų. Viskas prasidėjo nuo smalsumo, paskui sekė drąsa pabandyti ir kantrybė nepasiduoti po nesėkmių.

35-erių Simona Jusienė iš Švenčionėlių nėrimo pasaulį atrado visiškai netikėtai – koronaviruso pandemijos metu. Iki tol ji tik žvalgydavosi po „Pinterest“ programėlę ir saugodavo įkvėpimo nuotraukas, tačiau pati nėrimo dar nebuvo išbandžiusi. Viskas pasikeitė prasidėjus karantinui – namuose likus su vaikais, ji pajuto, kad negali tiesiog sėdėti be veiklos. „Pamačiau siūlus, sakau – reikia bandytI. Taip ir atsirado pirmieji žaislai.

40-metė Toma Martinaitienė iš Gulbinėnų kaimo, Pasvalio rajono, šiandien yra gerai žinoma žaislų nėrėja – jos rankomis nerti žaislai, pasirašyti vardu „ToToys“, iškeliavo į daugelio šeimų namus ir vaikų širdis. Išskirtinumas, kruopštus darbas ir emocinis ryšys su kiekvienu žaislu – visa tai slypi už šios veiklos, prasidėjusios iš paprasto noro pradžiuginti krikšto dukrą.

46-erių metų kaunietės Brigitos Baladinskienės namuose virtuvė yra pati mylimiausia šeimos susirinkimo vieta. Taip yra todėl, kad iš virtuvės sklinda patys saldžiausi aromatai, joje galima rasti burnoje tirpstančių desertų, o moteris šeimą kaskart pasitinka su naujai sukurtais konditeriniais šedevrais. Brigita jau šeštus metus iš eilės kiekvieną dieną kuria konditerinius stebuklus.

Liepos 15 d. vakarą vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į kūrybinius pasivaikščiojimus, kurių tikslas – išnarplioti dilemas ir rasti atsakymus į tuo metu gyvenime kylančius klausimus.

Šį sekmadienį, gegužės 18 dieną, Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje pirmosiomis eilėmis bus paskelbta 61-ojo „Poezijos pavasario“ pradžia. Atsinaujinęs seniausias Lietuvoje poezijos renginys keičia tradiciją – festivalio laureatas bus paskelbtas poezijos šventės pradžioje. Šiais metais „Poezijos pavasario“ laureatę ar laureatą rinko komisija, kurioje buvo poetės Elena Karnauskaitė ir Dovilė Zelčiūtė, poetai Vytautas Kaziela, Julius Keleras, Antanas Šimkus.

Antradienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalino Kovo 11-osios rytą jam nutikusia istorija. Kauniečio teigimu, šventinį rytą jis mieste užtiko jaunuolį su dažų skardine rankoje. Kaunietis pasidalijo jam nutikusia istorija. Nustebino atsakymas „Vaikščiojau Kauno krantine, mėgaudamasis ramiu ir šiltu rytu, kai mano akis užkliuvo už berniuko, gal dvylikamečio, besikaupiančio prie sienos su aerozoline dažų skardine rankoje.

51-erių panevėžietė Jelena Lekšienė savo kūrybiniu talentu pritraukia ne tik pažįstamų, bet ir kitų dėmesį. Moteris mėgsta laisvalaikį leisti sode, užsiimti rankdarbiais, o tyrinėdama įvairias technikas ji pažvelgė į paprastus traškučių pakelius visiškai kitaip. Vieną dieną, ieškodama praktiško ir estetiško sprendimo, kaip susidėti vaistažoles, ji pažvelgė į paprastus traškučių pakelius. Tai tapo pradžia jos unikaliems darbams, kuriuos ji kuria panaudodama iš pažiūros nereikalingas medžiagas.

Ne vienas kretingiškis žino, kad kraštietės Rasos Statkuvienės rankose gimsta tikri stebuklai. Vieni iš jų – 3D įspūdį sukuriantys popieriniai atvirukai, kurie gavėjams leidžia susipažinti su tikra pasaka. Pati kretingiškė pasakojo, kad mintis sukurti 3D atvirukus gimė visai netikėtai. Pasak Rasos, pasistengti padaryti šį tą įdomaus ir keliančio nuostabą, ją paskatino vienas ypatingas kliento prašymas.

Šiomis dienomis vis dažniau susiduriama su tvarumo ir ekologijos temomis, o ne vienas iš mūsų stengiasi savaip prisidėti prie Žemės švarinimo ir tausojimo. Savo būdą tam yra atradusi ir kaunietė Paulina Ružauskaitė, kuri iš senų knygų viršelių gamina stulbinančias užrašines. Pokalbio metu Paulina prisipažino, kad dažnas jos klientas apie tokias užrašines girdi pirmą kartą, ir pridėjo, kad jai visuomet malonu sukurti kažką naujo iš to, ko daugiau nepanaudosi.

Pirmą sykį pažvelgus į kaunietės Redos Giedrikienės gaminamas dėžutes ne vienas pasakytų, kad jos – medinės. Vis tik, taip manydami daugelis klysta, mat visi auksarankės Redos sukurti darbai yra iš kartono. Įmantrios kompozicijos, su meile parinktos detalės bei dekoravimo technikos – tai tik dalis Redos įdedamų pastangų kuriant išskirtines dėžutes.

Šiomis dienomis lietuviai vis dažniau renkasi sukurti įvairias grožybes iš jau nebenaudojamų, nereikalingų daiktų, o tai ne tik aplinkai draugiškas, bet ir kūrybiškas būdas išnaudoti savo fantaziją. Vieną iš tokių įdomybių sukūrė klaipėdietis Rolandas Stuknys, kuriam pavyko iš nebenaudojamo šalmo ir lempos koto sukonstruoti unikalų dirbinį.

Nepaliaujamai artėjant šventėms lietuviai pradeda kalėdiškai puošti savo namus. Pagrindinis šventinis akcentas – kalėdinė eglutė su žaisliukais, kurių įvairovė ir unikalumas gali nustebinti. Vieni iš tokių ypatingų žaisliukų – vilnietės Dainos Gavėnavičienės kuriami kalėdiniai žaisliukai iš austrių geldelių.

Iš Alytaus rajono kilusios Birutės Pilvelytės Šilauskienės tapytų paveikslų tiesiog neįmanoma nepastebėti! Ryškios spalvos, sužmoginti gyvūnai, daugybė paslėptų detalių akimirksniu įtraukia ir vilioja atrasti prasmes. Norinčių įsigyti paveikslą moteris visuomet paklausia, kodėl jie pasirinko vieną ar kitą variantą, ir atsakymai labai nustebina. „Tuomet suprantu, kad kiekvienas mano kūriniuose atranda tai, ko pats tą akimirką ieško“, – teigia jaunoji kūrėja.

Iš Kauno kilusi Genovaitė Navickienė, daugiau nei 60-ies metų moteris, savo veikla ir kūrybiškumu įkvepia daugybę kitų. Ji ne tik veda užsiėmimus, kuriuose moterys mokosi įvairių rankdarbių, leidžiančių atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos – politikos, rūpesčių, ligų, bet ir neapsiriboja įprastais darbais. Moteris velia lėles, kuria įvairias dekoracijas ir, svarbiausia, nori įkvėpti kitus, kad įsitraukimas į kūrybinį procesą taptų atokvėpio ir džiaugsmo šaltiniu.

Daugelis žino, kad Švenčionėliuose gyvenanti Simona Jusienė – tikra auksarankė. Moteris per pandemiją laisvalaikiu pradėjo nerti pliušinius žaisliukus, o dabar savo hobį yra pavertusi verslu. Simona atvira – šie žaisliukai užkariauja ne tik vaikų širdis, bet taip pat randa vietą ir suaugusiųjų namuose. Prieš kelis metus visą pasaulį supurtęs pandemijos laikas neapėjo ir Simonos namų. Moteris pasakojo, kad tuo metu buvo užsidariusi namuose su šeima ir ieškojo, ką būtų galima nuveikti.

Prienų rajone, Balbieriškyje gyvenantis Danas Zymonas užsiima nepaprasta menine veikla. Jau šeštus metus iš eilės vyras iš gyvūnų kaukolių kuria tikrus šedevrus, kurie namams gali suteikti misticizmo ir paslaptingumo pojūtį. Nors kai kuriems per kūną galėtų perbėgti šiurpas išgirdus apie Dano veiklą –  gyvūnų kaukolių graviravimą – vyras atskleidė, kad jį žavi galimybė kažkam, kas buvo pasmerkta sunykimui ar utilizavimui, suteikti antrą gyvenimą.

Kaunietę Anželiką Kazlauskienę ne vienas galėtų pavadinti auksaranke, mat moters rankose gimsta tikri veltiniai stebuklai. Anželika jau ne vienus metus iš vilnos kuria tikroviškus žaisliukus, kurie klientams ne tik kelia džiaugsmą, bet ir leidžia įprasminti savo augintinių atminimus. „Žaisliukų kūryba pradėjau užsiimti maždaug prieš 9-erius metus. Taip pat buvo laikas, prieš 5-erius metus, kuomet šiuos žaisliukus ir pardavinėjau.

Dainų autorius ir atlikėjas Paulius Stalionis kol kas su žmona gyvena naujakurių nuotaikomis. Sutuoktiniai persikraustė iš buto į namus, todėl dabar kuriasi naują aplinką. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ šeima atvėrė savo sodybos duris ir pasidalijo, su kokiomis sodo problemomis jiems teko susidurti. Netoli jūros įsikūrusi šeima apsigyveno Klaipėdoje – ramioje, gražioje vietoje, ir sakė, kad nors jūros nesimato, už kelių kilometrų kartais girdisi jos ošimas.

Kad darganotas ruduo neatimtų gero ūpo, kūrybingi ir darbštūs devynduoniškiai bendruomenės namų lauko erdvę papuošė nuotaikinga kompozicija. Kelių metrų aukščio šiaudų ritinių „skulptūrai“ sudėlioti prireikė ne tik traktoriaus, bet ir palypėti kopėčiomis. Įspūdingo dydžio meškinas bei rudens gėrybių dailiai prikrautas senovinis vežimas kaskart džiugina tiek pačius vietos gyventojus, tiek ir smalsiai traukia visų pravažiuojančiųjų akį.

Daugelis iš mūsų nereikalingus laikraščius, dėžes ir kitas popierines atliekas išmeta į atliekų konteinerį. Visgi, menininkės Astos Baltijos Petrauskaitės-Nagel namuose jų šiukšliadėžėje niekuomet neaptiktumėte, nes moteris iš jų kuria nepaprasto grožio meno dirbinius. Pokalbio metu Asta papasakojo, kad ji savo kūryboje naudoja „Papier-mâché“ techniką, kurios metu popierių sumaišo su kitomis natūraliomis medžiagomis ir iš šios masės kuria dėmesio vertus dirbinius.

„Lietuvių autorių kūryba mūsų leidyklai – labai svarbi, jei kalbėtume skaičiais, 40 procentų sėkmės yra lietuvių autoriai“, – pripažįsta leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, apdovanoti Suaugusiųjų ir Vaikų bei jaunimo literatūros konkursų nugalėtojai.   Konkursų nugalėtojams įteiktos 2 000 eurų piniginės premijos, o geriausiais paskelbti rankraščiai bus parengti spaudai ir taps knygomis.

Kai prieš maždaug dešimtmetį šakiškis Tadas Bybartas sugalvojo imtis šlepečių gamybos verslo, aplinkiniai tik kreivai nužvelgdavo ir kartodavo, kad tai – nesąmonė. Tadas šypteli, kad retai klauso kitų nuomonės, ir ne veltui – jo siūtas šlepetes nešioja net garsiausi Lietuvos žmonės. 37-erių T. Bybartas, kilęs iš Šakių rajono, skaičiuoja, kad jo įkurtai „Šlepetijai“ jau kone dešimtmetis – per tiek metų ir visas subtilybes išmoko, ir platų pirkėjų ratą subūrė.

Marijampolės dramos teatras socialiniuose tinkluose pasidalijo liūdna žinia – mirė ilgametis teatro aktorius, dokumentinių filmų režisierius ir žurnalistas Ričardas Mockus. R. Mockus buvo gerai žinomas ne tik Marijampolės kultūros bendruomenei, bet ir plačiam žiūrovų ratui, dėka savo kūrybos ir darbo įvairiose srityse. Praturtino teatro sceną Ilgametis teatro aktorius daugelį metų įkvėpė tiek teatro, tiek kino žiūrovus.

32-iejų panevėžietis Tadas Baukus pristatė savo naujausią kūrybinį darbą – unikalią virtuvės baldų kolekciją, įkvėptą Amsterdamo mokyklos architektūros stiliaus. Inovatyvi interpretacija išsiskiria tuo, kad kūrėjas panaudojo senus, nebetinkamus naudoti baldus bei keturis istorinius Kauno rotušės durų fragmentus, išsaugotus po pastato tvarkybos darbų.

30-metė marketingo vadybininkė Virginija Tulevičiūtė kuria neįtikėtino grožio paveikslus, naudodama unikalų ir netradicinį metodą – virves ir samanas. Jos kūriniai, kuriuose puikiai dera natūralūs elementai, įkvėpia ir žavi savo originalumu daugelį.   Virginijos meninė veikla prasidėjo 2016 metais, prieš Kalėdas, kai ji nenorėjo eiti į kitą darbą. Tuo metu ji nusprendė pagaminti eglutes iš sidabrinių eglės šakų, jas suklijuoti ir parduoti žmonėms.

Dažniausiai į pajūrį atvykusius poilsiautojus galima išvysti besideginančius pliaže arba besimaudančius jūroje. Visgi, kai kurie atostogautojai paplūdymyje atskleidžia savo meninius gabumus ir parodo, kokį grožį galima sulipdyti iš smėlio. Vieną iš tokių meninių projektų buvo galima išvysti vakar Antrosios Melnragės paplūdimyje. Netoli Klaipėdos esančiame pliaže poilsiautojas pademonstravo, kokį grožį galima sukurti iš smėlio.