kurhauzas

Kurorto simbolio atstatymui prireikė 4 milijonų eurų bei pusšimčio architektų ir restauratorių. Pasak palangiškių darbas pavyko. Šiandien jie mato tokį Kurhauzą, kokį atsimeną iš savo jaunystės. Kviečiame ir jus pasižvalgyti po XIX a. pavyzdžiu atkurtas sales bei kambarius. Prie legendinio Palangos Kurhauzo darbininkai tvarko paskutinius štrichus. Jau šeštadienį visiems kurorto gyventojams ir dažnam kitų miestų bei miestelių gyventojams žinomas statinys atvers duris.

Rengiamasi rekonstruoti Palangos kurhauzo medinę dalį ir visiškai atstatyti jos fasadą planuojama iki šių metų pabaigos, teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Jeigu viskas pasiseks, iki šių metų galo atstatysime išorę, o kitais metais stengsimės iki metų galo pabaigti ir pritaikymo projektą. Lygiai taip pat, kaip darėme ir su mūrine pastato dalimi“, – BNS sakė jis. Ketvirtadienį valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ paskelbė Palangos kurhauzo tvarkybos darbų viešąjį konkursą.

Šiemet bus pradėti vienu Palangos simbolių vadinamo kurhauzo sudegusios medinės dalies pamatų restauravimo darbai, skelbia dienraštis „Lietuvos žinios“. „Jie simbolizuos viso kurhauzo atgimimą. Juk viskas prasideda nuo pamatų, todėl pradžioje įgyvendinsime šį projektą. Kartu rengiamas paties pastato atkūrimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms techninis projektas“, – dienraščiui teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Prieš kelerius metus baigtas rekonstruoti Birštono kurhauzo pastatų kompleksas (Kurhauzas) tapo vienu iš pagrindinių, gausiai turistų lankomų ir kurortą garsinančių objektų visoje. Kurhauzas yra vienintelis išlikęs tokio tipo medinis pastatas Lietuvoje, apie kurio istoriją yra žinoma jau nuo 1857 metų. Savo vardą 1863 metų sukilimo organizavimo posėdžiu, tarpukaryje vykusiais koncertais, mezgamais meilės romanais garsinęs, šiandien Kurhauzas jau spėjo tapti Birštono miesto pažiba.

Restauruoto Palangos Kurhauzo salę trečiadienį padabino puošnus, 18 a. antrosios pusės bronzinis sietynas. Jis į Palangą atkeliavo iš Vilniaus, Lietuvos dailės muziejaus fondų. Net trijų vyrų prireikė, kad sietynas būtų įneštas į Kurhauzą bei padabintų didžiosios salės lubas. Ir tai nestebina – bronzinis, 25 lempučių šviestuvas sveria maždaug 100 kilogramų.

Jackų šeimos reikalavimas iš naujo nustatyti naudojimosi Palangos Kurhauzu tvarką, suteikiant galimybę jiems naudotis Palangos miesto Savivaldybei priklausančia ir po gaisro jau restauruota mūrine pastato dalimi, atmestas – tokį sprendimą antradienį priėmė Palangos miesto apylinkės teismas.

Sudegusios medinės Palangos kurhauzo dalies atstatyti nepradėjęs Gediminas Jacka su savo šeima nusižiūrėjo valstybės ir savivaldybės lėšomis baigiamą restauruoti mūrinę istorinio kurorto pastato dalį, rašo „Lietuvos rytas“. Kurhauzo bendraturčiai Jackai reikalauja iš naujo nustatyti pastato naudojimosi tvarką ir pageidauja savivaldybės valdomos mūrinės dalies antrojo aukšto. Toks ieškinys buvo pradėtas nagrinėti Palangos apylinkės teisme.

Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, visiškai patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir Palangos miesto savivaldybei grąžino Kurhauzo kiemo statinius, kurie neteisėtai buvo tapę vienos šeimos privačia nuosavybe.

Palangos savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies vidaus pritaikymo darbai galės būti vykdomi be pastato bendrasavininkių - Jackų šeimos - pritarimo. Tokį skubiai vykdytiną sprendimą paskelbė Palangos miesto apylinkės teismas.