kristupas zigmantas pacas

Pažaislis O vienuolyną supa didelis ūksmingas senas sodas, raudonas šaltas obuolys iš jo, dar nuo rasos rasotas, ir vieniša grakšti triaukštė varpinė, toli aidėjęs didysis vienuolyno varpas, vos įžvelgiama žvaigždė sumirga danguje, kol vargana širdis krūtinėj plasta, kol maldai šiaurės erdvėje sumūrytus ant kalno pastatus pavakary miglotas spindesys nežemiškai išdažo – čia kamalduliai atsiskyrėliai augindavo vaistažoles ir rojaus kvapą skleidžiančias gėles, lai peršviečia, lai skrodž...