kristupas ašmys

Žymaus kunigo Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998 m.) gyvenimas ir mirtis dar ilgai audrins ne vien jo gerbėjų, bet ir sąmokslo teorijų mėgėjų vaizduotę. Vis dar šokiruoja į viešumą prasiskverbiantys faktai, kad kunigas, poetas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas iš pradžių kaip neatpažintas skenduolis buvo palaidotas Karmėlavos kapinių 23 kvartalo 8 eilėje, vadinamajame vienišų sielų šlaitelyje.

Žemesnio rango garsiosios Kauno Vilijampolės gaujos smogikai teisme kratosi anksčiau tyrėjams duotų parodymų. Kadaise Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, ir artimiausiems jo patikėtiniams nuolankiai tarnavę sėbrai net praėjus beveik 20 metų tebebijo viešai vykstančiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atskleisti visą tiesą. Kai kurie bendrininkai vengia atvirai liudyti apie anuomet Vilijampolės gaujos šulų jiems patikėtas kruvinas užduotis.

Senosios mafijos veteranu vadinamas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, pabūgo pažvelgti buvusiems bičiuliams į akis, todėl liudijo vaizdo konferencijoje. Tik iš trečio karto sutikęs viešai liudyti garsios Kauno Daktarų bylos procese, jau 11 mėnesių vykstančiame Klaipėdos apygardos teisme, J. Bielskis išliko tuo, kuo visada buvo – apsukriu mafijos veteranu. Jis pareiškė nedalyvavęs rezonansiniuose nusikaltimuose, tačiau apie juos sužinojęs iš buvusio ilgamečio bičiulio Ariko Pastuškovo-Storo.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, neva paviešinęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų. Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.

Kauno nusikalstamojo pasaulio vadeiva Henrikas Daktaras Lietuvos apeliaciniam teismui (LAT) skundžia Klaipėdos apygardos teismo šių metų kovo 1-ąją priimtą nutartį, kuria jam suėmimas pratęstas trims mėnesiams. Priimdamas nutartį H. Daktarui pratęsti suėmimą Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi tuo, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus.

Lietuvą kraupinusios garsios mafijos gaujos teismas prasidėjo už gausių teisėsaugos pajėgų saugomų durų. Gegužės 16 diena. Didžiulės policijos pajėgos budi prie visų įėjimų į Klaipėdos apygardos teismą ir pastato viduje. Tokiomis priemonėmis susirūpinta tą dieną vykusio senosios Kauno mafijos veikėjo Henriko Daktaro, pravardėmis Henytė ir Hena, ir jo sėbrų teismo proceso saugumu. Kaltinamieji teisiami dar sovietmečiu Prekybos valdybai statytame pastate.

Kaune plačiai ir skandalingai išgarsėjusi sunkiais nusikaltimas kaltinamo Henriko Daktaro šeima kol kas negalės laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu. Taip penktadienio popietę nusprendė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, atmesdamas Daktarų šeimos ir jų gynėjo Kristupo Ašmio skundą, praneša Apeliacinio teismo komunikacijos skyrius.

Sekso maniaku praminto dano verslininko Bjarke Gallas Berner Schultzo žygius Lietuvoje šiuo metu narplioja dvi institucijos. Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas nagrinėja B.G.B.Schultzo baudžiamąją bylą dėl 21 metų studentės išprievartavimo ir išžaginimo, o Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl B.G.B.Schultzo mažametės dukros tvirkinimo.

Iš Bulgarijos pargabentas Henrikas Daktaras apskundė Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo išduotą leidimą jį suimti, rašo „Lietuvos žinios“. H. Daktaro advokatas Kristupas Ašmys sakė, kad jo klientas prašo apskritai panaikinti kardomąją priemonę, nes ši, suimtojo teigimu, esanti nepagrįsta. Skundą dėl kardomosios priemonės K. Ašmys pateikė apylinkės teismui trečiadienį, o ketvirtadienį šis dokumentas turėjo būti išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą.