kristijonas donelaitis

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuviškos spaudos susigrąžinimo 110-osio metinės minėtos Vileišių rūmuose Vilniuje, kur ir buvo pradėtas leisti pirmasis lietuvių dienraštis „Vilniaus žinios“. Moksleiviai ir visuomenės veikėjai pakviesti skaityti pamėgtų Kristijono Donelaičio eilių, visi vaišinti būriškais valgiais.

LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas visas pluoštas su K. Donelaičio epocha Rytprūsiuose tiesiogiai susijusių dokumentų. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa publikavo vieną iš dokumentų – atliko F. Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija „Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus.

Literatūros klasika atgimsta ir, įgavusi naujus pavidalus, sulaukia neregėto populiarumo. Bent jau taip įvyko penktadienį Knygų mugėje, kur buvo surengta konferencija „Mokomės skaityti Kristijoną Donelaitį“. Čia po trumpos pranešėjų įžangos K. Donelaičio „Metus“ hegzametru skaitė populiarusis aktorius Rolandas Kazlas. Jo pasiklausyti susirinko pilna salė, o tie, kuriems neliko kėdžių, poezijos klausėsi stovėdami.

Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programą. Pagerbiant lietuvių grožinės literatūros pradininką, planuojamos K. Donelaičio archyvinio palikimo paieškos Vokietijoje bei Klaipėdos krašte, taip pat ketinama pateikti paraišką dėl K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo įtraukimo į UNESCO minimų sukakčių sąrašą bei sukurti dokumentinį filmą, pasakojantį apie poetą ir Mažąją Lietuvą.

Vilnius, rugpjūčio 29 d. (ELTA).Vyriausybei siūloma sudaryti Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją, kuriai būtų pavesta įgyvendinti šio minėjimo 2010-2014 metų programą. Šiuo metu jos įgyvendinimą koordinuoja Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Tikimasi, kad oficialiai sudaryta komisija efektyviau koordinuos ir prižiūrės, kaip įgyvendinama programa.

Lietuvos ambasadorius Suomijoje Arūnas Jievaltas kovo 9 dieną Salo miesto Mėlynojo namo galerijoje atidarė parodą „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Parodoje demonstruojami tarptautiniame tapybos plenere Tolminkiemyje menininkų sukurti darbai. Per dešimt kūrybinės stovyklos dienų dailininkai sukūrė apie 50 paveikslų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris išsiuntė laišką Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkui Michailui Margelovui, kuriame padėkojo už Rusijos Federacijos institucijų sprendimą neperduoti Kristijono Donelaičio muziejaus komplekso Tolminkiemyje (Čystyje Prudy) Rusijos stačiatikių cerkvei ir išsaugoti jį Kaliningrado srities valdomoje valstybės nuosavybėje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsiuntė laišką Rusijos Federacijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, prašydama išlaikyti Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje Rusijos valstybės nuosavybėje. Prezidentė atsižvelgė į Lietuvos kultūros ir visuomenės atstovų kreipimąsi dėl Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje likimo.

Kristijono Donelaičio muziejui Tolminkiemyje išsaugoti būtina ryžtinga Lietuvos pozicija Prezidentės ir Užsienio reikalų ministerijos lygiu, teigia filosofas, buvęs Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje Arvydas Juozaitis. „K. Donelaičio muziejus Tolminkiemyje – geriausias Karaliaučiaus/Kaliningrado srities memorialinis muziejus. Joks rašytojas, dailininkas ar kita kūrybinės veiklos asmenybė tokio kultūros židinio neturi nei pačiame Kaliningrade, nei krašte.