kremlius

Devynis kartus Rusijos vandenlenčių čempionas bei pasaulio čempionatų prizininkas Nikita Martjanov įgyvendino tai, apie ką svajojo ne tik jis, bet ir daugelis pasaulio ekstremalų. Maskvos upėje rusas plaukiojo netoli Kremliaus sienų. Ankstų rytą, iškart po „Moscow City Racing" varžybų, buvo surengtas įspūdingas šou.

Pagrindinis Kipro ekonomikos variklis yra turizmo verslas. Pernai į salą atvyko per du milijonus poilsiautojų. Tačiau viena mažiausių Europos Sąjungos ekonomikų nuo 2008-ųjų, kai šalis įsivedė eurą, staigiai krito žemyn. Popietę pakrantės miesto Limasolio kavinės pustuštės. Poilsiautojai čia pradės rinktis tik nusileidus saulei. Tačiau vietos verslininkai žino, kad dabar turistai pramogoms išleidžia gerokai mažiau nei ankstesniais metais.

Vyresnieji prisimena tuos niūrius Šaltojo karo laikus, kai, Kremliaus teigimu, Sovietų Sąjunga kone vienintelė kovojo už taiką ir nusiginklavimą, o Vakarų imperialistai ir pirmiausia JAV didino įtempimą ir grasino branduoliniu ginklu. Šios propagandinės formuluotės gerai pažįstamos, nes anuomet teko dirbti toje sovietinėje visuomenės informavimo sistemoje. Bet tuomet buvo ir šviesulių.

Šokiruojančioje Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) ataskaitoje, cirkuliuojančioje Kremliuje, tvirtinama, kad praėjusią savaitę JAV Mičigano valstijoje kilo „intensyvus“ mūšis tarp pajėgomis, lojaliomis Baracko Obama'os režimui ir JAV sukilėliais.

Neigti, kad kaimyninės valstybės nekelia grėsmės Baltijos šalims, stiprindamos savo propagandinį spaudimą, reiškia, nematyti realios situacijos ir užmerkti akis prieš naujai besiklostančią geopolitinę erdvę regione. Faktų, patvirtinančių, kad būtent Rusija ir toliau vykdo informacinį karą prieš „artimąjį užsienį“, daugiau negu reikia, bent jau pasklaidžius naujienų agentūros „Regnum“ pateikiamą informaciją.

Lygiai prieš 25 metus prie Kremliaus Maskvoje nedideliu lėktuvu nusileidęs vokietis Mathiasas Rustas mano, kad garsusis jo skrydis turėjo tam tikrą įtaką istorijai, praneša agentūra AFP. „Aš norėjau perduoti žinią žmonijai, tą ir padariau“, – pareiškė M. Rustas interviu Rusijos dienraščiui „Komsomolskaja Pravda“, skirtame sensacingo įvykio metinėms. Vyras teigė tikįs, kad „šiek tiek paspartino“ sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo atsivėrimo politiką.

Programišių grupuotės „Anonymous“ Rusijos skyriaus atstovai pranešė apie surengtą išpuolį prieš oficialią Rusijos prezidento interneto svetainę  президент.рф ir ją dubliuojantį Kremliaus tinklalapį kremlin. ru. Apie sėkmingą šių interneto svetainių ataką „Anonymous“ pranešė savo „Twitter“ portalo paskyroje. Įsilaužėliai paskelbė ir ekrano nuotraukas, patvirtinančias, kad šie Rusijos tinklalapiai buvo nepasiekiami interneto vartotojams ne tik Rusijoje, bet ir kitose šalyse.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Olegas Lebedevas pranešė, kad steigiamai institucijai keliamas uždavinys – Rusijos ir jos sąjungininkių interesų gynimas. Svarbiausias šios tarybos tikslas bus užkirsti kelią grėsmėms, kurias Rusijos interesams kelia buvusios SSSR teritorijoje esančios šalys. NVS reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Sablinas papasakojo, kad naujoji taryba nagrinės klausimus, susijusius su tėvynainių situaciją užsienyje, ir kitų valstybių įtaką NVS šalims.

Galima būtų pagalvoti, kad atidesnis visuomenės ir apžvalgininkų žvilgsnis į Rusijos stačiatikių bažnyčią (RSB) nukrypo dėl jų Velykų, šiemet švenčiamų savaite vėliau negu katalikų. Bet jeigu taip ir atsitiko, tai kalti patys jos hierarchai, pritraukę žiniasklaidos susidomėjimą keistais pareiškimais, veiksmais ir netgi pikantiškomis detalėmis.

„Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymas vykti į kitą savaitę Varšuvoje planuojamą Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą – Rusijos diplomatijos ir specialiųjų tarnybų pergalė, su kuria ir sveikinu“, – sako Lietuvos ir Lenkijos santykius komentuojantis apžvalgininkas Vitalijus Karakorskis.

„Konfliktas tarp įtakingiausių Rusijos vyrų į karą peraugo 2003 metų spalį. Prezidentas Vladimiras Putinas neteko kantrybės“ – tokia įžanga žurnalistas Martinas Sixsmithas pradeda savo knygą „Putino nafta“, kurioje visų pasaulį sukrėtusios istorijos liudininkų lūpomis jis atkuria konflikto tarp Michailo Chodorkovskio ir Vladimiro Putino priežastis. „Ekonomika.lt“ pirmieji viešina dar tik pasirodysiančios knygos ištrauką.

(Papildyta kovo5, 08.00) Suskaičiavus beveik 99 nuošimčius balsų paaiškėjo, kad V. Putiną parėmė 63, 82 proc. Rusijos rinkėjų. (Papildyta kovo 5, 07.05 val.) Suskaičiavus 98,09 proc. balsų paaiškėjo, kad už premjerą V. Putiną balsavo 63,97 proc. rinkimuose dalyvavusių Rusijos piliečių. Antroje vietoje pagal rezultatus yra Genadijus Ziuganovas. Jis surinko 17,08 proc. Trečiasis buvo Michailas Prochorovas su 6,91 nuošimčiais balsų.

Nors Rusijos prezidento rinkimuose favoritu laikomas V. Putinas jau 12 m. – valdžios viršūnėje, apie jo asmenybę žinoma nedaug. Vladimiro Putino šaknys – Sankt Peterburge, anksčiau vadintame Leningradu. Jo ilgametė mokytoja puikiai prisimena ne tik mokinį, bet ir jo šeimą. Esą, tuomet Volodia nebuvo aiškus lyderis, bet jo klausė. Nuo paauglystės norėjo būti šnipu, kartą užėjęs į vietos KGB skyrių domėjosi, ko reikia įsidarbinti. Buvo sumanus mokinys, bet slapukas.

Lietuvos ambasadorius Maskvoje Renatas Norkus įteikė skiriamuosius raštus Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Po iškilmingos ceremonijos Kremliuje Lietuvos ambasadorius su Rusijos prezidentu aptarė svarbiausius dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

Austrų laikraštis „Der Kurier“ paėmė interviu iš Ramzano Kadyrovo, kurį pavadino „vienu iš prieštaringiausių šiuolaikinių politikų“ – buvęs separatistas, perėjęs į Rusijos pusę, Čečėnijos kalnų sukilėlių lyderis, pateikiantis save kaip nacijos gelbėtoją. Panašu, kad Čečėnijos prezidentas R. Kadyrovas yra atsparus kritikai. Politikas visus, kas jį kritikuoja, apkaltina sąmokslų organizavimu.

Šeštadienį Latvija balsuos, ar reikėtų rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą. Pagal prognozes, dauguma tars „ne“. Latviams kalbos klausimas – kertinis nacionalinio identiteto aspektas, tačiau prorusiškos organizacijos Latvijoje ir politikai nacionalistai Rusijoje vėl pradės sakyti, kad rusų mažumą Latvijoje diskriminuoja, praneša „Inopressa“. „The Washington Post“ apie referendumą rašoma: „Referendumas turi savo šalininkų ir priešininkų: pirmieji teigia, kad tai yra protesto balsavim...

Kremlių remiantis politinis jaunimo judėjimas „Naši“ kaltinamas sumokėjęs šimtus tūkstančių litų Rusijos žurnalistams, kad šie gerintų Vladimiro Putino įvaizdį ir juodintų už demokratiją kovojančius aktyvistus, rašo „telegraph.co.uk“. Programišių grupuotė „Anonymous“ įsilaužė į elektroninius paštus ir paviešino „Naši“ lyderių laiškus, kuriuose rašoma apie planus „nupirkti“ teigiamus straipsnius apie Rusijos ministrą pirmininką.

Laukiama, kad po Rusijos prezidento rinkimų Vladimiras Putinas imsis kovos prieš opozicinį judėjimą, atsakingą už protesto mitingus, tikina „The Sunday Times“, praneša „Inopressa“. Neįvardytas buvęs Kremliaus patarėjas teigia, kad valdžia taip ramiai kentės demonstracijas tik iki kovo 4 dieną vyksiančių rinkimų, kurių metu, kaip ir daugelis tikisi, nugalės Putinas. „Kaip suprantu, Kremlius tikisi, kad protesto judėjimas tiesiog užges.

Valteris Litvinenko savo sūnų Aleksandrą pavadino išdaviku ir paprašė rusų valdžios jam atleisti ir suteikti galimybę sugrįžti namo, rašo „The Indipendent“, komentuodamas A. Litvinenkos tėvo Rusijos televizijai duotą interviu, praneša „Inopressa“. „2008 metais Valteris bėgo su savo šeima į Italiją – panašu, kad išvengtų Rusijos valdžios keršto po visų spekuliacijų dėl Litvinenkos nužudymo“, – rašoma „The Indipendent“. A. Litvinenkos našlė Marina neseniai pripažino, kad jos vyras bendradarbiavo...

Kovo 4 d. Rusijoje įvyks prezidento rinkimai. Jų nugalėtojas yra beveik aiškus – tai dabartinis šalies premjeras V. Putinas. Nedidelė intriga yra tik ta, ar jis pasieks pergalę jau pirmajame rinkimų ture. Šiandieninių neramių nuotaikų Rusijoje fone tokia įvykių eiga galėtų tapti papildomu destabilizacijos momentu (juolab kad net oficialūs V. Putino reitingai, svyruojantys apie 50 proc. paramos rodiklį, vienareikšmiško atsakymo neduoda), ko valdančiajam režimui visai nereikia.

Panašu, kad kartu su Sirijos prezidento Basharo Assado situacijos sudėtingėjimu ir vis stiprėjančiu šalies izoliavimu stiprėja ir Damasko ryšiai su Maskva. Rusija išlieka bene stabiliausia Sirijos režimo sąjungininkė, teigia „The Financial Times“. Toks ryžtingas Sirijos palaikymas iš Rusijos pusės yra motyvuotas sieko išvengti Sirijos scenarijaus: tuomet Kremlius susilaikė nuo balsavimo dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, kuri prisidėjo prie Muammaro Gaddafio nuvertimo.

Aleksandras Lebedevas yra Rusijos verslininkas ir politikas, kuriam kartu su Michailu Gorbačiovu priklauso laikraštis „Novaja gazeta“. Straipsnis publikuotas „The Guardian“. Buvo keista stebėti iš Maskvos, kaip britų spauda pranešė apie teismo bylą tarp Romano Abramovičiaus ir Boriso Berezovskio. Visi klasikiniai bulvarinio skaitalo ingridientai buvo ten: didžiuliai turtai, neištęsėti pažadai, garbė, gėda, „stogas“, dar keletas pilių, jachtų ir puošnių moterų.

Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas pareiškė, kad Kremlius turėtų paisyti neseniai vykusių masinių protestų dėl rinkimų rezultatų klastojimo ir pakoreguoti savo politiką, skelbia BBC. Stačiatikių Kalėdų dieną patriarchas Kirilas per televiziją sakė, kad, jei valdžia ignoruos protestuotojus, tai bus „labai blogas ženklas, reiškiantis valdžios nesugebėjimą prisitaikyti“. Jis pridūrė, kad šiame konflikte negali palaikyti nė vienos pusės.

2011 m. lapkričio mėnesį Pietų Osetijoje (PO) įvykę prezidento rinkimai tapo tikra vietinės valdžios ir Rusijos, kaip pagrindinės šios separatistinės respublikos globėjos, gėda.

Vienas turtingiausių Rusijos žmonių ir JAV krepšinio klubo „New Jersey Nets“ savininkas Michailas Prochorovas pareiškė, kad sieks Rusijos prezidento posto. Toks milijardieriaus sprendimas sukėlė tikrą diskusijų audrą. Atsirado nuomonių, kad Prochorovas meta iššūkį Vladimirui Putinui, nes siekia šiam atkeršyti.

Rusijoje – didžiausia protestų banga nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų. Mitingų organizatoriai reikalauja naujų, laisvų ir sąžiningų rinkimų.Visose svarbiausiose Maskvos aikštėse buvo sutelktos saugumo pajėgos. Pakviesti net Šiaurės Osetijos daliniai. O pagrindinio mitingo vieta perkelta į atokesnę Bolotnajos aikštę, toliau nuo Kremliaus. Taip Rusijos valdžia pasiruošė protestų bangai, kurią apžvalgininkai vadina didžiausia nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Centro kairiųjų pusiau opozicinė Teisingos Rusijos partija nusprendė savo kandidatu į prezidentus kelti Sergejų Mironovą, šeštadienį paskelbė partijos frakcijos Dūmoje lyderis Nikolajus Levičevas, rašo „RIA Novosti“. „Mes kovosime dėl patekimo į antrą prezidento rinkimų turą ir jame tikimės pergalės“, – sakė N. Levičevas. Antrasis Teisingos Rusijos partijos suvažiavimo etapas vyksta šį šeštadienį. Pagrindinis suvažiavimo darbotvarkės klausimas – kandidato į prezidentus iškėlimas.

Rusijoje sekmadienį prasidėjo Valstybės Dūmos rinkimai. Balsavimo teisę turi 110 mln. šalies piliečių. Jie nulems, kam atiteks 450 parlamento mandatų. Pergalės rinkimuose tikisi valdančioji partija „Vieningoji Rusija“. Tačiau apklausos rodo, kad ji gali netekti iki šiol turėtos dviejų trečdalių balsų daugumos. Rinkimuose dalyvauja septynios partijos. Pakeitus konstituciją, pirmą kartą Dūma renkama penkeriems metams.

Žmogaus teisių gynėjai apkaltino Rusijos valdžią bandymu prieš rinkimus užčiaupti pagrindinę šalies nevyriausybinę rinkimų stebėtojų organizaciją, praneša BBC. Maskvos prokurorai pradėjo tyrimą dėl „Golos“ po to, kai organizacija savo tinklalapyje paskelbė tūkstančius skundų dėl rinkimų kampanijos. „Golos“ kaltinama pažeidusi prieš rinkimus galiojančius informacijos skelbimo apribojimus.

Iš Rusijos statytinio Čečėnijos „prezidento“ Ramzano Kadyrovo asmeninės puotos sugrįžę Lietuvos futbolo vargdieniai patvirtina niūriausius spėjimus apie kelionės motyvaciją ir troškimų bei vertybių seklumą. „Jautėmės kaip kokie prezidentai. Net nepatogu buvo“, – stebėjosi puolėjas Ričardas Beniušis.

Prieš dvidešimt metų Lietuvai deklaravus, kad ji atsikuria kaip nepriklausoma valstybė, šalies sportininkai masiškai traukėsi iš sovietinių čempionatų, federacijų, o ir atkurtas Tautinis olimpinis komitetas beldėsi į visas tarptautines duris. Iškentė, prisibeldė ir net spėjo į Barselonos olimpines žaidynes. Netrukus Lietuvos politikai ėmė demonstruoti bent jau moralinę paramą nelaimingam Šiaurės Kaukazo kraštui – Čečėnijai, kuri taip pat norėjo valstybingumo.

Žiniasklaidos kontrolė buvo vienas iš kertinių faktorių, leidusių Rusijos ministrui pirmininkui 2000 metais būti išrinktam prezidentu. Dabar Rusija ruošiasi parlamento ir prezidento rinkimams, ir Kremlius susidurs su problemomis, sukeltomis politizuotos YouTube auditorijos. Per keletą pastarųjų savaičių vaizdų Rusijos politikos tematika peržiūrų skaičius ženkliai šoktelėjo ir viršijo milijoną peržiūrų.

2011 m. rugsėjo viduryje Ukrainos, Rusijos ir ES santykiai buvo laukimo būsenos. Ukraina turi pasirinkimą iš kelių galimybių ir dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip jai elgtis – eiti asociacijos su ES keliu, stoti į Muitų sąjungą su Rusija priešakyje ar tęsti vadinamąją daugelio vektorių politiką. Ukrainos, RF ir ES kryžkelė Ne tik Europos ir Rusijos lyderiai, bet, atrodo, net Ukrainos vadovybė kol kas neįsivaizduoja, kokia linkme artimiausiu metu plėtos savo užsienio santykius Kijevas.

Lietuvių kolekcija -SHAPED+ pristatyta tarptautiniame renginyje Alternative Hair Show Russia. Prestižinis, garsiausius pasaulio meistrus kasmet sutraukiantis grožio ir stilistikos renginys Alternative Hair Show šiemet rugsėjo 28-tąją vyko Maskvoje, Kremliaus rūmuose.

Buvęs naftos giganto „Jukos“ vadovas, vienas didžiausių Rusijos oligarchų Michailas Chodorkovskis nevengia politikuoti ir kalėjime. Štai ir dabar, atsakydamas į kelias dešimtis britų naujienų agentūros „Reuters“ pateiktų klausimų, naftos magnatas skaudžiai įgnyba didžiausiam savo politiniam priešininkui premjerui Vladimirui Putinui.

Nežinomybė dėl to, kuris iš Rusijos valdžios tandemo balotiruosis 2012 metų Rusijos prezidento rinkimuose verčia analitikus ieškoti „kūrybiškos“ prieigos prie šito klausimo. Aukštai vertindami dabartinio finansų ministro Aleksėjaus Kudrino galimybes tapti naujų šalies ministru pirmininku, analitikai apskritai nusprendė peržiūrėti dabartinio valdžios tandemo sudėtį.

Amerikiečių rašytojo Roberto Ludlumo romane „Prometėjo apgaulė“, išleistame prieš pat autoriaus mirtį – šokiruojanti rugsėjo 11 dienos įvykių Amerikoje nuojauta ir atviras žvilgsnis į žvalgybinių, politinių ir karinės technikos naujovių paslaptis. Romano autorius Robertas Ludlumas (1927–2001) – žymus bestselerių autorius ir politinio trilerio romanų kūrėjas. Iš 25 jo kūrinių net 21 tapo „New York Times“ bestseleriais.

Dėl žurnalistės tyrėjos Anos Politkovskajos nužudymo 2006 metais antradienį buvo suimtas buvęs aukštas Rusijos policijos pareigūnas, skelbia „RIA Novosti“ pagal laikraščio, kuriam dirbo žurnalistė, redaktoriaus pranešimus. „Buvęs leitenantas Dmitrijus Pavliučenkovas buvo sulaikytas“ tyrėjams jį apklausiant, sakė „Novaja Gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas.

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio vadovaujamos ministerijos finansuotu leidiniu, kuriame 1941–1944 m. situacija Vilniuje ir Vilniaus krašte pavadinta vokiečių ir lietuvių okupacija, nevertėtų stebėtis. Dabar reikėtų laukti R. Sikorskio teiginio, kad ir čekai „okupavo“ Tešino sritį, kurią Lenkija kartu su hitlerine Vokietija plėšė į gabalus 1938-aisiais.

Rusija mini rugpjūčio pučo prieš reformų lyderį Michailą Gorbačiovą metines. Perversmas, kuriuo komunistai radikalai prieš 20 metų Rusijoje ketino sustabdyti pokyčius, tik paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka per buvusios šalies ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko teismą Kijeve davė melagingus parodymus, tvirtindamas, kad jis nebuvo susijęs su dujų tiekimo sutarties pasirašymu su Rusija, pranešė aukšto rango Kremliaus pareigūnas.

Istorija dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo greito paleidimo posovietiniame regione sustiprins Kremliui draugiškos Austrijos įvaizdį, mano „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lucasas. „The Economist“ tinklaraščių skiltyje E. Lucasas vardina ir daugiau aplinkybių, dėl ko Austrija laikyta prorusiška – diskretiški ir lankstūs bankai, nesugebėjimas apsaugoti pabėgėlio čečėno Umaro Israilovo, kuris samdomų žudikų buvo nušautas vidury dienos Vienos gatvėje.

Rusijos prezidento rinkimai dar už devynių mėnesių, o pasaulio žiniasklaida jau dabar „gimdo“ ketvirtąjį šios posovietinės valstybės vadovą. Dingstį naujoms kalboms davė pats prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dukart netiesiogiai patvirtinęs, kad galbūt jis geriau negu Vladimiras Putinas tiktų Rusijos ekonomiką pervesti nuo valstybinių ant privataus kapitalo bėgių. Tiesa, Kremliaus šaltinių teigimu, abu politikai apie savo ketinimus praneš tik rugsėjį ar spalį.

Kai girdžiu klausimą, kodėl reikia domėtis žmogaus teisėmis Rusijoje ir ar tai naudinga Lietuvai, apima siaubas. Tai ne šiaip įdomus klausimas. Toks požiūris kelia įdomių minčių. Jei Lietuvoje ketinama šitaip skaičiuoti – tai tiesus ir įprastas kelias į bedugnę. Kiek kainuoja žmogaus gyvybė? Ar egzistuoja samdomam žudikui mokama suma, apie kurią išgirdę žmonės galėtų pasakyti: „Jis negalėjo atsisakyti šio pasiūlymo.

Lietuviai ir lenkai normaliai gyvena ir sugyvena, o jų nesantaika suinteresuota trečioji šalis - mano Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė. Vaizdo konferencijoje, atsakydama į „Balsas.lt“ klausimus, vicepirmininkė aiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Voldemaro Tomaševskio eksaluojama įtampa dėl Švietimo įstatymo pataisų, kuriomis įteisinamas atskirų dalykų dėstymas lietuvių kalba mokyklose, kur pagrindinė kalba ne lietuvių, yra nenatūralus.

Griežtas juodas kostiumas, nuolat skambantis mobilusis telefonas, minutė minutėn sudarytas dalykinių susitikimų grafikas — toks šiandieninis buvusio vyriausiojo Kremliaus virėjo gyvenimas. Dabar Anatolijus Nikolajevičius Galkinas „viso labo“ tik Baltųjų rūmų virtuvės vadovas, Prezidento reikalų valdybos konsultantas, daugelio didžiųjų restoranų patarėjas, nuosavos kulinarinės mokyklos vadovas.

Sovietinė ideologija niekaip nedingsta iš Lietuvos padangės. Žurnaluose, laikraščiuose, internete vis pasirodo straipsnių, kuriuose jų autoriai kaltina Lietuvą ir kitas Baltijos šalis  iškreiptu istorijos pateikimu, jos klastojimu, neteisingais vadovėliais, knygomis ir etc. Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis ministras pirmininkas yra ne kartą nurodęs rašyti „teisingą“ istoriją.

Istorijos vadovėlis 10 klasei, kurį išleido leidykla „Briedis“ siutina niekur neregistruotos Rusijos tėvynainių organizacijos aktyvistus. Jų spauda, taip pat Rusijos žiniasklaida vadovėlių leidėjus ir pačią Lietuvos valstybę užsipuolė mėgindama pasitelkti ir „žydų kortą“, ir Lietuvos kairiuosius radikalus. Seniai laukė puolimo Prieš Lietuvą kažkada siųstus tikrus tankus, dabar keičia propagandiniai.

Rusijos teismas nusprendė, kad verslininkas, teigiantis esąs Ivano Rūsčiojo palikuonis, neturi teisės perimti Kremliaus rūmų, praneša AFP.Rusijos arbitražo teismas atmetė Valerijaus Kubarevo ieškinį, kad jis turėtų perimti keletą rūmų ir visus raudonų plytų bokštus centrinėje Maskvoje, kuriais naudojasi prezidentas Dmitrijus Medvedevas.