kremlius

Kremlius pastaruoju metu naudoja masines represijas prieš bet kokias opozicines jėgas Rusijoje. Ekspertai sutinka, kad Vladimiras Putinas pradeda naują savo 21 metus trunkančio valdymo fazę: transformuoja hibridinį autoritarizmą į absoliutų, rašoma vokiečių leidinyje „Stern“. Teisė Rusijoje dabar taiko baudžiamąjį persekiojimą šimtams žmonių už tokius dalykus kaip pasisakymas dėl A. Navalno išlaisvinimo, už įrašus socialiniuose tinkluose ar net paprasčiausiai už tai, kad jie pasitaikė ne vietoj...

Pastaruosius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teritorijai šiaurėje skiria itin daug dėmesio ir lėšų. Čia buvo atnaujintos dešimtys sovietinių karinių bazių ir statomos naujos, išbandomi naujos ginkluotės rūšys ir dislokuojama vis daugiau kariuomenės. Vakarų šalyse nerimaujama, kad jau labai greitai Rusija pabandys ir čia perimti visišką kontrolę. Arktis – tas pasaulio regionas, kuriame klimato kaitos pokyčiai matyti aiškiausiai.

Rusijos prezidentas pasiskundė, kad iš šalies „vis kažką atiminėti bando“, nors nepatikslino, ką konkrečiai turi omenyje. Tačiau jis pažadėjo „išmušti dantis“, jeigu toks atvejis pasitaikytų. Šią žinutę V. Putinas išsakė Rusijos organizacinio komiteto „Pobeda“ nuotolinio susirinkimo metu.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas „atsigavo“ po praėjusį mėnesį nutraukto 24 dienų bado streiko, kurį paskelbė reikalaudamas suteikti jam tinkamą medicininę pagalbą, ketvirtadienį pareiškė Rusijos kalėjimų tarnybos vadovas.    A. Navalnas, garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas, atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje netoli Maskvos.

JAV išreiškė nerimą dėl rusų karinio dalyvavimo Arktyje augimo. Rusija į tai atsikerta teigdama, kad neleis „NATO šalims“ užvaldyti Arkties ir netgi prabilo apie „tradicines rusų žemes“. Už viso to, tikėtina, slypi ryškus ekonominis interesas – traukiantis dabartiniams Rusijos gamtos išteklių klodams yra ieškomos alternatyvos Arktyje. „JAV ir Danija kartu nerimauja dėl galimo Rusijos karinio dalyvavimo Arktyje.

Rusijos propagandinėje šou laidoje „Rossija 1“ televizijos eteryje buvo papasakota istorija apie tai, kaip Ukraina tariamai ruošiasi Donbase gėjų paradą surengti.

JAV valdžia svarsto galimybę savo kariuomenės dalinius, kuriuos neseniai atšaukė iš Afganistano, dislokuoti Centrinės Azijos valstybėse, skelbia JAV žiniasklaida. Kalbama apie Uzbekiją ir Tadžikiją, o tai dar arčiau Rusijos – Kremlius visuomet itin priešiškai reaguoja į NATO šalių pajėgų buvimą šalia savo sienų.

Rusijoje taip vadinami „silovikai“ (rusiškai – jėgos struktūrų darbuotojai) užima vis svarbesnį vaidmenį politiniame Rusijos gyvenime. Tiek tarnybų, tiek šių struktūrų darbuotojų skaičius kasmet tik pučiasi. Agentūros netgi konkuruoja tarpusavyje dėl valdžios ir įtakos, rašoma „Der Standard“. Šiomis dienomis Rusijoje buvo pakviesta į karinę tarnyba 122 tūkst. šauktinių. Ir tai vyksta dukart – pavasarį bei rudenį. Tačiau net ir tie 250 tūkst.

Rusijos ir Ukrainos pasienyje vis dar išlieka didžioji dalis ten Kremliaus dislokuotos kariuomenės. Šią informaciją paskelbė ne tik Ukrainos prezidentas, bet ir JAV administracijos atstovai. Tai liudija, kad padėtis regione toliau išlieka įtempta. Rusija atitraukė tik nedidelę dalį iš tų dešimčių tūkstančių karių pasienyje su Ukraina, pranešė Joe Bideno administracijos atstovai.

Didžiosios Britanijos karalienės pusbrolis, Kento princas Michaelas (Maiklas) pagautas investuotojams siūlantis kontaktų su Kremliumi mainais į asmeninę naudą, atskleidė laikraščio „The Sunday Times“ ir televizijos kanalo „Channel 4“ atliktas tyrimas. Tokia gėdinga informacija paaiškėjo tuo metu, kai Londono ir Maskvos santykiai yra smarkiai pablogėję, ypač po 2018 metais Anglijoje įvykdyto mėginimo nunuodyti buvusį Rusijos šnipą.

Rusijos privačių karinių bendrovių samdiniai Pietų Afrikos Respublikoje rengia linčo teismus, grobia ir kankina taikius gyventojus, rengia grupinio prievartavimo išpuolius, rašoma prancūzų leidinyje RFI, remiantis vietos gyventojų pasakojimais ir JT organizacijų ataskaitomis. Maskva tvirtina, kad oficialiai šioje šalyje dirba tik „instruktoriai“, kurie „karo veiksmuose nedalyvauja“. Rusijos ambasadorius CAR tvirtina, kad šalyje yra 535 privačių karinių bendrovių darbuotojai.

Rusijoje vyksta kažkas tokio, ko nebuvo nuo pokario metų. Gyventojų skaičius mažėja neįtikėtinu tempu, o mirtingumas pasiekė tokį mastą, kurio oficiali statistika neregėjo daugiau nei 70 metų. Mirtingumas paskutinį sykį taip staiga išaugo tik 1947-ųjų bado laikotarpiu, o šiuolaikinės Rusijos istorijoje taip išaugusio mirtingumo nebuvo net sudėtingu SSRS griūties laikotarpiu.

Rusijos „troliai“ jau seniai peržengė ribas ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose Vakarų šalyse, rodo naujausias tyrimas. Atskleidus didelio masto Kremliaus įtakos informacinėje erdvėje plėtrą sprendžiama, kokių veiksmų derėtų imtis. Didžioji Britanija paskelbė būsianti priversta, kartu su tarptautiniais partneriais, stiprinti kovą prieš Rusijos propagandą po to, kai naujas tyrimas parodė Rusijos „trolių“ tinklo, kuris yra nukreiptas prieš nacionalinę žiniasklaidą, veiklos modelį.

Tarptautinį skandalą sukėlusi istorija apie Rusijos saugumiečių 2014 ir 2017 metais surengtas diversijas užsienio šalyse, kurių metu netgi žuvo niekuo dėti žmonės, iki šiol stokojo aiškaus motyvo. Ukrainos žiniasklaidoje paaiškinta: sprogimai Čekijoje ir Ukrainoje turėjo vieną tikslą – sunaikinti svarbias ukrainiečių amunicijos atsargas. Anot leidinio turimos tyrimo medžiagos, sprogdinimas Čekijos amunicijos sandėliuose buvo įvykdytas iškart po to, kai į Ukrainą buvo pristatyta 5 tūkst.

JAV gynybos ministerijos žvalgybos agentūra (DIA) pateikė savo 2021-ųjų globalių grėsmių ataskaitą ir perspėjo dėl Rusijos keliamos grėsmės. DIA vadovas Scottas Berrieris pripažino, kad JAV atsidūrė „strateginės konkurencijos eroje“ su realia grėsme egzistavimui. Ataskaitoje pažymima, kad pagrindiniai JAV oponentai – Kinija ir Rusija – siekia mesti iššūkį Vašingtono kariniam dominavimui.

Vakcinacija dar kartą parodė, kad gausiai tautinių mažumų apgyvendinti pietryčių Lietuvos regionai itin imlūs Rusijos propagandai ir dezinformacijai. Siūloma sukurti plačią auditoriją apimsiantį televizijos kanalą, kuris pasiūlytų unikalų ir kokybišką pramoginį turinį, dėl kurio Lietuvos tautinių mažumų atstovai neperjungtų į rusiškus kanalus.

Rusija ruošiasi oficialiai skelbti nedraugiškų šalių sąrašą, kuriame greta kitų valstybių turėtų atsidurti ir Lietuva. „Juodasis sąrašas“ yra ne vienintelis Kremliaus atsakas Vakarams – režimas iš Rusijos išsiuntė dalį užsienio diplomatų taip atsakydamas į Vakarų veiksmus prieš Kremlių.

Kremlius neseniai pareiškė, kad JAV ir Rusijos santykiai netrukus gali atsidurti „Šaltojo karo arba net dar blogiau“ būsenoje. Britų žvalgybos vadovas tuo metu akcentavo, kad „Rusija buvo perspėta dėl pasekmių“, tačiau taip pat pripažino, kad dabar yra sunkesni laikai nei sovietiniai. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo interviu „RIA Novosti“ buvo pažerta kaltinimų JAV, pakartotas raginimas „atsisakyti vienpolio pasaulio“ modelio ir įtakos kitoms valstybėms.

Rusijos teismas ketvirtadienį kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų pornografija, pranešė jo advokatas. Nuosprendis paskelbtas Rusijos valdžiai artėjant prie tikslo likviduoti A. Navalno politinį tinklą. Opozicionieriaus regioniniai štabai pranešė, kad bus išformuoti, teismui rengiantis paskelbti nutartį, ar jie turi būti įtraukti į ekstremistinių organizacijų sąrašą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos galios demonstravimą Ukrainos atžvilgiu ir išpuolius Čekijoje, taip pat pareikalavo nedelsiant paleisti kalinama Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną. EP paragino Europos Sąjungą pasiųsti aiškų signalą, kad Rusija brangiai sumokės, jei savo pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina pavers invazija.

Europos Parlamentas ketvirtadienį svarstys rezoliucijos, kuri numato griežtas sankcijas Rusijai šios šalies tolimesnės agresijos Ukrainoje atveju, priėmimą. Siūloma ne tik atjungti Rusija nuo SWIFT mokėjimų sistemos, riboti oligarchų vieklą Europoje, bet ir visiškai atsisakyti rusiškų dujų ar naftos. Šį siūlymą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ketvirtadienio sesijos metu.

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas ketvirtadienį pranešė, kad buvo išardytas A. Navalno biurų nacionalinis tinklas, laukiant teismo sprendimo dėl jo paskelbimo „ekstremistine organizacija“. Visgi dauguma regioninių štabų, turėjusių sustabdyti savo veiklą, toliau dirbs kaip nepriklausomi visuomeniniai politiniai judėjimai.

Rusija ruošiasi paskelbti nedraugiškų valstybių sąrašą, kuriame atsidurti gali ir Lietuva. Šiomis dienomis Kremlius ir dalis Europos Sąjungos valstybių jau apsikeitė diplomatų išsiuntinėjimais iš ambasadų. Ką visa tai reiškia ir kokių veiksmų dar galima tikėtis iš Kremliaus? Apie tai diskusija aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su Seimo nariu Audroniumi Ažubaliu ir Lietuvos karo akademijos docentu daktaru Giedriumi Česnaku.

Lenkijoje vykstančio čempionato metu, tiesioginės transliacijos metu, buvo nuspręsta pašalinti lipduką su Rusijos trispalve ir šios šalies vėliavą nuo stalo. Tokių veiksmų teko imtis taikantis prie WADA sprendimo dėl Rusijos sportininkų dopingo skandalo ir nušalinimo nuo sporto renginių. Šaškių partijos metu tarp šešiskart pasaulio šaškių čempionės iš Rusijos Tamaros Tansykužinos ir sportininkės iš Lenkijos Natalijos Sadovskos baigėsi skandalu.

Rusijos žiniasklaidoje paskelbta apie mistišką „nedraugiškų Rusijai šalių sąrašą“, jo egzistavimą patvirtino ir šalies URM vadovas Sergejus Lavrovas. Oficialiai sąrašas dar nėra sudarytas, o ir jame numatytos sankcijos yra labai riboto poveikio. Ekspertai jau daugelį metų pažymi, kad Rusija kažkuo reikšmingu atsakyti į Vakarų sankcijas neturi galimybių.

Save Baltarusijos prezidentu vadinantis Aleksandras Lukašenka apkaltino tris asmenis bendradarbiavus su JAV ruošiant jo paties nužudymą. Baltarusių visuomenininkai paaiškino, kad kaltinami valstybės perversmo organizavimu „kalbėjo apie tą patį, apie ką kiekviena baltarusių šeima kalba virtuvėje“. Maža to, sensacingoje istorijoje minimas ir Lietuvos vardas.

Vienas Rusijos oro linijas prokuratūra nubaudė pinigine bauda už tai, kad ji išlaipino visus lėktuvo keleivius vien tam, kad juo galėtų skristi gubernatorius. Iš pradžių neigusi incidentą vietos valdžia vėliau aiškinosi, kad „reikėjo aplankyti darželius, mokyklas ir ligonines“. Oro linijų bendrovė „Angara“ buvo nubausta 20 tūkst. rublių (apie 220 eurų) bauda už šešių valandų skrydžio užlaikymą žmonėms, skridusiems Rusijos vidaus reisu Čita – Čara.

Kremlius pirmadienį „nepagrįstais“ pavadino kaltinimus Maskvai dėl sprogimo Čekijos ginklų sandėlyje ir atkreipė dėmesį į šalies prorusiško prezidento Milošo Zemano pareiškimą, kad Rusijos vaidmuo tame 2014 metų įvykyje nėra įrodytas. „Žinoma, matėme šį pareiškimą ir atkreipėme į jį dėmesį. Tegalime dar kartą pakartoti: bet kokie kaltinimai Rusijai įvairių įvykių Čekijoje kontekste yra visiškai nepagrįsti, jie neturi jokio pagrindo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Artėjantys rinkimai, kylančios kainos, o su tuo ir socialinis nepasitenkinimas, bei tolygiai smunkantys reitingai gali išprovokuoti ne tik Aleksejaus Navalno ir jo komandos egzekuciją, bet ir „parodomąjį karą“ Ukrainos rytuose.

Rusijos premjero Michailo Mišustino kortežas, vežęs politiką į darbą, pateko į didelę avariją prestižiniame Rubliovkos rajone Maskvoje. Į avariją pateko valdžios apsaugos vairuojamas „Aurus Arsenal“ ir dar penki civilių automobiliai. Nukentėjo viena moteris, o pats premjeras atsipirko lengvu išgąsčiu, rašoma „Readovka“. Vienas iš automobilių avarijos metu nuvažiavo į šalikelę, o kitas – apsivertė, rašoma „Lenta“. Taip pat skelbiama, kad susidūrimo metu nukentėjo autobusas.

Nepriklausomų tyrėjų grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) paskelbė, kad Rusija paliks savo karinę techniką naujai įrengtoje stovykloje netoli Voronežo, nepaisant to, kad kariai yra atitraukiami nuo sienos su Ukraina. Sugrąžinti įtampą pasienyje su Ukraina Rusija užtruktų kelias dienas, skelbia ekspertai.

Ekspertai ir politologai įvertino Vladimiro Putino kalbą kaip pasirengimą rinkimams bei perspėjimą Vakarams dėl „raudonų linijų peržengimo“. Įžvelgė joje ir grįžimą į neostalinizmą, kuomet teroras tampa norma ne tik veikiant užsienyje, bet ir prieš savo šalies piliečius.

Rusijos miestuose trečiadienį vakare per akcijas kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui palaikyti policija sulaikė per tūkstantį žmonių, įskaitant daugiau kaip 350 žmonių Sankt Peterburge, pranešė nepriklausoma aktyvistų areštus stebinti grupė „OVD-Info“. 20 žmonių buvo sulaikyta sostinėje Maskvoje, 50 – Juodosios jūros kurorte Sočyje, 40 – Kazanėje, sakoma pranešime. Daug šių žmonių buvo sulaikyta dar prieš prasidedant protestams.

Trečiadienio vakarą visoje Rusijoje vyksta, tikėtina, paskutinės Aleksejaus Navalno protesto akcijos iki jų pripažinimo ekstremistais. Prieš protestų pradžią opozicijos lyderiams teko rinktis: išvykimas į užsienį arba maksimalus atsiribojimas nuo viešos politinės veiklos. Tačiau ir tai nepadėjo, mat visoje Rusijoje prasidėjo masinis visuomenės veikėjų, žurnalistų sulaikymas.

Vladimiras Putinas savo kasmetinio kreipimosi į Federacijų Tarybą metu pareiškė, kad „Rusija užtikrins taiką ir gerbūvį savo piliečiams“. Rusijos prezidentas Vakarus perspėjo „neperžengti raudonos linijos“, nes bus imtasi „asimetrinių ir griežtų priemonių“. Pradėjo jis savo kalbą apie santykius su Vakarų šalimis piktinimusi „planais nužudyti A. Lukašenka“ ir Vakarų abejingumą šiuo klausimu bei skundu dėl „bandymų kabinėtis prie Rusijos be jokio pagrindo“. „Buvo peržengtos visos ribos“, – aiškin...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pateikė savo metinį pranešimą. Įtemptos tarptautinės ir vidaus politikos bei artėjančių Dūmos rinkimų sąlygomis jis pažėrė finansinių garantijų šeimoms su vaikais, akcentavo naujos ginkluotės gamybą ir ekonominę stagnaciją turinčius nutraukti sprendimus. Neapsiėjo ir be grasinimų Vakarams: jeigu bus peržengta raudonoji linija, kurią nustatysime mes patys, kentėsite, kaip nekentėjote jau seniai.

Rusijos sostinėje trečiadienį policininkai sulaikė kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įsteigto Kovos su korupcija fondo (FBK) teisininkę Liubov Sobol ir jo atstovę spaudai Kirą Jarmyš.  L. Sobol advokatas Vladimiras Voroninas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad ji buvo išlaipinta iš taksi prie metro stoties „Avtozavodskaja“. Anot V. Voronino, šiuo metu neturima informacijos, kur nuvežta L. Sobol.

Vladimiras Putinas trečiadienį skaitys metinį pranešimą, Rusijai išgyvenant santykių su Vakarais krizę, o kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiams raginant rusus masiškai dalyvauti protestuose. Ilgamečio Rusijos lyderio metiniais pranešimais parlamentarams ir regionų gubernatoriams nustatoma šalies politinė darbotvarkė. Pernai V. Putinas sakydamas šią kalbą išdėstė planą, pagal kurį galiausiai užsitikrino galimybę likti valdžioje iki 2036 metų.

„The Wall Street Journal“ publikavo palydovų nuotraukas, kuriose matyti Rusijos karinės pajėgos Kryme. Ekspertai perspėja, kad sprendžiant iš šiose fotografijose matomos technikos skaičiaus, Rusija atrodo pasirengusi pulti. Palydovo nuotraukos buvo daromos kovo 27 – balandžio 16 dienomis, pasinaudota „Maxar Technologies“ palydovų paslaugomis.

Didindamas kariuomenės prie Ukrainos sienų skaitlingumą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas specialiai mosuoja politiniais-kariniais raumenimis, pritraukdamas viso pasaulio dėmesį, mano karo ekspertai. Tačiau neatmetama ir naujos Rusijos karinės operacijos grėsmė. Tokią nuomonę, vertindami tikrąjį Rusijos karinių pajėgų koncentracijos Kryme ir šalia rytinės Ukrainos sienos tikslą, išdėstė įvairių Vakarų šalių specialistai.

Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno, kalėjime tęsiančio bado streiką, bendražygiai sekmadienį paragino rusus balandžio 21-ąją išeiti į gatves ir padėti išgelbėti jo gyvybę. „Laikas veikti. Kalbame ne tik apie Navalno laisvę, bet ir apie jo gyvybę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Leonidas Volkovas, ragindamas rusus trečiadienį vakare, po prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo, dalyvauti protestuose.

Čečėnija tapo teritorija Rusijoje, kur faktiškai neveikia pasaulietiniai įstatymai, skelbia „Projekt“ žurnalistinio tyrimo autoriai. Regiono vadovas Ramzanas Kadyrovas atvirai propaguoja daugpatystę ir leidžia savo didelės šeimos išlaikymui lėšas, kurios labai daug kartų viršija oficialias pajamas. Daugpatystė Čečėnijoje, kurioje formaliai turėtų galioti Rusijos įstatymai, – kasdienis reiškinys.

Kremlius penktadienį paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskatinti Ukrainą laikytis ugnies nutraukimo susitarimų su prorusiškais separatistais.

Konservatoriai ėmėsi taisyti įstatymus, kad į Lietuvą automatiškai būtų uždrausta atvykti rusų propagandistams. Anot Gabrieliaus Landsbergio, norima turėti tvirtesnius argumentus, neįsileidžiant Kremliaus ruporų, mat kai kurie sprendimus paskelbti juos nepageidaujamais Lietuvoje skundžia mūsų teismams.

Vakarų šalių saugumo ataskaitose pastaruoju metu išskiriamos dvi grėsmę keliančios šalys: Kinija ir Rusija. Abi jos paskutinius dešimtmečiu investuoja į savo kariuomenės modernizaciją nemenkas lėšas. Tačiau jų prioritetai skiriasi, o šalys ne tik kelia skirtingas užduotis, bet ir pasižymi silpnybėmis.

Kovo mėnesį prasidėjęs karo veiksmų okupuotoje Donbaso teritorijoje suaktyvėjimas virto į geopolitinę įtampą keliantį konfliktą ne tik tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau ir JAV ar kitų NATO šalių. Rusija jau pareiškė, kad jos kariuomenės dislokavimas prie sienos su Ukraina yra vertintinas kaip „tikslingas“, o JAV į tai atsakė visapusišku Kijevo palaikymu.

Italijoje sulaikyto karininko, įtariamo šnipinėjus Rusijos naudai, žmona paaiškino vyro poelgį tuo, kad dėl koronaviruso sumažėjo šeimos pajamos. Pasak moters, išlaikyti keturis vaikus ir šunis, o dar ir mokėti paskolą už namą yra neįmanoma už 3 tūkst. eurų. Spec. pajėgos sulaikė generalinio štabo karininką Walterį Biotą perduodant slaptus duomenis Rusijos agentui Romoje.

Prie Ukrainos sienos Rusija sukaupė tiek karių ir technikos, kiek nebuvo nuo pat 2014-ųjų karo pradžios. Tarptautiniai stebėtojai praneša apie provokacijoms ruošiamus Rusijos kariuomenės samdinius ir tankus Donecko regione. Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu ragina Putiną stabdyti arklius, o Kremlius pasauliui ir toliau bando įrodyti, kad Ukraina ir Vakarai kelia grėsmę Rusijai. Kremliaus propaganda ir vėl grasina branduoliniais smūgiais.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rytų Ukrainoje gali atsinaujinti didelio masto kovos veiksmai tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų, ir pabrėžė, kad toks scenarijus „sukeltų grėsmę Rusijai“. „Kremliuje nuogąstaujama, jog Ukrainoje atsinaujins pilietinis karas. Ir jeigu prie mūsų sienų atsinaujins pilietinis karas, didelio masto koviniai veiksmai, tai kels pavojų Rusijos Federacijos saugumui“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.