kremlius

Vakarų šalys antradienį paskelbė Rusijai griežtas finansines sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą ir Rytų Ukrainoje suformuotų teritorinių darinių pripažinimą. Kremlius žada atsaką, „adekvatų, bet nebūtinai simetrišką“. Tuo metu Ukraina skelbia nepaprastąją padėtį ir šaukia daugiau nei 36 tūkst. rezervininkų. „Bloomberg“ paskaičiavo, kad dėl pastarosiomis dienomis kilusios geopolitinės įtampos ir sankcijų grėsmės Rusijos turtingiausieji neteko 32 mlrd. dolerių vertės turto.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis griežtai pasisakė apie rusų parlamentarus, kurie iki šiol, nepaisant savo paniekos Vakarų vertybėms, mielai naudojosi Europos šalių teikiama prabanga. „Daugiau jokių apsipirkimų Milane, vakarėlių Sen Tropeze ir briliantų Antverpene. Tai buvo pirmas žingsnis“, – rašo savo „Twitter“ paskyroje politikas. Tiesa, vėliau jis šią žinutę pašalino ar paslėpė.

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė sankcijas Rusijos finansinėms organizacijoms ir pažadėjo ne tik padėti Ukrainai, bet ir atsiųsti papildomas karines pajėgas į Baltijos šalis. J. Bidenas priminė, kad V. Putinas ką tik paskelbė Ukrainą „neegzistuojančia valstybe“ ir yra pasirengęs pulti kaimyninę šalį. „Kas, vardan Dievo, jis įsivaizduoja esąs, galintis sukurti valstybes savo kaimynės teritorijoje?“ – antradienį kreipdamasis iš Baltųjų rūmų retoriškai klausė JAV lyderis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo ne tik Ukrainos planų stoti į NATO atsisakymo, bet ir „demilitarizacijos“. Maža to, dabartinės apsišaukėliškos Donecko bei Luhansko Liaudies Respublikos Maskvos yra pripažįstamos su jų administracinėmis sienomis. Didžiąją šios rytinės Donbaso teritorijos dalį šiuo metu kontroliuoja Ukraina. „Mes juk jas pripažinome, o tai reiškia, kad pripažinome jų konstituciją.

Oficialaus Rusijos palaikymo sulaukę Luhansko smogikai tęsia kovos veiksmus pasienyje, nepaisant nieko. Pasirodė vaizdai iš Sčastia miesto, kurį kontroliuoja Ukraina, ir kuriame stovi regioną elektra aprūpinanti jėgainė. Būtent Sčastia šiluminė jėgainė tapo separatistais vadinamų, Kremliaus kontroliuojamų smogikų apšaudymo taikiniu. Artilerijos pabūklai faktiškai netyla jau ne pirma diena, o jėgainė nuolat yra stabdoma dėl nuolatinio pavojaus.

Vokietijai stabdant dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokio sprendimo poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties bei galimų Kremliaus manipuliacijų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę. Vakarai į tai atsako sankcijomis. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusija neigia Ukrainos valstybingumą, todėl turi būti imtasi griežčiausių sankcijų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsaku ne tik pripažino anksčiau okupuotas Donbaso teritorijas „suvereniomis respublikomis“, bet ir įsakė dislokuoti ten savo karines pajėgas, matyti iš paviešinto dokumento. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija. Vakarų lyderiai apgailestavo dėl tokio sprendimo, o Prancūzija jau paskelbė sušauksianti Saugumo Tarybos posėdį dėl tokio Rusijos sprendimo.

Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko, Kremliui pareiškus, kad nėra tvirtų planų surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą, mėginant išvengti galimos Maskvos invazijos į Ukrainą. Pačios Rusijos akcijų rinkos smuko dviženkliais skaičiais, Ukrainos krizei toliau sparčiai aštrėjant, o Rusijos rublis taip pat patiria spaudimą. „Pasaulyje dominuoja antraštės apie Ukrainą, Rusiją ir Vakarus“, – pažymėjo „ThinkMarkets“ rinkos analitikas Fawadas Razaqzada.

Internete sparčiai plinta Rusijos Dūmos parlamentaro, liberaldemokratų partijos lyderio Vladimiro Žirinovskio kalba, kurioje jis galimai netyčia nuspėjo, arba tiesiog pasakė per daug, kad 2022-ųjų vasario 22-ąją prasidės karo veiksmai. „Jūs pajausite viską 4 ryto, vasario 22-ąją. Aš norėčiau, kad 2022 metai būtų taikūs, tačiau mėgstu teisybę.

Rusija apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius pasienio patikros punkto ūkinį pastatą Rostovo srityje. Pastatas buvo nutolęs nuo sienos per 150 metrų, jame artilerijos sviedinio pataikymo metu nieko nebuvo. Ukraina anksčiau tvirtino, kad tvarkingai laikosi nešaudymo režimo, o dėl pataikymų į civilių pastatus kaltino Kremliaus palaikomus smogikus.

Kremliaus spaudimas Ukrainoje ir toliau auga, nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų sureguliuoti situaciją. Vladimiras Putinas sušaukė šalies Saugumo Tarybą, kurioje gali būti priimtas sprendimas įvesti karines pajėgas į jau okupuotas Ukrainos teritorijas Donbase. Pirmadienį Rusijos okupuotų Donbaso teritorijų atstovai paskelbė apie apšaudytas civilių gyvenvietes, mokyklas, o šalies pasieniečiai paskelbė apie tariamai įvykdytą įsiveržimą iš Ukrainos teritorijos.

Kremliaus kontroliuojami smogikai skelbia apie dviejų priemiesčio mokyklų apšaudymą. Nepripažintos „Donecko Liaudies Respublikos“ (DLR) atstovai tvirtina, kad į mokyklas pataikė Ukrainos kariuomenės sviediniai. Aukų ar nukentėjusiųjų nėra, o Ukraina tvirtina, kad laikosi ugnies nutraukimo režimo.

Rusija galimai jau atlaisvina kalią savo tankams Ukrainoje – separatistai skelbia pradedantys Donecko ir Luhansko civilių evakuaciją į Rusiją. O su Lukašenka susitikęs Putinas jau rytoj žada surengti branduolinių ginklų pratybas. Išvakarėse jis perspėjo, kad, jei Vakarai nekreips dėmesio į jo reikalavimus – gali imtis karinių veiksmų.

Putinui nežinia ką sugalvojus, užsimanius pablefuoti, ar iš tiesų pakariauti, Lietuvos politikai sunerimo kiek toli gali siekti Kremliaus rankos. Jei karinė technika sutelkta prie Ukrainos, tai tiek mus, tiek kitas Europos šalis Rusija gali paveikti per energetiką – dujas ir elektrą. Šiuo metu padidėjusi ir kibernetinių išpuolių grėsmė. Politikai žmones ramina – Lietuva pasiruošusi atlaikyti tokias atakas. Į uždarą posėdį vienas po kito renkasi Seimo nariai, iškviestas ir Energetikos ministras.

Jeigu Vakarų žiniasklaidoje skelbiama apie Rusijos kariuomenės aktyvumą pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje, tai rusams per televiziją aiškinama, kad iš tiesų pati Ukraina ruošiasi puolimui. Populiariose valstybinės televizijos laidose ir internete dėstomos įvairiausios sąmokslo teorijos. Nuo Rusijos, apsuptos NATO šalių, gynimo, iki galimo JAV cheminio ginklo panaudojimo – šalies informacinėje erdvėje gausu klaidinančių ir niekuo nepagrįstų prielaidų.

Rusija ketvirtadienį pareiškė galinti atsakyti karinėmis priemonėmis, jeigu Vašingtonas nepatenkins jos anksčiau iškeltų reikalavimų dėl saugumo, ir pridūrė norinti, kad visos JAV pajėgos būtų išvestos iš Rytų ir Vidurio Europos.

Rusijos remiami separatistai artilerijos pabūklais apšaudė Luhansko Stanicos gyvenvietę, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje. Vietos humanitarinė misija „Prosilka“ praneša, kad nukentėjo vaikų darželio pastatas, dvi jo darbuotojos galimai buvo kontūzytos. Vaikų pastate dar nebuvo. „Šiandien, vasario 17-ąją, 09 val. 04 min apšaudžius iš artilerijos pabūklo tiesioginio pataikymo būdu buvo pažeistas vaikų darželio pastatas. Pirminė informacija rodo, kad dvi darželio darbuotojos buvo kontūzytos.

Okupuotų Donecko ir Luhansko teritorijų Kremliaus statytiniai ketvirtadienį paskelbės apie apšaudytas gyvenvietes šalia Luhansko. Tuo pat metu Rusijos propagandiniuose portaluose vis dažniau skelbiama apie Ukrainos pradedamą DLR ir LLR puolimą, siekiant „atsiimti žemes“, o V. Putinas piktinasi „vykstančiu genocidu“. Maža to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo aplinka pastarosiomis dienomis akcentuoja „vykdomą genocidą“. Šią informaciją Vakarų šalių atstovai jau pavadino galimu preteks...

Buvęs Rusijos prezidento patarėjas Vladislavas Surkovas, kuris yra laikomas vienu iš karinės operacijos Rytų Ukrainoje ir apskritai, visos dabartinės Rusijos ideologijos, „architektų“, pareiškė, kad šiuolaikinė Rusija „negali likti dabartinėse sienų ribose“, kurios nustatytos dar 1918-aisiais, po Bresto taikos sutarties su Vokietija. „Ankšta ir nuobodu, ir nejauku… ir protu nesuvokiama Rusijai likti gėdingo (Bresto sutarties) pasaulio sienų ribose. Mes už taiką, savaime suprantama.

Britų geltonosios spaudos leidiniai antradienį suskubo skelbti informaciją apie „Rusijos puolimą naktį iš vasario 15 į 16 d.“ Remiamasi neįvardintais šaltiniais JAV žvalgyboje ir pažymima, kad nepaisant Kremliaus pareiškimų, didžioji dalis Rusijos kariuomenės, kuri buvo sutelkta Ukrainos pasienyje, lieka savo pozicijose.

Vasario pradžioje eilė JAV ir Europos žiniasklaidos priemonių paskelbė „šaltinių informaciją“, kurioje tvirtinama apie Rusijos pajėgų „70 proc. pasirengimą surengti karinę operaciją Ukrainoje“, „galimybes užimti Kijevą per tris dienas“ ir netgi „visos Ukrainos okupaciją“. Manoma, kad vasario 5-6 dienomis didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės skelbė informaciją, kuri buvo gauta po šešias valandas trukusio uždaro JAV kongreso narių susitikimo su J. Bideno administracija ir JAV karine vado...

Praėjusį savaitgalį didžiausiame Švedijos leidinyje „Aftonbladet“ publikuotame straipsnyje Rusijos ambasadorius ne tik pareiškė, kad Rusija neleis Švedijai jungtis į NATO aljansą, bet ir pasidalijo itin nediplomatiška nuomone apie Vakarų sankcijas, kuri pateko ir į straipsnio antraštę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien susitiko su užsienio ir vidaus reikalų ministrais. Pokalbių su jais metu buvo išsakytas nepasitenkinimas „dalimi Vakarų atsakymo“ į ankstesnius reikalavimus. Taip pat buvo pažymėta, kad yra parengtas atsakas ir tikimasi tolimesnių derybų. Praėjusį savaitgalį pasirodžius JAV žvalgybos duomenims apie galimą Rusijos puolimą Ukrainoje „jau artimiausiomis dienomis“, Kremliui teko imtis skubių veiksmų.

Nuo 2021-ųjų rudens, kuomet Rusijos kariuomenės pajėgų skaičius pasienio su Ukraina zonoje pradėjo ženkliai augti, JAV pradėjo itin aktyviai skelbti apie Rusijos grasinimų rimtumą. Baltieji rūmai, neįprastai santūrios diplomatijos politikai, aktyviai publikuoja žvalgybos duomenis, dalijasi su sąjungininkėmis, įvardija galimas Maskvos karinės operacijos pradžios datas ir diskredituoja galimas Rusijos provokacijas, kuriomis gali būti siekiama susikurti pretekstą puolimui.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį ryte Vašingtono laiku pasikalbės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl aštrėjančios krizės, sukeltos Maskvos numanomų planų įsiveržti į Ukrainą, sakė vienas amerikiečių pareigūnas. „Jie pasikalbės šeštadienį ryte“, – žurnalistams sakė pareigūnas. Anot jo, Kremlius norėjo, kad lyderiai pasikalbėtų pirmadienį, bet priėmė JAV siūlymą pokalbį paankstinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas susitikimo metu sėdėjo didžiuliu nuotoliu vienas nuo kito dėl to, kad pastarasis atsisakė Rusijoje daryti PGR testą. „Reuters“ skelbiama, kad šią informacijai patvirtino du Prancūzijos prezidento aplinkos žmonės.

Kremlius trečiadienį pareiškė po Prancūzijos ir Ukrainos lyderių susitikimo Kijeve matantis „teigiamų signalų“ dėl Ukrainos krizės. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitiko antradienį, Europai dedant intensyvias diplomatines pastangas nuogąstavimams dėl galimos rusų invazijos į Ukrainą išsklaidyti.

Vasario 7-ąją įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono susitikimas Maskvoje. Derybos, kurių metu buvo aptariama itin svarbūs ir jautrūs klausimai dėl situacijos Rytų Europoje, tęsėsi daugiau nei penkias valandas, tačiau kažkokių susitarimų pasiekti nepavyko. Atrodytų, svarbiausia susitikimo „vinimi“ tapo milžiniškas stalas Kremliuje, už kurio sėdėjo abiejų šalių vadovai.

Įsivaizduokit, kad Britanija, vadovaujama autoritarinio lyderio, išsiilgusio praeities šlovės, bando atkurti savo imperiją. Tai gali apimti ekonominių svertų išnaudojimą, bandymą panaudoti anglų kalbą (jos britiškąją versiją) kaip kultūrinės hegemonijos priemonę, pareiškimus apie gilų civilizacinį pranašumą ir piktnaudžiavimą anglikonų bažnyčios pasauline galia.

Savaitgalį Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos priemonėse buvo paviešintas Aliaksandro Lukašenkos pokalbis su Kremliaus propagandininku Vladimiru Solovjovu. Pokalbio metu diktatorius neabejojo Sąjungos valstybės pergale prieš Ukrainą, o Lietuvą perspėjo, kad „prisišokinės“. „Lietuva gali prisišokinėti, – pareiškė Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas, pats save išdidžiai vadinantis diktatoriumi. – Veltui jie tai susigalvojo.

Europos šalys ir toliau didina suskystintų dujų pirkimų apimtis. Nepaisant tuštėjančių atsargų ir didelių kainų, šalys nepasiduoda Kremliaus šantažui paleisti „Nord Stream 2“ ir tuo pačiu gali nulemti ilgalaikes problemas pačiai Rusijai – sugrįžti į Europos rinką gali būti sunkiau negu bandyti ją bausti siekiu „sušaldyti“. Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ jau pusmetį neparduoda dujų Vakarams daugiau negu buvo sutarta pagal ilgalaikius kontraktus, nepaisant itin palankių pardavimo kainų ir d...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po ir taip įtemptos šių metų situacijos Europos energijos šaltinių rinkoje, perspėjo, kad energijos resursų krizė Europoje tęsis ir 2023-iaisiais. Kremliaus vadovo teigimu, šalys turėtų tartis su Rusija, kaip tai daro Vengrija, ir tokiu būdu sulaukti ne tik pačių dujų, bet ir „gerų kainų“. „Ir kitai metais, tikėtina, bus problemų, jos kils mūsų partneriams Europoje.

Vašingtonas sako, kad Putinas kurpia propagandinę akciją, kuria pasinaudojęs ketina įsiveržti į Ukrainą. Anot Pentagono, Kremlius planuoja netikros ukrainiečių atakos prieš rusus inscenizaciją, net kuria propagandinius vaizdo įrašus su neva ukrainiečių karių nužudytais rusais. Kremlius tai vadina kliedesiais. Savo ruožtu Putinas šiandien išvyko į Kiniją, kur prieš prasidedant olimpinėms žaidynėms, susitiko su sąjungininku Si Dzinpingu.

Kremlius ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos transliuotojų priežiūros institucijos sprendimą uždrausti šalies teritorijoje Rusijos valstybinės televizijos RT transliacijas vokiečių kalba, tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos. „Dabar situacija visiškai akivaizdi: Rusijos visuomenės informavimo priemonei, netgi, pasakyčiau, tarptautinei visuomenės informavimo priemonei uždraudžia transliuoti Vokietijoje. Tai ne kas kita, kaip kėsinimasis į žodžio laisvę.

Kremlius ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „liautis kursčius įtampą“, po to, kai Vašingtonas pasiuntė kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Vakarams susirūpinus invazijos į Ukrainą grėsme.

Kremlius kariauja su Ukraina naudodamasis Vakarais, taip pat kariauja su Vakarais naudodamasis Ukraina. Jo ginklai – daugiausiai psichologiniai, o ne kariniai. Tikslas – pasėti baimę, netikrumą, abejones ir neviltį. Ukrainos atveju Vladimiras Putinas siekia primesti vienišumo ir pažeminimo jausmą. Ukrainos didžiausias troškimas – tapti Vakarų dalimi, kitaip tariant, mėgautis gyvenimo laisvoje visuomenėje kultūriniais, teisiniais, politiniais ir socialiniais privalumais.

Ispanijos leidinys „El Pais“ paviešino du konfidencialius dokumentus, kuriuose galimai yra JAV ir NATO atsakas į Rusijos ultimatumą dėl „saugumo Rytų Europoje garantijų“. Paviešintuose dokumentuose iš esmės patvirtinami tie teiginiai, kuriuos anksčiau pateikė Vakarų politikai ar žiniasklaidos priemonės. Abu dokumentai yra anglų kalba. Vašingtono atsakas užima penkis puslapius, o NATO – keturis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu aptarė įtampą dėl Ukrainos ir susirūpinimą dėl saugumo Europoje, pranešė Kremlius. „Lyderiai išsakė savo požiūrį į situaciją dėl Ukrainos, taip pat klausimus, susijusius su ilgalaikių ir teisiškai privalomų saugumo garantijų suteikimu Rusijai“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Rusijai pateikus ultimatumą Vakarų valstybėms dėl „nesiplėtimo į Vakarus“ netrukus sulaukta atsako: perspėjimo ėmusis karinių veiksmų prieš Ukrainą sulaukti sankcijų. Šįkart sankcijos gali paliesti ir „krištolinius“ V. Putino aplinkos milijardierius, ir daugelį Rusijos gyventojų. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Liz Truss neatmetė „jokių galimų sankcijų“ tikimybės, įskaitant ir Londone daug turto įsigijusių Rusijos oligarchų aktyvų įšaldymo.

Kremlius pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės planus imtis sankcijų prieš rusų bendroves siekiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo į Ukrainą, ir pagrasino esant reikalui imtis atsakomųjų priemonių. Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį sakė, kad Londonas pristatys naujų sankcijų Rusijai projektą, apimsiantį daug daugiau ekonominių taikinių.

Karinė grėsmė auga ir daugelis baiminasi galimo Rusijos puolimo, tačiau jis gali atrodyti ne taip, kaip įsivaizduojama. Kremlius gali pasinaudoti jau išbandytu hibridinio karo modeliu, kuris anksčiau pasiteisino ir taip įgyvendinti savo planus dėl „strateginio saugumo“. Ne todėl, kad nepajėgtų užimti Ukrainos ją užpuldama, o todėl, kad tai nėra būtina ir daug kainuotų.

Rusijos ir Baltarusijos politikai, valstybės reguliuojama žiniasklaida ir valstybinės institucijos ėmėsi aktyviai plėtoti „Vakarai puola“ taktiką, kuri gali būti karinių veiksmų preliudija, kaip jau vyko ir 2013-2014 m. aneksuojant Krymą, bei pradedant karo veiksmus Donbase. Kremlius laikosi ėjimo tradiciniais takais informacinėje kovoje dėl savo tikslų pateisinimo, kuriuos pramynė dar Sovietų Sąjungos propagandos ideologai.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos eskaluoja dėl Ukrainos tvyrančią įtampą savo sprendimu paskelbti 8,5 tūkst. karių padidintą parengtį. „Jungtinės Valstijos eskaluoja įtampą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Stebime šiuos JAV veiksmus su dideliu susirūpinimu“, – pridūrė jis. Pentagonas pirmadienį pranešė, kad iki 8,5 tūkst.

Kremliaus ultimatyvūs reikalavimai NATO „grįžti prie 1997-ųjų ribų“ kol kas sulaukia Vakarų šalių diplomatų griežtai neigiamos reakcijos, o aljanso kuluaruose juokiamasi iš tokių Rusijos pareiškimų. Ekspertai tuo metu pažymi, kad tokie neįgyvendinami reikalavimai tėra bandymas pagerinti derybinę poziciją, o vienintelis Rusijos turimas argumentas – bauginimas karu. „Rusija nenurims“, – įsitikinęs šios šalies vienas iš opozicijos atstovų, publicistas Sergejus Piontkovskis.

Rusija deda daug vilčių į Kiniją, kaip strateginę partnerę, tačiau „pragmatiniai tikslai“, apie kuriuos yra užsiminęs Vladimiras Putinas bent jau kol kas pasireiškia iš esmės vien įvairiomis ekonominėmis nuolaidomis Kinijai ir Tolimųjų Rytų gamtos gėrybių eksploatacija pastarosios valstybės naudai. Remiantis Rusijos oficialiais duomenimis, apie 85 proc. Rusijos eksporto į Kiniją sudaro kuras, mediena, jūros gėrybės, rūda, šlakas ir anglys. Rusijos mašinų ir įrangos eksportas sudaro vos 3 proc.

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė pranešimą, kuriame išvardyti, Vašingtono nuomone, penki Rusijos tebesitęsiančios dezinformacijos pavyzdžiai, įskaitant bandymus iškraipyti istoriją – „istorinį revizionizmą“. „Kai istorija nesutampa su Kremliaus politiniais tikslais, Rusijos pareigūnai ir jų kontroliuojamos jėgos neigia istorinius įvykius arba iškraipo istorinius naratyvus, bandydami pavaizduoti Rusiją geresnėje šviesoje ir tarnaudami jos vidaus ir geopolitinei darbotvarkei“, –...

Rusija ir Vakarų šalys toliau aktyviai kovoja informaciniame lauke dėl įtakos Ukrainoje. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada savo palaikymą Kijevui demonstruoja ne tik perspėjant Kremlių dėl galimų sankcijų, bet ir siunčiant ginkluotę, o Rusijoje vis garsiau kalbama apie jau okupuotų teritorijų „nepriklausomybės pripažinimą“. Jau šios savaitės pabaigoje Rusijos ir NATO šalių atstovų laukia dar vienas derybų ratas dėl pirmosios ultimatumo.