kraujagyslių ligos

Statistika liūdna: kas antras tautietis pernai Lietuvoje mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nors medikai kartoja, kad nuo šio pagrindinio lietuvių žudiko žmonės gali apsisaugoti reguliuodami kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, daugumai tai nė motais. Per aukštą kraujo spaudimą matuoklis parodo kas antram jį pasimatavusiam šeimos gydytojo kabinete. Kaunietė Ausma Bankauskaitė iki šio pavasario jautėsi visiškai sveika, bet vieną dieną prasidėjo keisti skausmai.

Pagrindinės mirties priežastys Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos. Kartais žmonės ignoruoja tam tikrus kūno siunčiamus signalus ir nesusimąsto, jog jiems sveikatą tirtis reiktų kur kas dažniau.

Dažnai diagnozuojamas per vėlai, pasaulyje širdies nepakankamumas įgauna pandemijos mastą. Siekdamos informuoti gyventojus apie šios ligos simptomus ir padėti laiku juos atpažinti, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo gegužės 1 d. kviečia neatlygintinai pasitikrinti nuo širdies ir kraujagyslių ligų didžiuosiuose miestuose, rašoma SAM pranešime. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad širdies nepakankamumo mastai kasmet didėja, kartu auga sergamumas ir kitomis širdies ligomis.

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių lygų Lietuvoje – 4 kartus didesnis nei Europos vidurkis. Gydytoja Jolita Badarienė TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ tikino, jog ligų išvengti galima, o susirgus, svarbu nuosekliai gydytis.   Širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su netinkamu gyvenimo būdu – nesveika mityba, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu.

Perdirbtas maistas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika. Naujas tyrimas atskleidė, kad per didelis raudonos mėsos vartojimas taip pat žymiai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vien Jungtinėje Karalystėje yra 7,6 milijonai žmonių, sergančių širdies ar kraujagyslių ligomis, rašo mirror.co.uk.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kasmet nusineša virš 20 tūkstančių gyvybių – kas dvi valandas, sustreikavus širdžiai, miršta 5 žmonės. Tai dažniausia mirčių priežastis, kuri sudaro net pusę visų mirčių atvejų. Pagal mirtingumą nuo širdies ligų mes pirmaujame Europoje. Medikai sako, kad tokios statistikos būtų galima išvengti, jei žmonės labiau kreiptų dėmesį į savo gyvenseną – atsisakytų žalingų įpročių, būtų fiziškai aktyvus ir laiku kreiptųsi į gydytojus.

Buvo pristatyti nauji moksliniai tyrimai apie perdirbto maisto vartojimo poveikį sveikatai. Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, perdirbto maisto vartojimas padidino antrojo, mirtingesnio, širdies priepuolio riziką. Taip pat padidėjo mirtingumas dėl bet kokių priežasčių, susijusių su maisto valgymu. Tai reiškia, kad greta širdies ligos, jie turėjo didesnę tikimybę mirti nuo bet kokios kitos priežasties, rašo express.co.uk.

Aneurizmos dažnai vadinamos tyliosiomis žudikėmis ne veltui – jos atsiranda be jokių simptomų ir auga iki tol, kol dažnu atveju išgelbėti žmogaus gyvybę pasidaro per vėlu. Apie tai, kas yra aneurizmos, kas lemia jų atsiradimą ir ką daryti joms atsiradus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytojas-kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas.

Per 17 metų Lietuvoje sudarytos itin palankios sąlygos tikrintis prevenciškai dėl ligų, kurios yra dažniausios mirties priežastys šalyje, t. y. kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, gali nemokamai pasitikrinti net pagal 5 ligų prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio.