kosmoso tyrimai

Europos kosmoso agentūros erdvėlaivio „JUpiter ICy Moons Explorer“ (JUICE) paleidimas atidėtas iki penktadienio dėl prastų orų, ketvirtadienį pranešė operatorė „Arianespace“. Erdvėlaivis leisis į aštuonerius metus truksiančią kelionę po Saulės sistemą, kad išsiaiškintų, ar Jupiterio lediniuose mėnuliuose esančiuose didžiuliuose paslėptuose vandenynuose egzistuoja nežemiška gyvybė.

Indija ketvirtadienį pranešė šiais metais pradėsianti 70 mln. dolerių vertės kosminę misiją į Marsą, kurios tikslas – tirti Raudonosios planetos atmosferą. Nepilotuojamą kosminį aparatą Indijos kosmoso tyrimų organizacija žada paleisti spalį. Po 300 dienų truksiančios kelionės jis rinks duomenis apie Marso klimatą ir geologiją. „Kosmoso programa įkūnija Indijos mokslinius pasiekimus ir teikia naudos šaliai įvairiose srityse.

Netolimoje ateityje supergreitus erdvėlaivius beore erdve skraidins antimedžiaga varomi branduolinės sintezės reaktoriai, tvirtina tyrėjai. Antimedžiagos varikliais varomas erdvėlaivis Jupiterį pasiektų per 4 mėnesius ir galimai atvertų plačias perspektyvas žmonių ekspedicijoms į tolimąsias Saulės sistemos planetas ir jų palydovus. Apie tai NASA viešai kalbėjo dar 2010 m. Tiesa, kad toks dar gana fantastiškai skambantis planas būtų įgyvendintas, reikia įveikti daug kliūčių.

Rusijos mokslų akademijos mokslininkas teigė, kad pasaulis per pirmąją šio amžiaus pusę gali išvysti žmogaus skrydį į Marsą, skelbia „RIA Novosti“. „Aš manau, kad (žmogaus kelionė į Marsą) įvyks pirmojoje šio amžiaus pusėje“, – per Maskvoje vykusią spaudos konferenciją, skirtą praėjusiais metais baigtos misijos į Raudonąją planetą išvadoms, sakė Rusijos mokslų akademijos direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Grigorjevas.

Prezidento B. Obamos administracijai apkarpius JAV kosminės programos finansavimą ir atsisakius naujų Marso tyrimo programų NASA svarsto galimybę imtis „artimesnio“, bet ne mažiau ambicingo projekto: antrajame Lagranžo taške už Mėnulio pastatyti kosminę stotį. Ši už nematomos Mėnulio pusės skriejanti tarptautinė kosminė stotis taptų atraminiu punktu ruošiant naujas kosmoso tyrimų misijas ir būsimus pilotuojamus skrydžius į asteroidus, o vėliau – į Marsą, skelbia „Space.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskomos“ ketina pakeisti savo kosminių tyrimų prioritetus ir dėmesį sutelkti  į Mėnulį. Apie tai šalies naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė „Roskomos“ vadovo pavaduotojas Vitalijus Davydovas. „Mes dar kartą apsvarstysime, kaip būtų galima geriau paskirstyti jėgas.

Privačios kosminės bendrovės „Bigelow Aerospace“ įkūrėjas ir savininkas Robertas Bigelou (Robert Bigelow) Tarptautiniame simpoziume apie asmeninius ir komercinius skrydžius į kosmosą („International Symposium for Personal and Commercial Spaceflight“) išreiškė susirūpinimą Kinijos užmačiomis iki 2025-ųjų okupuoti Mėnulį. R. Bigelou pavardė astronautikos ir kosmonautikos pasaulyje nėra nereikšminga. Jo bendrovė „Bigelow Aerospace“ yra pripučiamų erdvėlaivių koncepcijos iniciatorė.

Jungtinių Valstijų turimų astronautų neilgai trukus nepakaks besikeičiantiems pilotuojamų kosminių skrydžių poreikiams patenkinti, teigiama nepelno siekiančios grupės, patarinėjančios mokslo politikos klausimais, paskelbtoje ataskaitoje. Mažėjantis amerikiečių astronautų korpusas kelia grėsmę JAV investicijoms į pilotuojamus kosminius skrydžius, o NASA turėtų imtis veiksmų, kad į kosmosą skristi galinti įgula padidėtų, pažymėjo Nacionalinė tyrimų taryba.

Pirmasis būsimosios Kinijos kosminės stoties modulis  „Tiangong-1“ jau atgabentas į Jiuquano palydovų paleidimo centrą Gansu provincijoje, kur pradėti galutiniai jo patikrinimo darbai, pranešė „Space.com". Kada 8 500 kg masės modulis bus paleistas į kosmosą, neskelbiama.

Prieš žmonėms leidžiantis tyrinėti asteroidą kosmose, NASA astronautai ir mokslininkai pirmiausiai šią misiją ketina imituoti vandenyno dugne. Mokslininkai ir inžinieriai kai kurias misijos technologijas ir koncepcijas išbandys Floridoje esančioje Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos povandeninėje laboratorijoje.

Po beveik ketverius metus trukusios kelionės kosminis zondas „Dawn“ artėja prie pirmosios savo užduoties – didžiulio Vestos asteroido. „Dawn“ 2007 metų rugsėjį pradėjo tolimą misiją, kurios tikslas – ištirti du didžiausius aplink Saulę skriejančius asteroidus – Vestą ir Cererą – ir atskleisti Saulės sistemos paslaptis. Norint įvykdyti užduotį, zondui teks nukeliauti beveik 5 mlrd. kilometrų, praneša naujienų agentūra AFP.

Rusijos ir Izraelio kosmoso tyrimų agentūros pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo kosmoso tyrimų srityje, sekmadienį paskelbė Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ spaudos tarnyba, pranešė „RIA Novosti“. Šia sutartimi siekiama sudaryti teisines prielaidas dėl bendradarbiavimo kosmoso tyrimų srityje, įskaitant kosmoso technologijų plėtojimą taikiems tikslams.

Kosmosas pasaulyje jau seniai suprantamas kaip praktinė veikla, kuri teikia ekonominę naudą, tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja samprata, kad kosmoso veikla yra tik didžiųjų valstybių politinės ir karinės galios demonstravimo priemonė, kuri mažai valstybei yra visiškai nereikalinga ir nenaudinga. Tiek didžiosios, tiek mažosios valstybės aktyviai veikia kosmoso ekonomikoje ir suvokia, kad ši veikla didina pridėtinę vertę valstybei ir kartu žmonėms.

JAV kosmoso agentūra sprendžia dėl 28 potencialių misijų, kurių tikslas – gyvybės paieškos Saulės sistemoje ir už jos ribų. „Astobiologija ir gyvybės paieškos yra svarbiausia, ko turėtume imtis toliau tiriant Saulės sistemą“, – teigė Cornellio universiteto Itakėje, Niujorke, mokslininkas Steve'as Squyresas. „Mes laukiame 28 skirtingų misijų, kurios apimtų viską nuo ant Merkurijaus nusileisti galėsiančių aparatų iki aparatų, praskriesiančių pro Saulės sistemos pakraščiuose esančius objektus.

JAV prezidentas Barackas Obama pristatė naujus NASA vykdomų kosmoso tyrimų tikslus. Tarp jų – Amerikos astronautų išsilaipinimas asteroide ir pilotuojamas skrydis į Marsą. Prezidentas B. Obama NASA Kennedy kosminiame centre Floridos valstijoje pristatė savo administracijos parengtus naujos NASA kosminės erdvės tyrimų programos prioritetus, praneša „Space.

Mėnulis pateikė naują paslaptį: Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ jo paviršiuje aptiko organinių molekulių, pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) . Indijos mokslininkai yra ties svarbaus atradimo slenksčiu – gali būti, kad jie Mėnulyje aptiko vienokios ar kitokios formos gyvybės pėdsakų, skelbia „DNAIndia.

Tarptautinė astronomų komanda pirmą kartą tiksliai išmatavo atstumą nuo Žemės iki juodosios skylės. Nesinaudodami matematiniais modeliais, mokslininkai nustatė, jog jas skiriantis atstumas – 7,8 tūkst. šviesmečių, o tai žymiai mažiau, nei manyta anksčiau. Tokius rezultatus mokslininkai gavo išmatavę juodosios skylės ir prie jos esančios mirštančios žvaigždės skleidžiamas radijo bangas, rašo „Sciencedaily.com“. Dėl žymiai mažesnės paklaidos, nesiekiančiose nė 6 proc.