komunaliniai

Rekordinių kainų šildymo sezonas įsibėgėjant, kai kurios savivaldybės giriasi, kad padės gyventojams mokėti mažiau. Vilniaus politikai žada, kad gyventojai galės už šilumą nemokėti visos kainos iš karto, o skolas be palūkanų išsimokėti per metus. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos politikai nusprendė gyventojams padalinti šilumininkų pelną ir nekilnojamojo turto mokesčius. O vyriausybė toliau derina planą, kad šiluma gyventojams šiemet būtų ne daugiau kaip 30 proc. brangesnė nei pernai.

Į neregėtas aukštumas kylant dujų, elektros ir šildymo kainoms vyriausybė siūlo planą, kaiop gelbėti žmonės nuo gręsiančio kainų šoko. Žada nustatyti kiek gyventojams daugiausia gali brangti dujos, elektra ir šildymas. Jei rinkose kainų augimas bus didesnis, valstybė tai amortizuos, bet laikinai – visą kainą žmonės sumokėti turės per ateinantį penkmetį. Taip pat Vyriausybė nori pusmečiui atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą.

Brangstant šildymui, elektrai ir dujoms, prezidentūra ragina vyriausybę sušvelninti gresiantį komunalinių mokesčių šoką gyventojams. Nuo sausio drastiškai išaugsiančias energijos sąskaitas siūloma išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Panevėžietė senjorė Danutė visai nesidžiaugia prasidėjusiu mieste šildymo sezonu. Radiatoriai jos dviejų kambarių bute jau šyla, tačiau ši šiluma moters visai nedžiugina, mat šildymas šiemet brangesnis. „Kai reiks mokėt, nebus gerumo.

Vilniaus ir kelių aplinkinių rajonų daugiabučių gyventojams nuo liepos pigs vanduo, pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Daugiabučių gyventojams vieno kubo kaina mažės 4 centais iki 1,32 euro (su PVM), o privačių namų – pakils vienu centu iki 1,29 euro (su PVM). Verslo klientams vanduo brangs taip pat 4 centais iki 1,37 euro.

Koronavirusas iš Lietuvos kol kas nesitraukia, šalyje kovą užsibuvo ir vėsesni orai. Tad daugiabučiuose, privačiuose namuose ir įmonėse radiatoriai kaito it žiemą. Visgi, kol į pašto dėžutes krito sąskaitos už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas, dalies tautiečių kišenės nestorėjo. Taigi, dalį pajamų ar net darbo netekę gyventojai, o ir verslo įmonės prašo atidėti mokėjimus. Komunalininkai linkę padėti – nukelti mokėjimus ar net išdėlioti juos visiems metams.

Didžiausią sąskaitą už centralizuotai tiekiamą šilumą gruodį gavo kai kurie Palangos gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys. Brangiausiai mokančių vartotojų sąskaitos per metus - gruodį, palyginti su 2014 metų gruodžiu, sumažėjo 14 eurų (8,2 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - vidutiniškai 13 eurų (2,5 karto). Bene brangiausiai už 60 kv. metrų ploto butą turės mokėti Palangos Kretingos gatvės namo gyventojai - 174,79 euro (1,4 proc.

 Atsiskaityti internetu už dujų, elektros energijos, šalto ar karšto vandens suvartojimą bei gyvenamojo pastato administravimą Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,14 proc.) renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, likusieji – fizines atsiskaitymo vietas. „Nors atrodytų, kad atsiskaitymas internetu – įprastas procesas, mūsų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai.

UAB „Viena sąskaita“ indekso duomenimis, gyventojų išlaidos būsto išlaikymui 2013 m. pavasario mėnesiais sudarė 576,7 Lt arba apie 33 proc. vidutinio Lietuvos neto darbo užmokesčio. Remiantis indekso skaičiavimais, šalyje padidinus minimalųjį darbo užmokestį, gyventojams lengviau pragyventi netapo. „Skaičiai rodo, kad šis pavasaris gyventojams buvo finansiškai sunkesnis, pabrango daugelis komunalinių paslaugų.

Dauguma (72 proc.) ekonomiškai aktyvių Latvijos piliečių nuo 18 iki 55 metų amžiaus sakosi galintys susimokėti už vandenį, dujas, šildymą ir kitas komunalines paslaugas. Tokią apklausą atliko rinkos, socialinių sąlygų ir žiniasklaidos agentūra "TNS Latvija". Apklausos duomenimis, mažiau problemų mokėdami už komunalines paslaugas turi vyrai, asmenys gyvenantys Rygos mieste ir jo apylinkėse bei asmenys, kurių mėnesinė alga siekia daugiau nei 300 latų.

Savaitgalį ir švenčių dienomis sinoptikai prognozuoja iki 30 laipsnių šaltį. Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune daugiabučius namus prižiūrintys specialistai speigus pasitiks sustiprintomis pajėgomis. Bendrovės „Mano būstas“ Pastatų ūkio valdymo departamento direktorius Tadas Misevčius teigė, jog jo vadovaujama pastatų priežiūros techninė tarnyba nuolatos stebi orų prognozes. Nuoseklus darbas leidžia iš anksto pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms.

Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik penkis kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 %, o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 %. Tokius duomenis parodė bendrovės „Viena sąskaita“ indeksas, kuris apskaičiuojamas analizuojant gyventojų sąskaitas.