komsomolskaja pravda

Vienas buvęs Kremliaus atstovas, kalbėdamas „Komsomolskaja Pravda“, „netyčia išsikalbėjo“, kad Rusija turi paslėpusi nežinomą skaičių atominių bombų JAV pakrantėje, kurios „yra parengtos detonuoti“, rašoma „The Independent“. Ekspertai šią informaciją vadina šių laikų politine karyba.

Nuo pat pirmos akimirkos, kai žiniasklaida paskelbė apie „Boeing“ lėktuvo katastrofą virš Ukrainos, Rusijos žiniasklaida ir oficialūs atstovai nuolat išsakydavo abejones vykdomo tyrimo duomenimis.  Galima įžvelgti vienintelį visas tas versijas vienijantį dalyką – didžioji dalis jų pasirodydavo kaip „atsakas“ Vakarų atliekamiems tyrimams.

 Du pokštininkai iš Rusijos trečiadienį pareiškė, kad jie apmovė Britanijos popmuzikos superžvaigždę Eltoną Johną, privertę jį patikėti, kad jis telefonu kalbasi su prezidentu Vladimiru Putinu. Televizijos laidų vedėjas Vladimiras Krasnovas ir jo partneris Aleksejus Stoliarovas, prisistatantys Vovanu ir Lexusu, papasakojo, kad tai jie skambino serui E.Johnui, kuris patikėjo, jog kalbasi su Kremliaus šeimininku.

Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Per Krymo okupaciją viso pasaulio žodyne atsirado nauji su Ukraina ar Rusijos veiksmais tapatinami simboliai – tiek vaizdiniai, tiek žodiniai. Į vieną iš jų kviečiame pažvelgti išsamiau. „Banderininkai“ – Kremliuje ir tarp jam palankių rusų bendriniu tapęs žodis, kuriuo pavadinamas kažkas itin nekenčiamas, kilęs iš Ukrainos, siejamas su fašizmu ir ginklu užėmusiu valdžią Ukrainoje.

Samaros srities Kinel Čerkasko rajono Krotovkos kaime vakar kilo tarptautinės muštynės: 150 čigonų eilė išsirikiavo maždaug prieš 100 rusų. Per grumtynes nukentėjo du žmonės: gaisrininkas ir jauna kaimo gyventoja, kuri buvo smarkiai sumušta, o po to per ją pervažiavo automobilis. Apie tai laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ papasakojo vietinis gyventojas Ruslanas Kasjanovas.

Praėjusią savaitę Šri Lankoje nuskendo turistas iš Sankt Peterburgo. Kaip paaiškėjo, 31 metų Viktoras Fedorinovas ir 23 metų Darja Prokopenko Pietų Azijos saloje leido savo medaus mėnesį – jaunuoliai susituokė liepos pabaigoje po keturis metus trukusios draugystės.

Lygiai prieš 25 metus prie Kremliaus Maskvoje nedideliu lėktuvu nusileidęs vokietis Mathiasas Rustas mano, kad garsusis jo skrydis turėjo tam tikrą įtaką istorijai, praneša agentūra AFP. „Aš norėjau perduoti žinią žmonijai, tą ir padariau“, – pareiškė M. Rustas interviu Rusijos dienraščiui „Komsomolskaja Pravda“, skirtame sensacingo įvykio metinėms. Vyras teigė tikįs, kad „šiek tiek paspartino“ sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo atsivėrimo politiką.

Rašyti apie žmogų, kai jo jau penkeri metai nebėra, – nedėkingas užsiėmimas. Juo labiau – apie Borisą Jelciną, kuris iki pat savo mirties 2007-ųjų balandžio 23-iąją nugyveno spalvingą, prieštaringą ir reikšmingą visai SSRS ir Rusijai 76 metus ir beveik tris mėnesius trukusį gyvenimą. Dar sunkiau suprasti, kodėl naujojo tūkstantmečio išvakarėse savo postą jis užleido visiškai kitokios gyvenimiškos patirties ir proto sanklodos politikui.

Buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas pareiškė, kad 1991 metų sausį jo būrys Vilniuje veikė su sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo žinia, o komunikacijos centrus reikėjo užimti todėl, kad būtų paskelbta apie prezidentinio valdymo įvedimą Lietuvoje.