kompensacijos

Gausios liūtys dalyje Lietuvos laukų jau naikina daržovių derlių – ūkininkai pasakoja apie po vandeniu atsidūrusius kopūstus, morkas, bulves ir svogūnus, o nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Tačiau gyventojams svarbiausias klausimas – ar mažesnis lietuviškų daržovių derlius rudenį reikš ir didesnes kainas parduotuvėse? Augintojai pasakoja, kad kai kuriuose ūkiuose dalies derliaus išgelbėti gali nebepavykti, o tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus nuimti daržoves.

ESO jau pradeda mokėti kompensacijas gyventojams, patyrusiems nuostolių dėl dingusios elektros. Kompensacijas šiandien jau gavo 100 gyventojų, su neginčijamais įrodymais pateikę prašymus. Kas kompensacijos dar negavo, teks laukti dar mažiausiai savaitę, kai bus išmokama kita dalis kompensacijų. Neturinčių elektros šalyje dar apie 1 tūkst. žmonių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) išaugo apie 1 mln. eurų ir sieks apie 18 mln. eurų. Tačiau ši suma dar bus tikslinama, nes žalos vertinimo ir tinklo atkūrimo darbai dar tęsiami, pranešė Finansų ministerija.

ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Nuo rytojaus ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Šeštadienį Lietuvoje siautusi audra pridarė žalos tiek gamtai, tiek verslams, tiek žmonių asmeniniam turtui. Audra taip pat pareikalavo aukų – žuvo mažiausiai vienas žmogus, ne vienas buvo sužeistas. Atsitikus nelaimei žmonės neretai nežino, kur kreiptis ir ko tikėtis, todėl teisininkė atsakė į klausimus, ką daryti skirtingais atvejais.

Lietuvoje sparčiai plintantys invaziniai augalai kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Specialistai įspėja, kad žemės savininkai privalo rūpintis jų naikinimu, o už reikalavimų nepaisymą gresia baudos. Taip pat daliai gyventojų šiems darbams skiriama ir finansinė parama. Kaip anksčiau skelbė naujienų portalas tv3.lt, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle pasidalijo svarbia informacija apie invazines augalų rūšis ir jų daromą žalą.

Lietuvai kovojant su demografine krize, vis dažniau svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis jai spręsti. Viena iš jų – skatinti emigrantus grįžti į Lietuvą. Tačiau dalis žmonių abejoja tuo ir mano, kad sugrįžti į Lietuvą ir iš naujo kurti gyvenimą nėra taip lengva. Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų gavimo tvarka lietuviams, dirbusiems Europos Sąjungos ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti dar daugiau iššūkių norintiems grįžti į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) kreipėsi į šalies Vyriausybę, Teisingumo bei Vidaus reikalų ministerijas, ragindama peržiūrėti pareigūnų kelionių išlaidų kompensavimo tvarką. Daugiau – pranešime spaudai. „Prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, kuro kainos akimirksniu ėmė šokti tikrą pasiutpolkę. Tai iš karto pajuto nemaža dalis pareigūnų, kurie į tarnybą ir iš jos kasdien važiuoja ne vieną dešimtį kilometrų.

Mažėjantis gimstamumas Lietuvoje verčia visus ieškoti sprendimų: svarstomos finansinės paskatos, mokesčiai ir naujos socialinės garantijos šeimoms. Ekspertai kelia klausimą – problema finansuose ar pasikeitusioje žmonių mąstysenoje? Apie demografinę krizę Lietuvoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai Vaidas Augustinavičius ir verslininkas Robertas Dargis.

Nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems uogų ir vaisių augintojams numatyta 3,3 mln. eurų parama, nors pastarieji prašo 3,8 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija sako, kad pinigai bus pervedami jau artimiausiu metu, tačiau kompensacijos suma proporcingai mažės pagal paraiškų skaičių. Be kita ko, ministerija žada kompensuoti ir javų bei rapsų augintojų nuostolius, tačiau kiek tam reikės pinigų, kol kas neaišku.

Skatinant žemdirbius labiau drausti augalus ir pasėlius Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Žemės ūkio ministerijos siūlymo padidinti draudimo įmokų kompensacijas. Ministerija siūlo numatyti, kad ūkininkams, apdraudusiems augalus ir pasėlius, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, būtų kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, o ne 50 proc., kaip yra dabar.

Šios savaitės pradžioje Palangos oro uoste keleiviai susidūrė su nepavydėtina situacija: išaiškėjo, kad į Egiptą turėjęs skristi lėktuvas – per sunkus, taigi nė vienas keleivis negalėjo su savimi pasiimti jokio bagažo, o 8 keleiviai apskritai neišskrido. Į šią situaciją sureagavo ir Palangos meras, į kurį keleiviai kreipėsi pagalbos aiškinantis situaciją.

Nors grįžę iš kelionių lietuviai dažniausiai parsiveža tik geras emocijas ir prisiminimus, taip pasiseka ne visiems. Būna atvejų, kai kelionė ne tik nuvilia, bet dar ir atsieina daug brangiau, nei tikėtasi. O ko tokiais atvejais galima reikalauti? Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojai dalijosi itin nemaloniomis kelionių patirtimis, dėl kurių jų atostogos buvo sugadintos. O kelionių organizatoriai paaiškino, kokius nuostolius keliautojams gali atlyginti.

Grupė parlamentarų siūlo padvigubinti vėjo ir saulės parkų vystytojų mokamas kompensacijas šalia gyvenantiems žmonėms bei jas kiek sumažinti bendruomenėms.    Siūloma nuo 15 proc. iki 30 proc. padidinti vadinamosios gamybos įmokos dalį, skiriamą šalia, iki 2 kilometrų (vietoj 5 km dabar) nuo elektrinių gyvenantiems žmonėms.  Be to, bendruomenių organizacijoms siūloma skirti 70 proc. (vietoje 85 proc.

Siekdama paskatinti verslus vasaros sezono metu įdarbinti moksleivius, Vilniaus valdžia jiems skirs 500 eurų dydžio mėnesines kompensacijas už kiekvieną etatą. Pasak sostinės vicemerės Donaldos Meiželytės,  jaunuoliams verslo suteikta galimybė padirbėti vasaros metu teikia ne tik piniginę naudą, bet ir patirtį ar progą išbandyti įvairias profesijas.

Ne visi gyventojai turi fizinių galimybių ar gebėjimų užsidirbti pakankamai pinigų pragyvenimui. Tokiems gyventojams teikiama valstybės parama, kurią iš valstybės biudžeto lėšų moka savivaldybės, kuriose paramos stokojantys žmonės gyvena. Nuo 2025 m. parama bus kiek didesnė nei praėjusiais metais. Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Klaipėdos savivaldybė primena, kad gyventojai prašymus-paraiškas kompensacijoms už būsto šildymą gali teikti viso 2024–2025 metų šildymo sezono metu. Kaip nurodoma pranešime, kompensacija bus skiriama už visą sezono laikotarpį (grąžinama atgaline data nuo šildymo sezono pradžios – 2024 m. spalio mėnesio). Gyventojai, norintys gauti kompensaciją už visą šildymo sezoną, turi prašymą pateikti iki mėnesio, kurį baigiasi šildymo sezonas pabaigos.

Liepos mėnesio gale praūžusi audra Lietuvai atnešė milijonus eurų nuostolių. Kaip žinia, be elektros likę gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau vos kelioms minutėms atsiradusi elektra šiuos planus gali sugriauti. Taip nutiko Vilniaus rajone gyvenančiai skaitytojai Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Naujienų portalui tv3.lt ji pasiskundė dėl esą nesąžiningo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elgesio.

Sekmadienį ir pirmadienį pro Lietuvą praūžusi audra, apie kurią, beje, gyventojai nebuvo įspėti pranešimais, pridarė milijoninių  nuostolių ir apie 160 tūkst. vartotojų paliko be elektros. O priežastys, lėmusios elektros dingimą, kiekvienoje gyvenvietėje, greičiausiai, yra skirtingos. Pavyzdžiui, viename Vilniaus rajone (kelyje Kyviškės–Valčiūnai, iškart už Naujosios Vilnios stoties) buvo užfiksuota elektros pastotė, tiesiog „plūduriuojanti“ vandenyje.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo išplečiamas ratas gyventojų, kuriems bus kompensuojamos išlaidos už namų atnaujinimą. Projektu siekiama užtikrinti valstybės paramos teikimą nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių ir nukentėjusių gynėjų šeimos nariams (vaikams (įvaikiams), našliams (našlėms) ir tėvams (įtėviams). Taip pat projektu siekiama paspartinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyv...

Mirus žmogui, jo artimieji ne tik gali kreiptis dėl finansinės paramos į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, gauti vienkartines ar periodines išmokas arba pensijas iš „Sodros“. Jei mirusiajam buvo skirtos „Sodros“ išmokos ar kompensacijos, tačiau jos jam dar nebuvo išmokėtos, išmokos atiteks paveldėtojams. Svarbu žinoti, kad šios išmokos neišmokamos paveldėtojams automatiškai.

Mirus šeimos nariui sunku būna ne tik emociškai, bet dažnai ir finansiškai. Dėl to gyventojai gali kreiptis įvairiausių vienkartinių ar periodinių išmokų. Pavyzdžiui, jei velioniui priklausė kokios nors išmokos ar pensija, bet dėl mirties jis jų negavo, pinigai išmokami paveldėtojams. Beveik pusę tūkstančio eurų gauna laidojantis asmuo, iki 2,9 tūkst. eurų išmokama, jei palaikus reikia gabenti iš užsienio.

Prekybos žmonėmis aukas Lietuvoje reikia aktyviau informuoti apie jų teises, joms turi būti užtikrinama nemokama teisinė pagalba ir atitinkamos kompensacijos, nurodoma Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) vertinimo ataskaitoje. Joje nurodoma, kad Lietuva, visų pirma, yra prekybos žmonėmis aukų kilmės šalis, tačiau pastaraisiais metais ji vertinama ir kaip valstybė, kurioje galiausiai atsiduria šio nusikaltimo aukos.

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai ir verslas gali gauti kompensaciją, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Visi lietuviai privalo pasikeisti namuose naudojamus suskystintų dujų balionus. To nepadariusiems iki šių metų pabaigos bus skiriamos baudos ir išlaidas jau teks apmokėti patiems. Tačiau šiemet visi vis dar gali pasinaudoti parama tiek tinklų įrengimui ir pertvarkymui bendrose patalpose (laiptinėse), tiek butuose, tiek naujų ir modernių viryklių įsigijimui. Pasak Energetikos ministerijos, taip gyventojai savo aplinką gali paversti saugesne.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą toliau subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį. Subsidijų taikymas pratęstas iki šių metų kovo 31 d., nurodo rajono savivaldybė. Skelbiama, kad mokestis gyventojams už centralizuotai tiekiamą šiluminę energiją galės keistis kiekvieną mėnesį priklausomai nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos kiekvieną mėnesį skelbiamos vidutinės šilumos kainos Lietuvoje.

Ligoninės už operacijas gauna pinigus iš Ligonių kasų, bet nevengia papildomai pasipinigauti ir iš pacientų. Neseniai vienas vyras įveikė pusantrų metų trukusį teismų maratoną ir įrodė, kad Panevėžio ligoninė neteisėtai iš jo paėmė pusės tūkstančio eurų priemoką už kojų venų operaciją. Rokiškio rajono gyventoja priemoką už krūties operaciją atgavo be teismo, vos pasiskundusi ligoninės vadovybei. O kiek žmonių net nežino, kad be reikalo susimokėjo, Ligonių kasos net spėlioti nedrįsta.

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Į Vilniaus savivaldybę plūsta senjorai, negavę šildymo kompensacijų. Savivaldybės atstovai ragina nesistebėti, mat šį sezoną ėmė tikrinti prašytojų turtą – namus, sklypus, automobilius ir pinigus banke. Ministrė Navickienė tokią praktiką pateisina, tačiau prašo savivaldybes nepersistengti ir dėl kelių eurų, viršijančių normatyvą, nepalikti senjorų be paramos. Į pagalbą senjorams jau skuba „Carito“ darbuotojai – ragina nenuleisti rankų ir iki galo kovoti dėl šildymo kompensacijų.

Seimas antradienį patikslino 2023-iųjų biudžetą numatydamas papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai.   Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų. Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad šiuo įstatymu bus užtikrinama, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų kompensuoti būsto šildymo nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Seimas antradienį balsuos dėl tikslinamo 2023-iųjų biudžeto projekto, numatant papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Finansų ministerija pasiskolintas lėšas skirtų savivaldybėms, mokančioms kompensacijas už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.

Privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos ne visais atvejais dėl finansavimo stygiaus, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.

Nuo liepos mėnesio Vilkaviškio gyventojams siūloma pasikeisti taršius anglių katilus į modernesnius ir užpildžius prašymą, gauti kompensaciją. Vis dėlto, Vilkaviškio gyventojų teigimu, prašymų pateikti neįmanoma, o paini Lietuvos energetikos agentūros sistema reikalauja naudoti elektroninius parašus – dauguma regionuose gyvenančių gyventojų jų neturi. Pasipiktinę suvalkiečiai jaučiasi apgauti, kai kurie netgi buvo pasiskolinę pinigus, tam kad pasikeistų anglių katilus.

Gyventojai prašymus dėl kompensacijų (ir kitos piniginės socialinės paramos) kviečiami teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) svetainėje www.spis.lt.  Šioje sistemoje gyventojai taip pat gali pasitikrinti preliminarų kompensacijų dydį, pasinaudoję skaičiuokle www.spis.lt Asmenys, kurie neturi galimybės prašymų dėl kompensacijų pateikti per informacinę sistemą SPIS, priimami pagal išankstinę registraciją.

Seime virė ginčai, kaip padėti lietuviams susimokėt dažnai ir dvigubai išbrangusias būsto paskolas. Opozicija siūlo palengvinti paskolų naštą – kompensuoti palūkanas bent už šiuos metus sugrąžinant dalį sumokėtų pajamų mokesčių. Premjerė Šimonytė paskolų turinčioms šeimoms pagelbėti griežtai atsisako, tačiau prezidentas Nausėda kalba priešingai ir ragina padėti išaugusių paskolų prispaustiems gyventojams.

Ne paslaptis, kad pradėti savo gyvenimą atsiskyrus nuo tėvų ir namų yra nelengva tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Kai kuriose užsienio šalyse jaunuoliams, o ypač studentams, įvairiomis lengvatomis, išmokomis ar pigesnėmis paskolomis padeda valstybė. Vis tik pagalba Lietuvoje – kiek kitokia. Emigrantės iš Danijos ir Vokietijos papasakojo, kad studentai svetur gauna išmoką, didesnę nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Jiems taikomos lengvatos tiek būsto, tiek kitoms paskoloms.

Daugelis supranta, kad daugiabučio renovacija yra geras dalykas. Atnaujintas namas ne tik šiltesnis, gyvenant jame galima mažiau mokėti už komunalines paslaugas, be to ir tokio būsto vertė pakyla. Tačiau toli gražu ne visi gyventojai, ypač vyresni ar skurdžiau gyvenantys, turi pakankamai pinigų įmokoms už atliktą renovaciją mokėti. Bet jei neturite pinigų renovacijai, tada jų daugiau mokėsite ir už šildymą. Bent jau taip galvoja konservatorių valdoma Vilniaus miesto savivaldybė.

Antradienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, kad prašant kompensacijų už šildymą ir kitų socialinių išmokų vėl bus vertinamas jų gavėjų turtas. Jei prezidentas pasirašys Seimo priimtą įstatymą, gyventojų turtas vėl bus vertinamas prieš prasidedant 2023–2024 metų šildymo sezonui.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba trečiadienį svarstys siūlymus įtvirtinti pinigines premijas vyresniųjų klasių moksleiviams už gerą mokymąsi, šimtukus valstybiniuose egzaminuose, taip pat skirti kompensacijas už privačius darželius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė. „Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teiks įstatymo pataisas, kurios gyventojus, naujam šildymo sezonui įsigysiančius kietojo kuro ir norėsiančius gauti kompensacijas, įpareigos pateikti tokio kuro pirkimo dokumentus.

Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šią tvarką atšaukti ir turto vertinimą grąžinti prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Trečiadienį tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Gyventojai jau ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui. Vilniečiai plūsta į savivaldybę prašyti kompensacijų už šildymą. Šilumininkai prognozuoja šiek tiek mažesnes šilumos kainas nei praėjusį sezoną, tačiau valdantieji ruošiasi kompensacijų kranelį prisukti ir turintiems keletą būstų kompensacijų nebemokėti. Preliminariai skaičiuojama, kad kompensacijų nebegaus trečdalis ligšiolinių jų gavėjų.

Neretai pasitaiko atvejų, kai kelionės planus sugriauna netikėtai atšauktas ar atidėtas skrydis. Už tai, priklausomai nuo situacijos, oro bendrovės keleiviams išmoka 250, 400 ar net 600 eurų kompensacijas. Vis tik kartais už atšauktą ar nukeltą skrydį keleiviai negauna nieko ir turi suktis patys. Skaitytoja Evelina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tv3.lt redakcijai papasakojo, kad praėjusią savaitę viešėjo Švedijoje, tačiau kelionė užsitęsė kiek ilgiau, nei buvo planuota.

Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis, rašoma pranešime spaudai. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovių šlaitus gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šią tvarką atšaukti ir turto vertinimą grąžinti prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 15. Toliau jos bus svarstomos jau rudenį.

Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Paraiškos savivaldybėse renkamos nuo birželio 12 d. iki liepos 31 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Šiai pagalbai iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui, biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidų.